Dergia ne tik bute

Už sunkių medinių, niekuomet nerakinamų durų slypi tamsus ir dulkėtas pasaulis. Pro aptrupėjusius, seniai nevalytus langus skverbiasi silpna saulės šviesa, apšviesdama apiplyšusius baldus, ant grindų besimėtančius daiktus, neatpažįstamos spalvos ištrupėjęs grindų parketas primena apie prarastą komfortą ir buvusį gyvenimą.

Iš vieno kambario išlenda susivėlę vyras. „Aš netriukšmauju, negeriu“, – į gynybinę poziciją stoja užkalbintas aštuntą dešimtį įpusėjęs buto šeimininkas Jonas. Ranka perbraukia pasišiaušusius plaukus, sutikdamas fotografuotis ir pasikalbėti. „Turiu draugę. Mes nesusituokę, bet kartais ji pas mane ateina, kartais aš ją aplankau“, – jam svarbius momentus mini Jonas.

Galiausiai buto svečiai nuplėšė unitazą ir su turiniu pasistatė virtuvės patalpoje.

Daugiau žmonių bute nebuvo. Kartu su Jonu gyvena sūnus Mindaugas. Keistas sutapimas: eidami susitikti su Jono kaimynais laiptinėje prasilenkėme su dviem gerokai jaunesniais vyrais, nešinais didžiuliais maišais depozito. Anot kaimynų, tai buvo Jono sūnus su draugu.

Tąsyk nepavyko pamatyti landyne paversto buto svečių ir jų svečiavimosi ypatumų. Tačiau čia vykstančio gyvenimo specifiką liudija iškalbingi faktai: nuo praėjusių metų sausio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai yra sulaukę 91 pranešimo, iš kurių daugiausiai dėl triukšmo, konfliktų, smurto. Negana to, tris kartus kaimynų kvietimu į butą vyko ugniagesiai.

„Jie jau daug metų veda asocialų gyvenimo būdą. Daugiau nei penkerius metus į butą įsileidžia benamius, girtuokliaujančius asmenis, kai kurie yra grįžę iš įkalinimo vietų. Į butą kaip į landynę susirenka ten negyvenantys sugėrovai, kurie nuolat vartoja alkoholį, kelia triukšmą, smurtauja vienas prieš kitą. Bendro naudojimo patalpose – laiptinėje ir lifte – asmenys kabinėjasi prie gyventojų, vaikų, šiukšlina, rūko šlapinasi“, – skundėsi kaimynai.

Neviltis: landynės kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminasi gaisro, parazitų protrūkio, apsvaigusių svečių. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Užliejo išmatomis

Kelios daugiabučio gyventojų papasakotos situacijos praplečia vaizdą. Pasirodo, bute gyvenantys ar besisvečiuojantys asmenys suniokojo unitazą. Betgi gamta tai šaukia, tad į unitazą patenkančiu turiniu buvo apdovanoti visi dviem aukštais žemiau gyvenantys kaimynai.

„Dabar jau viskas išdžiūvo, nėra ką parodyti. Bet čia ne vienintelė blogybė. Nuolatinis triukšmas, trankymasis, pagalbos šauksmai – jau dažniausiai net nebereaguoji į tai“, – pasakojo išmatų ataką atlaikiusi žemiau landynės gyvenanti Gražina, auginanti mažametį sūnų.

Tačiau tuo momentu reikėjo skubiai spręsti tekančio unitazo turinio reikalus. Namo bendrijos pirmininkas Donatas Murauskas savo lėšomis viską sutvarkė, kad ir naudotis būtų galima, ir kaimynų neužpiltų.

„Buto šeimininkas žadėjo atsiskaityti už remontą, bet taip iki šiol pažado neįvykdė. Nesitikiu atgauti pinigų, o ir situacija tokia, kad nelabi gali pareikalauti. Vien bendrijai šis butas yra skolingas 1 tūkst. eurų. Planuojame kreiptis dėl skolos išieškojimo“, – aiškino pirmininkas.

Tualeto patalpa tvarkinga išbuvo neilgai. Greičiausiai numesta nuorūka sukėlė gaisrą, nudegė žarnelė ir kaimynai vėl buvo užpilti. Galiausiai buto svečiai nuplėšė unitazą ir su turiniu pasistatė virtuvės patalpoje.

„Kauno diena“ turėjo progos įsitikinti – unitazas stovi virtuvėje. Ar juo virtuvėje naudojamasi pagal paskirtį, buto šeimininkas neatsakė. Akivaizdu tai, kad buto virtuve pagal paskirtį nesinaudojama – jokių užuominų apie tai, kad joje kas nors gamintų maistą, orkaitėje keptų pyragus, kurių aromatas maloniai pasklistų po visus namus.

Detalės: unitazas pastatytas virtuvėje, buto durys nerakinamos, namai pilni apiplyšusių rakandų. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Kasdienis pavojus

Dėl dar vienos situacijos gyventojai makabriškai juokauja, kad nereikėjo nieko daryti ir problemos nebebūtų. Pro landynės duris ėmė veržtis dūmai. Susirinkę kaimynai beldėsi, šaukė, bet niekas durų neatidarė.

„Pasitarėme ir išlaužiau. Radome apspangusį šeimininką, išvedėme, atvažiavo ugniagesiai ir konstatavo, kad greičiausiai dėl neatsargaus elgesio su ugnimi arba ne vietoje numestos nuorūkos butas buvo uždūmytas. Kas žino, kaip būtų baigęsi, jei nebūtume tų durų išlaukę“, – pasakojo kaimynas.  Nuo to momento jis namuose pradėjo laikyti gesintuvą.

Iš ugniagesių suvestinių: „Gautas pranešimas, kad iš buto sklinda stiprus dūmų kvapas. Butas buvo uždūmintas, smilko antklodė. Užpilta kibiru vandens. Viduje buvo neblaivus buto šeimininkas, medikai jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevežė, nes būklė normali. Dūmų detektorius buvo, suveikė.“

„Buto savininkas 1 kv. m plote buvo padegęs drabužius, skudurus. Užgesinta iki ugniagesių atvykimo“.

„Atvykus ugniagesiams butas buvo uždūmintas. Tualete degė šiukšliadėžė. Aprūko 2 kv. m tualeto sienų ir šiukšliadėžė, apdegė šiukšlės. Išvėdintos patalpos. Bute dūmų detektoriaus nėra“.

Gyventojai sako, kad į butą atėję sugėrovai pasišviečia žvakėmis, nes elektros nėra. Be to, bute rūkoma, o neatsargiai numesta nuorūka – dažna nelaimių priežastis.

Per plauką nuo bėdos

Ant tokios parako statinės gyvena vieno Šilainių daugiabučio gyventojai: bijo gaisro, kenčia nuo visokio plauko lankytojų, jų keliamo triukšmo, girtavimo, narkotikų, smarvės. Tačiau šitaip atrodo tik aplinkiniams. Pats buto šeimininkas Jonas sakė, kad jis gražiai gyvena, o vienas kitas išlūžęs langas, balkono ar kambario durys tėra smulkmenos.

„O kas negerai? Viskas čia gerai, – susirūpino Jonas, paklaustas dėl tvarkos bute. Jau nuvytusios tulpės ant stalelio šalia pelenine paverstos konservų dėžutės byloja, kad šventės šiuose namuose nepamirštos.

„O kas su elektra? Nėra?“ – Jonas kaip įgeltas strykteli prie elektros jungiklio kambaryje ir nustėra: „Tikrai nėra. Reikės žiūrėti.“ Greičiausiai nieko čia Jonas neprižiūrės.

Jau minėjome, kad namo bendrijai Jonas skolingas tūkstantį eurų. „Taip, šio buto gyventojai už paslaugas yra skolingi bendrovei „Kauno vandenys“. Šių klientų atžvilgiu yra vykdomas teisminis išieškojimas“, – patvirtino „Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė.

Kitų priemonių skolininkui daugiabutyje nėra kaip taikyti. „Pagal Geriamojo vandens įstatymo 16 str. 27 p. draudžiama nutraukti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiabučiams namams dėl atskirų namo butų savininkų (nuomininkų) skolų už suvartotą geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas“, – paaiškino V. Bytautė.

Tikėtina, kad panaši situacija ir su šildymu. Atjungti šildymo vienam butui daugiabutyje nėra kaip. Atlapi langai šiame bute vargiai prisideda prie ekonomiško šildymo daugiabutyje, kita vertus, nuolatinis vėdinimas sumažina kvapų sklaidą į bendąsias daugiabučio patalpas.

Reiktų pagalbos

„Ką daryti?“ – klausia gyventojai. Beveik 100 policijos vizitų į šį butą nepakako situacijai pagerinti. „Policijos pareigūnai lankosi ne tik gavę pranešimą, bet ir prevenciškai – kalbasi su bendruomene, vykdo aktyvią prevencinę veiklą. Kalbant apie jūsų minimą adresą, šio mėnesio pradžioje policijos pareigūnai kartu su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankėsi, kalbėjosi su daugiabučio namo gyventojais, vedė prevencinius pokalbius, o priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovams nustačius, kad nėra dūmų detektorių, jie pakabinti“, – informavo policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Jie jau daug metų veda asocialų gyvenimo būdą. Daugiau nei penkerius metus į butą įsileidžia benamius, girtuokliaujančius asmenis, kai kurie yra grįžę iš įkalinimo vietų.

Taip pat surašyti du protokolai dėl landynės laikymo. Tai užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 100 eurų. Bet kas iš to: juk šio buto šeimininką jau ir taip užgriuvusios ir išieškomos didžiulės skolos.

„Ačiū, kad apsilankėte“, – išeinantiems kaimynams ranką paspaudė šeimininkas ir dingo buto koridoriaus tamsoje. „Jie geriečiai, atsiprašinėja, kai papriekaištaujame, bet tie jų svečiai kartais ir juos pačius kumščiais pamoko. Jie yra prasitarę, kad jei neįsileistų tų sugėrovų,  būtų labai ne kas“, – situacijos tragizmo neslėpė kaimynai.

Jau po „Kauno dienos“ apsilankymo šiame Šilainių daugiabutyje ir vėl buvo kviečiama policija, ir vėl, greičiausiai, prevenciškai pasikalbėjo ir išvyko iki kito karto. Labai panašu, kad šiuo atveju reiktų ne tik „bizūno“, bet ir pagalbos, galimai netgi gydymo. „Kauno dienos“ žiniomis, buto savininkui, priešingai nei svečiams, dažniausiai nebūna nustatomas girtumas.

Buto šeimininkas praeityje buvo gerbiamas dėstytojas, studentus mokė viename Kauno universitete, yra išleidęs mokomąją knygą, bet, kaip pasakojo kaimynai, situacija pasikeitė po Jono žmonos mirties ir kuo toliau, tuo blogiau.

Krūvis kaimynams

Tikėtina, kad panašių situacijų esama ne tik Kaune, o ir visoje Lietuvoje. Tačiau vienos rekomendacijos, kaip elgtis tokioje kaimynystėje atsidūrusiems kaimynams, nėra.

Šilainių seniūnas Virginijus Naruševičius patvirtino, kad landyne virtusio buto situacija žinoma nuo 2023 m. Socialinio paslaugų centro (SPC) darbuotojai bute lankėsi kelis kartus. Buto savininkas SPC teikiamų paslaugų atsisakė.

„Su sūnumi, vedančiu asocialų gyvenimo būdą ir girtaujančiu, buvo ne kartą kalbėta, liepta sutvarkyti duris, įdėti spyną, kad į butą negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Sūnus visada kalbėjo mandagiai ir žadėjo tvarkytis, tačiau niekada nieko nedarė. Buvo kreiptasi į socialinio darbo organizatores prie Šilainių seniūnijos, kurios kelis kartus lankėsi bute, tačiau buto savininkas Jonas ir sūnus Mindaugas jokios pagalbos nepriėmė ir atsisakė“, – aiškino seniūnas.

Aurimo Barkausko nuotr.

V. Naruševičius gyventojams rekomenduoja dėl situacijos kreiptis į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba nustatymo.

Kauno apygardos prokuratūra „Kauno dienai“ rekomenduoja kiek kitą kelią: „Pirmiausia gyventojai turėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Jie atlieka situacijos vertinimą ir gali imtis įvairių priemonių. Žinoma, galima kreiptis ir į prokuratūrą, kuri atlikusi tyrimą gali kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.“