„Stengėmės beržą saugoti tiek ilgai, kiek pavyko, tačiau negalime nekreipti dėmesio į vis prastėjančią jo būklę, tyrimų rezultatus ir specialistų rekomendacijas. Medis auga vienoje iš judriausių miesto gatvių, kuria kasdien praeina daugybė žmonių. Augalo stovis yra avarinis – esant stipresniam vėjui atsiranda gana didelė lūžimo tikimybė, o dėl to kiltų grėsmė gyventojų turtui ir gyvybei. Teks su juo atsisveikinti“, – teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Netrukus bus išduotas leidimas pavojingos būklės medį nupjauti, tačiau dar šį rudenį į jo vietą bus pasodintas naujas tokios pat rūšies beržas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte buvo numatyta šioje vietoje medžių atsisakyti, tačiau manome, kad tai būtų klaidingas sprendimas. Vešlūs beržai tapę neatsiejama šios erdvės dalimi. Jie atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir sukuria natūralų pavėsį, todėl derėdami su aplinka medžiai ir toliau žaliuos šioje vietoje. Svarstėme suteikti galimybę patiems kauniečiams nuspręsti, koks medis galėtų pakeisti sunykusį aukštaūgį, tačiau nusprendėme, kad čia ir toliau žaliuos būtent karpotasis beržas“, – pridūrė R.Savickienė.

Augalo stovis yra avarinis – esant stipresniam vėjui atsiranda gana didelė lūžimo tikimybė.

Kvalifikuotų specialistų išvados atskleidė objektyvias priežastis, kodėl beržas nunyko. Paprastai tariant, ne kartą lūžęs medis išpuvo iš vidaus.

Dar prieš kelerius metus Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės instituto specialistų grupė savivaldybės užsakymu atliko medžio tomografinį tyrimą ir vizualinį želdinio būklės vertinimą.

Tuo metu tyrėjai konstatavo, kad centrinis medienos puvinys apima visą kamieno ilgį, kyla nuo apačios ir dviejų metrų aukštyje išsiplečia iki kamieno pakraščių. Tokia būklė ypač didina lūžimo tikimybę.

Taip pat nustatyta, kad yra žaizdų, kuriose prasidėjęs puvimas. Keturių metrų aukštyje rastos dvi gilios drevės, dėl kurių susiformavo silpna medienos jungtis, tad esant stipriam vėjui beržas lūžtų būtent šioje vietoje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Po tokios ekspertų analizės šešiolikos metrų aukščio augalas buvo atidžiai stebimas – dėtos visos pastangos jį sustiprinti ir išsaugoti. Bendradarbiaujant su arboristais ir dendrologais, mėginta prailginti beržo gyvavimą taikant skirtingas būklės gerinimo priemones: papildomai įrengti laistymo, vėdinimo elementai.

„Deja, pastangos nedavė norimo rezultato. Karpotojo beržo amžius miesto sąlygomis yra gana trumpas, tad tenka pripažinti – jis šioje vaizdingoje Laisvės alėjos erdvėje jau pasiekė gamtinę brandą“, – konstatavo R.Savickienė.

Šiemet atlikti kamieno mėginiai 1 ir 1,5 m aukštyje parodė, kad viršutiniame kamieno sluoksnyje rasta tik apie 3–5 cm gyvos medienos.