Vaizdingais pušynais garsėjančioje Kulautuvoje gali atsirasti dar vienas traukos taškas – japoniškas sodas.

Tokią idėją Kauno rajono vadovams pristatė japoniškų sodų pradininkas Lietuvoje Kęstutis Ptakauskas. Landšafto architektas pažadėjo artimiausiu metu pasikviesti kolegas japonus, kurie išrinktų tinkamiausią sklypą ir padėtų parengti sodo viziją.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas mano, kad tinkamą vietą tokiam sodui galima rasti Kulautuvoje. Savivaldybė visuomenės reikmėms čia turi net 60 ha sklypą, kuris driekiasi šalia Nemuno, jo dalį būtų galima panaudoti japoniškam sodui kurti.

Prieškario laikais sanatorijomis ir gydyklomis garsėjęs miestelis vėl siekia kurorto statuso: čia sutvarkytas parkas, įrengta prieplauka, paplūdimiai, pėsčiųjų trasos, dviračių takai.
Kulautuva yra kuriamo Vidurio Nemuno turizmo žiedo ašyje. Jau parengtas projektas, kuris lyniniu keltuvu Lietuvos bardų sostinę sujungs su kitu žaviu pakaunės miesteliu Zapyškiu. Šalia esančiuose Netoniuose telkiasi skraidyklių sporto mėgėjai.

K.Ptakausko teigimu, japonišką sodą svarbu puoselėti, prižiūrėti, jame turi kažkas vykti. Jo manymu, čia galėtų rinktis Rytų kovų menų mėgėjai, studentai orientalistai. Sąlyčio taškų būtų galima rasti ir su Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centru, Ch.Sugiharos namais, kurie labiausiai vilioja japonų turistus.

Architektas mano, kad, kurti būsimo sodo pasitelkus japonų landšafto specialistus, šis sodas įgautų didelę vertę ir būtų įtrauktas į pasaulinius turizmo maršrutus, katalogus.
V.Makūnas pastebėjo, kad pirmiausia su japonais būtų galima parengti sodo viziją ir techninį planą. Parką būtų galima kurti etapais, o lėšų ieškoti ES fonduose ir pasitelkus privatų kapitalą.
Japoniškas sodas yra neatsiejama japonų kultūros dalis. Jis jungia meną, filosofiją ir pagarbų požiūrį į gamtą. Sodų kūrimo praktika Japonijoje siekia VII a.