Akis bado brokas

Nemalonu, bet atvejis neišskirtinis. Statybų praktika rodo, kad įgyvendinant projektą kaina dažnai išauga. Mūsų "Žalgirio" arenos kaina taip pat padidėjo ne vienu ir ne dviem milijonais.

Taip pat atsiranda pavojus, kad gali strigti darbai. Nepaisant to, kad meras Visvaldas Matijošaitis veikia energingai, vis tiek gali įsisukti teisminių ginčų karuselė. Toks pavojus visiškai realus. Vienas antrojo rekonstrukcijos etapo konkurso dalyvis – bendrovė "Hidrostatyba" – jau kreipėsi į teismą, reikalaudama stabdyti konkursą.

Vis dėlto derėtų nepamiršti pirmojo rekonstrukcijos etapo, ypač padarytų klaidų.

Rekonstruotoje dalyje plika akimi galima pastebėti nesutvarkytų plokščių siūlių, plytelių nuskilusiais kampais ir akivaizdžių aukščių skirtumų.

Galbūt galima džiaugtis, kad ilgus metus Kaunui gėdą daręs buvęs jo pasididžiavimas – Laisvės alėja, pagaliau pradėta tvarkyti, bet tenka pripažinti, kad savivaldybė kauniečius truputį apmovė. Juk dar iki pirmojo konkurso skelbta, kad bus ieškoma tik aukštos kokybės spalvoto granito, deramasi su Vokietijos įmonėmis. Bet paskui patyliukais nupirkta pigaus kiniško granito.

Motyvacija nesunkiai nuspėjama: Kaunas ne tik tvarkosi, bet ir taupo. Tačiau, jeigu užmirštame patarlę, kad šykštus moka du kartus ir klojame pigesnį, prastesnės kokybės kinų gamybos granitą, tai bent neturėtume to daryti atbulomis rankomis.

Dr. Gintautas Labanauskas

Pasimokys iš klaidų?

Tikėkimės, kad nesklandumai bus įveikti ir įgyvendinant antrąjį Laisvės alėjos atnaujinimo etapą – problemų dėl darbų kokybės nebeliks. Mano nuomone, Laisvės alėjos tikroji širdis ir yra zona nuo A.Mickevičiaus gatvės tolyn, Senamiesčio link. Būtent čia labai svarbu ne tik dirbti be broko, bet ir atidžiau pažvelgti, kokia toji atnaujinta Laisvės alėja bus? Ką ten galės veikti kauniečiai ir miesto svečiai? Verta prisiminti, kaip buvo suformuota mūsų Laisvės alėja, kuri džiugino akį, pritraukdavo minias žmonių.

Paskutinį kartą Laisvės alėja buvo pertvarkyta, paverčiant ją pėsčiųjų zona, 1975-aisiais. Laisvės alėja prasidėjo Soboru, kuris tuometės valdžios, galbūt vykdant ateizmo programą, buvo paverstas paveikslų galerija. Tiesa, mano manymu, taip ir netapusia vienu iš traukos centrų. Alėjoje tuomet atsirado vaikų kavinė "Pasaka", kurią labai mėgo ir suaugusieji, nes čia virdavo gardžią kavą, o gretimoje salėje galėdavai paragauti ir stipresnių gėrimų.

Dar toliau – populiarūs kino teatrai "Kanklės", "Laisvė" ir "Romuva". Dramos ir Muzikinis teatrai, populiari pasivaikščiojimų ir susitikimų vieta – Miesto sodas.

Būriai linksmybių mėgėjų ošė legendinėse kavinėse "Tulpė", "Orbita", "Vakaras", jie net baisiausiame sapne nesapnavo, kad kada nors Sveikatos apsaugos ministru taps Aurelijus Veryga.

Tuštoka ir be gyvybės

Dabar Laisvės alėja gerokai aptuštėjusi. Dėl jos krizės jau įprasta tapo kaltinti "Akropolį". Bet tai tik dalis tiesos. Mano akimis žiūrint, jau iki atsirandant šiam prekybos milžinui, Laisvės alėja buvo virtusi nuobodžia batų parduotuvių ir vaistinių alėja. Tuos batus ir vaistines "Akropolis" labai natūraliai ir įsiurbė į savo orbitą.

Laisvės alėja ištuštėjo, nes joje tapo nuobodu, nebebuvo ką veikti. Ar bus ką veikti atnaujintoje alėjoje, ar tik grožėsimės pakeistu grindiniu ir padažytais namų fasadais? Kokia bus naujoji ši gatvė? Kokia jos vizija?

Alėja šiandien atrodo tuštoka, be gyvybės. Pilkas granitas, minimalistinio stiliaus suoliukai, neaiškios pramogų ir rekreacijos zonos. Pavyzdžiui, prie Įgulos bažnyčios (Soboro) įrengta vaikų žaidimo aikštelė, bet ji atrodo lyg būtų atsainiai įkomponuota į gatvės kontekstą.

Restauruotoje dalyje įsikūrė kelios jaukios picerijos, alėja, atrodo, palengva tampa itališka, kaip ir daugumos ES miestų virtuvė. Tačiau vien kavinių neužtenka, kad alėja atgimtų. Juolab karingosios blaivybės laikais kavinės ir restoranai vargu ar gali būti pagrindiniais traukos taškais, ypač kalbant apie turizmą. Suomiui turistui apsimoka atvažiuoti į Kauną keliskart pigesnio alaus atsigerti, bet jei kainos supanašės, neliks daug skandinavų, trokštančių apžiūrėti Kauno bažnyčias.

Būtina diskusija

Tad ką daryti, kad Laisvės alėjos rekonstrukcija neliktų tik grindinio ir suoliukų pakeitimu, o nutiestų kelią šiai vietai vėl tapti vizitine miesto kortele?

Išeitis labai aiški – Laisvės alėjos ir Senamiesčio sinergija. Būtina urbanistiškai susieti nunykusią Laisvės alėją su klestinčiu Senamiesčiu ir ligos išsekintą alėją prijungti prie žydinčio Senamiesčio organizmo. Sukurti sąlygas, kad savaitgaliais Vilniaus ir aplinkinėse gatvelėse nebesutelpantys žmonės išsisklaidytų pro atnaujintą, sutvarkytą Naujamiestį.

Laisvės alėja turėtų darniai įsilieti į vieną dvinarį organizmą kartu su Senamiesčiu, ir šios miesto dalys sudarytų nedalomą urbanistinę vienovę. Panašiai, kaip sostinėje Gedimino prospektas, Naujamiesčio dalis nepastebimai pereina į Senamiestį.

Bet norint tokį efektą pasiekti Kaune, tam reikia ne tik architektūrinio vaizdo pataisymų, bet ir infrastruktūrinių pakeitimų.

Aišku, užduotis sudėtinga, bet išsprendžiama.

Ją kur kas lengviau būtų spręsti, jei miesto valdžia daugiau pasitartų su kauniečiais. Būtina viešai diskutuoti apie Laisvės alėjos ateitį su architektais, kurie jau pažėrė kritinių pastabų iš pirmojo etapo pamokų ir tikrai turi ką patarti ateičiai. Viena kita kreivai paklota plytelė – ne bėda, svarbiausia iš klaidų pasimokyti.