LKA visuotiniame narių suvažiavime Kauno rajono savivaldybė išrinkta nauja asociacijos nare. Kelią į šią asociaciją savivaldybei atvėrė čia esanti kurortinė teritorija, jungianti Kačerginę, Kulautuvą ir dalį Zapyškio. "Manau, laiko klausimas, kada Kulautuvoje atsiras mineralinio vandens vonios. Mineralinis vanduo turėtų duoti gerą impulsą čia plėstis sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms", – apie netolimos ateities perspektyvą sako Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Daugiau sveikatingumo veiklų planuojama ir Kačerginėje bei Zapyškyje.

– Kas keičiasi dabar, kai Kauno rajono savivaldybė tapo visateise LKA nare?

– Tai suteikia mums teisę drąsiau, vieningiau reikšti savo nuomonę dėl tam tikrų sveikatinimo ir sveikatos paslaugų buvimo ar nebuvimo, teisę su savo projektais dalyvauti asociacijos veikloje, atstovauti asociacijai, pristatant ją Vyriausybėje ar Seime, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje. Kartu galime daug daugiau nei pavieniui.

Kurortinės teritorijos statuso suteikimas šių metų pradžioje mums buvo ilgai laukta džiugi žinia. Ta linkme dirbome daugiau kaip dešimt metų. Suteikiant kurortinės teritorijos statusą Kulautuvai ir kitoms vietovėms, buvo atkurtas istorinis teisingumas. Juk poilsiavietė Kulautuvoje buvo žinoma nuo 1880 m., 1929 m. duris atvėrė pirmoji Kulautuvos sanatorija, o 1933 m. jai suteiktas kurorto statusas. 1935 m. iškilęs medinis viešbutis buvo moderniausias Baltijos valstybėse. Kulautuva tarpukariu buvo laikoma vienu geriausių Lietuvos kurortų. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje poilsiautojų čia atvykdavo nuo 4 iki 7 tūkst. per metus. Poilsiautojų skaičiumi ji tuo metu lenkė Palangą. O Kačerginė – unikalus priemiesčio kurortas, jis tarpukariu buvo labai mėgstamas rašytojų, poetų. Čia Pranas Mašiotas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas yra gyvenę, kūrę.

– Kokia šios kurortinės teritorijos plėtros vizija?

– Kurortinės teritorijos statusas uždraudžia pramonę, triukšmą, visa plėtra tampa nukreipta į socialinius, kultūrinius, sveikatinimo, turizmo objektų atsiradimą. Čia matome puikų rekreacinį mišką, gydomąsias paslaugas, kurias vienoje Nemuno pusėje teikia reabilitacijos ligoninė, kitoje – sanatorija "Žibutė". Ši kurortinė teritorija ne tik sujungia abu Nemuno krantus. Tai unikali teritorija, jungianti šešias seniūnijas, jungianti mus su Kauno miestu.

Vyriausybė kurortams ir kurortinėms teritorijoms skiria papildomą finansavimą. Nors tai nedideli pinigai, šias lėšas planuojame panaudoti tolesnei kurortinės teritorijos plėtrai. Esame sudarę šios teritorijos plėtros planus iki 2020 m. Vienas planuotų darbų – tinkamai sutvarkyti paminklinę Zapyškio Šv. Jono krikštytojo bažnyčią ir jos aplinką. Jau įvyko viešieji pirkimai, artimiausiu metu prasidės tvarkybos darbai. Darbų sąmata – apie 738 tūkst. eurų. Įvyko ir Zapyškio senojo miesto teritorijos atgaivinimo ir pritaikymo bendruomenei darbų pirkimas. Prie bažnyčios šventoriaus bus įrengti takai, čia atsiras suoliukai, kitų mažosios architektūros elementų, bus įrengtas apšvietimas.

Kitas svarbus darbas – dviračių tako Zapyškis–Kačerginė įrengimas su tilto per Kerupę statyba. Tai turėtų būti padaryta ateinančiais metais, projekto sąmatinė vertė – daugiau kaip 1 mln. eurų.

Kačerginėje jau iki šiol padaryta nemažai. Čia buvo plėtojama pati gyvenvietė: rekonstruotos Prano Vaiciuškos, Viktoro Reklaičio vilos, parengtas J.Biliūno aikštės sutvarkymo projektas, sanatorijos "Žibutė" projektas, rengiamas mokyklos rekonstrukcijos techninis projektas su sporto salės, skaityklos, bibliotekos statyba.

Be to, prasideda Pyplių piliakalnio sutvarkymo darbai. Kitas su tuo susijęs projektas – Nemuno pakrančių kraštovaizdžio tvarkymas. Šie darbai, atsieisiantys daugiau kaip 300 tūkst. eurų, prasidės 2018 m.

Mineralinis vanduo turėtų duoti gerą impulsą čia plėstis sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms. Iki šiol Kulautuvoje buvo tik kaimo turizmo sodybos.

– Kas naujo bus kitoje Nemuno pusėje?

– Atlikus gręžinį Kulautuvoje buvo aptikta natūralaus mineralinio vandens. Ateityje gręžinio vietoje (Pušyno g. 25) planuojame įrengti biuvetę. Manau, laiko klausimas, kada Kulautuvoje atsiras mineralinio vandens vonios. Mineralinis vanduo turėtų duoti gerą impulsą čia plėstis sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms. Iki šiol Kulautuvoje buvo tik kaimo turizmo sodybos. Ateinančiais metais Kulautuvoje privačiomis lėšomis bus pradėti statyti viešbutis ir kavinė, ši infrastruktūra plėsis ir toliau. Be to, savivaldybei bendradarbiaujant su privačiu verslu, ateinančiais metais Kulautuvoje ketiname atidaryti dvi vandenlenčių trasas, reikiamo inventoriaus parduotuvę ir nuomos punktą, paplūdimio kavinę.

Šiuo metu rengiamas ir planavimo dokumentas apsauginiam pylimui, kuris turėtų apsaugoti žemutinę Kulautuvos dalį nuo potvynių. Dalis pylimo būtų panaudota dviračių, pėsčiųjų takui prie Nemuno įrengti.

Sunku pasakyti, kada toks pylimas galėtų atsirasti, tačiau esame gavę Vyriausybės pavedimą tokius dokumentus rengti. Manau, kad 2018–2019 m. galėtų prasidėti pylimo įrengimo darbai. Jei mums pasiseks Kulautuvoje įrengti apsauginį pylimą, teritorijose prie Nemuno, kurios dabar yra žemės ūkio paskirties, ateityje, matyt, atsivers galimybės plėstis gyvenamajam sektoriui. Manau, kad tai galėtų būti sėkmingai plėtojama Kačerginėje – buvusioje vaikų vasaros stovyklos "Liepsnelė" teritorijoje, kur šiandien statomi kotedžai ir pritaikomos patalpos gyvenamajam būstui, taip pat buvusioje vaikų vasaros stovyklos "Merkurijus" teritorijoje. Matyt, ir čia bus statomi gyvenamosios paskirties pastatai. Kurortinėje teritorijoje matome ribotą urbanistinę plėtrą, bet ji pagyvins tų miestelių gyvenimą, daugiau vaikų ateis į ugdymo įstaigas.

– Prieš metus Kulautuvoje atidaryta reabilitacijos ligoninė. Ar čia planuojama atidaryti daugiau panašių įstaigų?

– Mes tokių įstaigų neplanuojame, bet visokeriopai remsime ir skatinsime Kulautuvos reabilitacijos ligoninės paslaugų plėtrą. Buvome pareiškę norą įsigyti seną apleistą pastatą, esantį šalia reabilitacijos ligoninės. Deja, jis buvo perduotas Turto bankui. Matyt, pastatas bus parduodamas, greičiausiai atsiras privatus investuotojas – neaišku, kokį paslaugų paketą jis ten pasiūlys.

– Šiemet tarp Kulautuvos ir Zapyškio pradėjęs kursuoti laivelis "Vytis" tapo puikia kurortinės teritorijos, išsidėsčiusios dviejose Nemuno pusėse, jungtimi. Kas jį pakeis kitais metais?

– Kaip tokios paslaugos pradžia, keltas labai pasiteisino ir pagal paslaugos kokybę, ir pagal finansines išlaidas. Šį turizmo sezoną "Vytimi", kuris plaukė penktadieniais ir savaitgaliais, perkėlėme per 5 tūkst. keleivių – pėsčiųjų ir dviratininkų. Deja, "Vytyje" tilpdavo tik dvylika keleivių, šeši iš jų – su dviračiais. Žinome, kad didesnės dviratininkų grupės aplenkdavo šį keltą, nes norėdavo keltis visi vienu metu. Kitais metais keleivių turėtų būti daugiau – planuojame, kad kitą turistinį sezoną čia plaukios ne mažesnis kaip 35 vietų ir modernesnis laivas. Savivaldybė ieško tokio laivo pirkti. Be to, kitais metais Kulautuvos pusėje jam ketiname įrengti prieplauką arčiau Kulautuvos paplūdimio, iki kurio iš Zapyškio arčiau. Planuojame, kad dviračių ir pėsčiųjų takas Kulautuvoje tęsis iki pat paplūdimio, vandenlenčių parko ir prieplaukos. Taip būtų daug patogiau keliaujantiesiems dviračiais persikelti keltu iš vienos Nemuno pusės į kitą. Dabar esančioje prieplaukoje ir toliau švartuotųsi garlaiviai, didesni laivai.

– Anksčiau kalbėta apie tai, kad ateityje abu kurortinės teritorijos krantus sujungs ir lyninis keltuvas. Ar šios idėjos jau atsisakyta?

– Lyninio keltuvo projektas yra parengtas ir dabar atsirado didesnės galimybės pritraukti ir panaudoti privačias mūsų ar ES lėšas lyniniam keltuvui įrengti. Vis dėlto tai yra didelė suma – skaičiuojama, kad įrengti tokį keltuvą per Nemuną ties Kulautuva kainuotų 6–8 mln. eurų. Vien savivaldybei finansuoti tokį projektą būtų per didelė našta ir, kalbant apie mūsų prioritetus, tai būtų netikslinga investicija. Čia kalbame apie privačių lėšų panaudojimą.

– Galbūt ateityje Kulautuvoje iškils ir vandens pramogų parkas?

– Teoriškai gal ir galima būtų galvoti, tačiau visuose mūsų realiuose šiandienos planuose vandens pramogų parkas turėtų būti įkurtas Raudondvaryje, apleistoje gamybinėje teritorijoje Instituto gatvėje, netoli Raudondvario dvaro. Čia planuojamas didžiulis sveikatingumo kompleksas su atvirais baseinais, pirčių kompleksais, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis. O greičiausiai projektą, susijusį su vandens pramogomis, savivaldybė galės įgyvendinti Mastaičių baseine, kuris jau perduotas savivaldybei.