Tokie planai – unikali galimybė miestui ir miestiečiams per kultūros kūrimą ir aktyvų dalyvavimą atrasti, sustiprinti ir įtvirtinti naują tapatybę: išryškinti privalumus, sukurti tradicijas, pamėgti save, kaimynus ir savo miestą, atsiverti Europai ir atrasti ją savyje.

Pasak L. Adomaičio, Kaunas yra patrauklus ir tinka būti Europos kultūros sostine, nes turi visą pasaulį žavinčius festivalius „Kaunas Jazz“, Pažaislio muzikos festivalį, Tarptautinį Kauno kino festivalį ir daugelį kitų, o kartu Kaunas – ir Lietuvos antrosios religijos krepšinio sostinė.

„Miestas nuolat pulsuoja, yra gyvas, nuoširdus, jaunas, pilnas kultūros ir, pripažinkime, kad užaugino daug iškilių asmenybių, kurios garsina Lietuvą visame pasaulyje. Be viso to, mūsų miestas turi vieną seniausių visoje Europoje krepšinio komandų ir galiu drąsiai sakyti, kad esu prisiekęs Kauno „Žalgirio“ fanas jau nuo vaikystės, kaip ir daugelis kitų tautiečių“, – kalbėjo L. Adomaitis.

Atlikėjui teko sukurti net keturis „Žalgirio“ komandos himnus, kurie iki šiol skamba kone visose krepšinio rungtynėse. Pasak L. Adomaičio, jam keliaujant po pasaulį ir paminint Lietuvą, dažnai tenka išgirsti Arvydo Sabonio ir Kauno miesto vardus.

Tuo tarpu Universiteto docentui ir kompozitoriui A. Jasenkai Kaunas siejasi su jo jaunyste, atradimais, praradimais, noru pažinti ir kurti.

„Visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems svečiams linkiu patirti, atrasti, pažinti, susitikti ir gyventi naujoje Europos kultūros sostinėje – Kaune. Tegu tai atsitinka“, – linkėjo A. Jasenka.

2022-ais Europos kultūros sostine taps vienas Lietuvos ir vienas Liuksemburgo miestas. Svarbu pabrėžti, jog konkursas Europos kultūros sostinės vardui laimėti vyksta nacionaliniu lygmeniu. Kauno ir kitų šio titulo siekiančių Lietuvos miestų paraiškas vertins Europos Komisijos sudaryta tarptautinė 10-ies ekspertų komanda.

Išleido 20 muzikos albumų

Kauno ambasadorius L. Adomaitis yra daugybės tarptautinių muzikos festivalių ir konkursų laureatas, dainininkas, kompozitorius, smuikininkas, muzikos prodiuseris, garso režisierius, J. Gruodžio konservatorijos Džiazo ir estrados skyriaus vedėjas, KTU SHMMF lektorius.

Atlikėjas yra baigęs J. Naujalio muzikos gimnaziją, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) bakalauro studijose įgijo smuiko specialybę, o magistrantūroje – garso režisūrą.

L. Adomaitis įrašė ir išleido 20 muzikos albumų, sukūrė ir įrašė virš 500 dainų, kūrė muziką teatro spektakliams, kino filmams, surengė daugiau nei 1000 koncertinių pasirodymų. Ryškiausiais karjeros metais – 2014-2015-iais – muzikantas surengė koncertus su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, mišriais chorais ir daugybe žymių muzikos autoritetų.

Nuo 2014 m. L. Adomaitis dėsto KTU Muzikos technologijų studijų programos studentams ir dalinasi savo kūrybine patirtimi.

Pasižymi įvairiapusiškumu

A. Jasenka gerai žinomas tiek akademinės, šiuolaikinės muzikos kompozitorių bendruomenėje, tiek ir eksperimentinės muzikos scenoje. Muzikas savo kūrybinę karjerą pradėjo rašydamas koncertinius kūrinius akustiniams instrumentams.

Kompozitoriaus kūriniai skamba Lietuvos ir tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose. A. Jasenka dalyvavo įvairiuose leidybiniuose, multimedijos projektuose užsienyje su tokiais žymiais menininkais, kaip Ralfas Wehowskis, „The Hafler Trio“, Artemijus Artemjevas, taip pat su Lietuvos menininkais: Oskaru Koršunovu, Birute Letukaite, Yana Ross, Mariumi Jacovskiu, Giedre Brazyte, Džiugu Katinu.

A. Jasenkos elektroninė ir elektroakustinė kūryba turi didelę paklausą tiek Lietuvos, tiek užsienio scenose. Kompozitorių taip pat domina kolektyvinės kūrybos platformos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas su kitais garso, vaizdo ir teksto menininkais.

KTU magistrantams A. Jasenka dėsto Elektroninės muzikos kompoziciją.