Laikinai atgijęs seniausias Lietuvos kino teatras „Romuva“ pritraukė minias lankytojų. Per tris pirmąsias čia vykstančio Tarptautinio Kauno kino festivalio dienas „Romuvoje“ apsilankė pora tūkstančių žiūrovų.
„Smagu, kad „Romuva“ kartais atgyja. Jei iki šiol išsaugotas kino teatras numirtų, būtų gėda ne tik Kaunui“, - tvirtino viena festivalio žiūrovių. Į septinto dešimtmečio puritonišką Londoną nukelianti juosta „Auklėjimas“, naujausias ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro filmas „Šalti apkabinimai“ ir tamsi kalėjimo realybę atskleidžianti juosta „Pranašas“ - į šiuos festivalio filmus išpirkta daugiausiai bilietų. Festivalio atidarymo filmas - lenkų režisierės Malgorzatos Szumowskos juosta „33 gyvenimo scenos” - pagal žiūrimumą užėmė ketvirtąją vietą. Šias juostas žiūrovai išskyrė iš dešimties per pirmąsias tris festivalio dienas rodytų filmų.
Ką preliminarus populiariausių filmų trejetukas sako apie festivalio publiką? „Žiūrovus visada traukia garsūs vardai - P.Almodovaras turi didelį gerbėjų ratą, jo juostos paprastai nenuvilia. „Auklėjimas“ - vizualiai gražus filmas, scenarijus parašytas žinomo britų rašytojo Nicko Hornby - jo vardas taip pat turbūt pritraukė dalį auditorijos. „Auklėjimas“ nepalieka blogų emocijų, ko nepasakysi apie „Pranašą“. Vadinasi, publika renkasi įvairius filmus“, - anot festivalio koordinatorės Gintarės Kavaliūnaitės, vienareikšmiškai negalima apibūdinti festivalio publikos skonio.
Juostą „Šalti apkabinimai“ šeštadienį stebėjo apypilnė „Romuvos“ kino salė. „Filmas nelabai patiko, nes buvo galima maždaug nuspėti jo pabaigą, be to, istorija nelabai įtikino. Gražūs vaizdai, bet jie visi - dirbtiniai. Filmo schema panaši į kitų P.Almodovaro filmų. Čia - kažkas panašaus, kaip su rašytojo Paulo Coelho knygomis: vieną knygą perskaitai, ir jau žinai, ko tikėtis kitose. Nebėra netikėtumo efekto“, - pasakojo seserys Jovita ir Eglė. Savaitgaliui iš Vilniaus į Kauną sugrįžusi Jovita tikino į festivalio programos filmus eisianti ir sostinėje.
Kaunietė Aurika Jonaitienė, filmą žiūrėjusi su paaugle dukra Domicele, prisipažino esanti nekomercinio kino gerbėja, nepraleidžianti šiaurės šalių filmų festivalio „Scanorama“, prancūziško kino peržiūrų. „Apie festivalį ir šio filmo peržiūrą papasakojo draugė, kuri žino, kad esu didžiulė P.Almodovaro filmų gerbėja. Juostą rinkausi tik pagal režisierių. Su dukra išstudijuosime festivalio programą, ir manau, dar kokiame filme tikrai apsilankysime“, - tikino A.Jonaitienė. Kitus filmus ji žadėjo rinktis pagal jų aprašymus. „Pastebėjau, kad filmų aprašymai kartais klaidina. Tekstas surašomas taip, kad kuo labiau suintriguotų, pritrauktų žiūrovą, tačiau jis ne visada atitinka filmo esmę. Tuomet žiūrovas lieka nusivylęs“, - tikino anglų kalbos vienoje Kauno gimnazijų dirbanti moteris.
Trečius metus vykstančio festivalio organizatoriai pastebi, kad renginio auditorija kasmet auga. „Tikslios žiūrovų statistikos kol kas neturime, tačiau galime pasakyti, kad filmų lankomumas yra neblogas. Užpildyti 400 žiūrovų talpinančią didžiausią Kaune „Romuvos“ kino salę yra sudėtinga, net ir rodant labai gerus filmus“, - pastebėjo G.Kavaliūnaitė.
Kalbinti žiūrovai sakėsi, kad 14 litų mokėti už galimybę išvysti gero filmą nėra labai daug. Įsigyjant abonementą į penkis ar dešimt festivalio filmų, bilietas kainuoja atitinkamai 12 ir 10 litų. Festivalį organizuojanti viešoji įstaiga „Visos mūzos“ kino teatrą nuomoja iš jo operatoriaus - bendrovės „Rosh“.
Festivalio programa Kaune tęsis iki spalio 11 d., vėliau kino fiesta persikels į Vilnių.
Naujausi komentarai