Temą lėmė kaimynystė

"Tai, kad pasirinkome tvarumo temą, daugiausia įtakos turėjo faktas, jog gyvename šalia didžiulio sąvartyno. Kai Lapės prisijungė prie "Šiuolaikinių seniūnijų" projekto, kuris yra "Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022" projekto dalis, pirmiausia reikėjo išsiaiškinti identitetą, kas labiausiai rūpi vietos žmonėms. Buvo seniūnijų, kurios pasirinko savo stiprybes, o mes pasirinkome silpnybę, Lapių skaudulį. Šalia mūsų yra sąvartynas, į kurį suvežamos daugiau nei keturių savivaldybių atliekos. Mums skaudu, kad atliekų yra labai daug. Nusprendėme, kad pokyčius reikia pradėti nuo savęs. Taip atsirado idėja Lapių tvarumo festivaliui", – pasakojo Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė.

Praėjusiais metais, anot M.Lapajienės, su tvarumo tema tik susipažinta, išbandytos įvairios veiklos: gamintas muilas, dubenėliai iš kavos tirščių. "Šiemet apsisprendėme rinktis vieną – tekstilės – temą. Iš nebenešiojamų džinsų gaminome ne tik hamakus, pynėme krepšelius, iš marškinėlių nėrėme kilimėlius ir kitus dirbinius", – vardijo Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė.

Milena Lapajienė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Skaičiai, verčiantys ne tik susimąstyti

Surengti dirbtuves, kurių metu iš senų džinsų būtų gaminami hamakai, bendruomenei pasiūlė tekstilininkė, menininkė Asta Gegužė. Idėja buvo labai priimtina kitai menininkei, Lapių bendruomenės narei Olesei Kekienei.

Buvo seniūnijų, kurios pasirinko savo stiprybes, o mes pasirinkome silpnybę, Lapių skaudulį.

"Pati daug metų dirbu mados srityje: formuoju žmonių įvaizdį, kostiumus teatre. Kaip mados kūrėja, dalyvė ir vartotoja, pamačiau, kad švaistymas vyksta didžiuliais kiekiais, ir supratau, kad visi esame už tai atsakingi. Mada yra viena labiausiai teršiančių aplinką industrijų po žemdirbystės. Džinsai gaminami iš medvilnės, jos laukai – purškiami chemikalais, kurie patenka į gruntinius vandenis. Mums tenka atsakomybė už žmonių, gyvenančių šalia tų laukų, sveikatą. Tai nėra kita Žemė, tai yra mūsų Žemė. Nėra ir kitų žmonių, visi mes esame viena rūšis, – kalbėjo O.Kekienė. – Vieniems džinsams pagaminti reikia 8 tūkst. l vandens, vieniems trikotažiniams marškinėliams – 200 l vandens. Tai Žemės resursai, kurių mes jau nesusigrąžinsime, nes jie – užteršti pesticidais. Tai tik vanduo, o kur dar lyginimai, garinimai, elektra, žmogaus indėlis!"

Pasak menininkės, skaičiuota, kad drabužis žmogiškuosius ir gamtinius resursus atperka, jei jį apsirengiame ne mažiau kaip 30 kartų. "Nedaugelis iš mūsų drabužį dėvi tiek kartų. Jei pasižiūrėtume į greitosios mados parduotuves, net drabužiai siuvami tokiu principu, kad du kartus apsivilkęs juos išmeti", – teigė pašnekovė.

Statistinis amerikietis ar anglas, pasak Olesės, per metus nusiperka 30 kg drabužių, išmeta – 20 kg, statistinis lietuvis per metus perka 17 kg ir išmeta mažiau. Mes esame tvaresni nei kituose kraštuose gyvenantys žmonės. "Tvarumas Lietuvai nenauja tema, mūsų protėviai buvo sąmoningi ir tausojo pluoštą bei resursus. Mūsų karta dar turi saiko ir dėl drabužių estetikos, ir dėl jų kiekio. Tačiau dabartinė karta jau persmelkta vakarietiškos kultūros, todėl turime pagalvoti, kaip galėtume būti sąmoningi ir grįžti prie protėvių elgsenos", – įžvalgomis dalijosi O.Kekienė.

"Kai matau, kiek yra išmetama net nenešiotų drabužių, tikėtina, kad ateityje gyvensime ne natūralių, o tekstilės kalnų fone. Esu žmogus, kuris, būdamas mados industrijoje, apsisprendė prisiimti atsakomybę. Pirmiausia tvarumo idėją noriu skleisti ten, kur gyvenu. Atradau, kad Lapėse yra puiki bendruomenė, jau vykdanti tvarumo idėjas palaikančių veiklų. Šias metais galėjau prisidėti prie komandos, kūrybinių dirbtuvių metu jų patirtis sujungti į vieną paveikslą", – sakė menininkė.

Olesė Kekienė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Lapėse dar liko ir džinsų, ir juos nešiojančių žmonių

Taigi, nusprendus gaminti hamakus ir viešai paskelbus apie senų džinsų rinkimą, į specialią dėžę jų buvo atnešta apie 100. Vien bendruomenės narys Arūnas Lapajus jų atidavė penkerius.

Mada yra viena labiausiai teršiančių aplinką industrijų po žemdirbystės.

Pasak M.Lapajienės, vienam hamakui pagaminti reikia arba šešių didesnio dydžio, arba 8–10 mažesnių džinsų. Milena pabrėžė, kad tiko ne visi džinsai, jie privalėjo būti medvilniniai, be elastano. "Deja, mūsų gyventojai spintose rado labai daug kelnių, kurios nevertos džinsų vardo", – šypsojosi pašnekovė.

Iš tinkamų moterys pagamino dešimt hamakų. Idėjos autorė tekstilininkė, menininkė A.Gegužė suskaičiavo, kad vien susiūti vieno hamako dalims reikia dviejų dienų, laiko užėmė ir paruošimas: sukarpyti džinsus, suplėšyti tinkamas jų dalis, išlyginti, makramė technika nupinti raštus. "Čia ir yra esmė, kai pamatai, kiek darbo ir pastangų reikia įdėti, tada gaminio vertė labai išauga", – pabrėžė Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė.

Šiuo metu hamakai yra naudojami per visas Lapių miestelio šventes ir susibūrimus, bendruomenės vaikų stovyklas.

Paklausta, ar Lapėse dar liko žmonių, nešiojančių džinsus, O.Kekienė šypsojosi: "Liko ir žmonių, nešiojančių džinsus, dar liko ir džinsų spintose ar gražiai sudėtų palėpėse. Bet svarbiausia, kad yra žmonių, kurie nori šiuo turtu dalytis, ir yra bendruomenė, kuri nori kurti. Manau, kad mūsų veikla dar tik prasidėjo ir sėkmingai tęsis."

Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė patikino, kad taip ir bus. "Esame apsisprendę kitais metais nagrinėti maisto švaistymo temą, skleisime idėjas, kaip maistą vartoti tvariau, nes išmetamo maisto kiekiai netgi ne įspūdingi, o katastrofiškai dideli. Kai palygini pasaulio statistiką, kiek žmonių badauja, ir kai žinai, kad septynis kartus daugiau yra žmonių, kurie gydosi nuo nutukimo, suvoki, koks yra netinkamas paskirstymas", – sakė M.Lapajienė.