Daugiau nei 20 metų profesionaliu gidu dirbantis kaunietis Chaimas Bargmanas stvėrėsi už galvos. Rusų kalba turistams išleistame lankstinuke "Ekskursijos po Kauną ir po Lietuvą" net neužsiminta, kad Pažaislio vienuolyne palaidotas Rusijos imperijos valstybinio himno "Dieve, apsaugok carą" muzikos autorius Aleksejus Lvovas.

Kapas Pažaislyje

"Nežinau, kas galėjo išleisti tokį bukletą? Keista, kad rusakalbiams ir pirmiausia rusams skirtame lankstinuke net neužsiminta apie kai kuriuos svarbius dalykus", – piktinosi dar 1981 metais pirmą turistų grupę lydėjęs 63 metų gidas Ch. Bargmanas.

Labiausiai jį nustebino tai, kad buklete net neužsiminta, jog Pažaislio vienuolyne palaidotas kompozitorius, smuikininkas, dirigentas A. Lvovas.

"Rusus ši naujiena šokiruoja. Jie visi žino garsų himną, muziką, A. Lvovą, tačiau tai, kad jis palaidotas Kaune, jiems milžiniška staigmena. Todėl tokią informaciją būtina reklamuoti bukletuose, – įsitikinęs Ch. Bargmanas. – Pažaislis tuo metu buvo stačiatikių vienuolynas. A. Lvovas paskutinius gyvenimo metus leido Romainių dvare pas savo dukrą, kuri buvo susituokusi su aristokratu Vakseliu. Po mirties jį palaidojo Pažaislio vienuolyne."

Akylus gidas stebisi, kodėl buklete nereklamuojamas ir Napoleono kalnas, kuris taip pat labai įdomus rusams.

"Jie sužino, kad Napoleonas persikėlė per Nemuną Kaune, o karas su prancūzais rusams buvo pirmasis tėvynės karas, – sakė pašnekovas, kuris į bukletą įtrauktų ir informaciją apie rusiškus užrašus IX forte. – Nuo senų laikų gražiu šriftu kareivių forte išraižyta "Streliaj redko no metko", "Za bogom molitva, za cariom služba neprapadiot".

Kitos pamirštos vietos

Ch. Bargmaną papiktino, kad lankstinuke nepaminėti dar keli rusams įdomūs objektai. Du iš jų – Kėdainiuose.

Kėdainių minaretą pastatė Eduardas Totlebenas, garsus vokiečių kilmės Rusijos imperijos generolas ir karo inžinierius, vėliau generalgubernatorius, atsakingas už fortifikaciją daugelyje rusų mūšių su osmanais.

"Jis pastatė minaretą kaip parko puošmeną. Išgarsėjo dviejuose karuose. 1853-1856 metais Krymo kare, kai statė rusų įtvirtinimus nuo turkų, anglų, prancūzų, po to, kai rusai padėjo bulgarams kovoje dėl nepriklausomybės prieš turkus 1877-1878 metais, – istorijos žiniomis dalijosi Chaimas. – Jo dėka kapituliavo 26 tūkstančių turkų įgula."

Antras objektas Kėdainiuose – prie vietos cerkvės esantis atminimo ženklas Kėdainių rajone, Kalnaberžės dvare, gyvenusiam Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui.
C. Bargmanas negali nepaminėti ir Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvės.

"Greta magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda visi mato šią cerkvę, tačiau mažai kas žino, jog nuo XIV a. iki 1810 m. Vievyje veikė Vievio stačiatikių vienuolynas ir 1619 m. čia įrengtoje spaustuvėje buvo atspausdinta pirmoji rusų gramatika, buvo spausdinama svarbi stačiatikių istorijai raštija, – teigė gidas. – Tuo metu Rusijoje vienuoliai neleido spausdinti, buvo nusiteikę prieš knygas, teigdami, kad tai – velnio pramanas. Spaustuvininkai bėgo į užsienį, daug jų persikėlė į Lenkijos karalystę ir LDK. Todėl labai keista, kad rusų turistams skirtame buklete neužsimenama apie tokius svarbius ir įdomius objektus."

Skirtas rusakalbiams

Bukletą rusų kalba "Ekskursijos po Kauną ir po Lietuvą" privačiai sudarė ir išleido nuo 2010 metų profesionale gide dirbanti Liuda Vitkienė. Lankstinuke reklamuojamos devynios ekskursijos, tačiau gido Ch. Bargmano minėti objektai neįtraukti.

Tiesa, reklamuojama ekskursija į "unikaliausią ir didingiausią architektūros paminklą Lietuvoje" – Pažaislio vienuolyną, neužsimenant apie rusams didelį susidomėjimą keliantį faktą, kad čia palaidotas A.Lvovas.

"Šį bukletą suderinau su Kauno miesto savivaldybe ir Turizmo informacijos centru, – teigė L. Vitkienė. – Jis skirtas ne rusams, o rusakalbiams, nes atvažiuoja daug turistų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, pastaruoju metu ir iš Ukrainos, o jiems neįdomi rusams aktuali informacija."

Ar rusų kalba turistams išleistame buklete nesvarbi informacija, jog Pažaislyje palaidotas Rusijos imperijos himno muzikos autorius A. Lvovas?

"Geras klausimas. Žinau šią informaciją, bet nesiorientuoju tik į rusus, – aiškino L.Vitkienė. – Ir ne visiems turistams tai svarbu. Be to, šiame buklete visko negalėjau paminėti. Tačiau stengiamės dirbti atsakingai ir gerai reprezentuoti Kauną."

"Juokinga problema"

"Kad ir kiek išleistume leidinių, žmonės visada turi pastabų. Problema juokinga – Kaunas labai turtingas savo istorija, ir visos informacijos nesutalpinsime. Todėl leidiniuose stengiamės koncentruotis į įdomiausius faktus", – situaciją komentavo Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorius Sigitas Sidaravičius.

Jo teigimu, faktas, kad Pažaislyje palaidotas imperinės Rusijos himno muzikos autorius, labai reikšmingas, bet jį minėti ar ne, sprendė privataus bukleto autoriai.

"Privačių leidinių mes netvirtiname ir neturime tam teisės. Jie gali paprašyti padėti bendradarbiauti ir padėti išplatinti, – kalbėjo S. Sidaravičius. – Mes patys leidžiame 64 puslapių apimties leidinį ir svarstome, ar įtraukti vieną ar kitą faktą, nes Kaunas yra rusų, vokiečių, žydų, japonų bei kitų tautybių ir įvairiausių profesijų kryžkelė."