Ką pasirinkti?

Daugybė Kauno pradinukų jau buvo spėję grįžti į klases be testavimųsi ir išskaičiavimų, kurie ir kada liks namie prie kompiuterių, o kurie mokysis akis į akį.

Ministerija prieš savaitę dar kartą paskelbė, kad „tose savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 200 atvejų, pradinių klasių mokiniai ugdomi nuotoliniu būdu arba šių savivaldybių pasirinktose ugdymo įstaigose – mišriu būdu, periodiškai atliekant mokinių, jų šeimų ir mokyklose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų bandomąjį profilaktinį tyrimą“. Testavimas būtinas su tam tikromis išimtimis.

Kaune minėtas rodiklis jau viršija 300, todėl mokyklos suskubo rengti mokinių tėvų apklausas, kokiam mokymosi variantui jie pritartų.

Daugiausiai kalbų ir susipriešinimo sukėlė sąlyga, kad „nesitestuojančių namų ūkių vaikai tęs ugdymą nuotoliniu būdu“. Viešojoje erdvėje pasipylė nuogąstavimai, kad nesutikus testuotis vaikai liks be mokytojų dėmesio. Nuotolinis ugdymas bus organizuojamas ir sergantiems vaikams.

Kalbinti Kauno mokyklų atstovai sakė kol kas nežiną, ar iš tiesų prireiks testavimosi, teigė laukiantys galutinio ministerijos sprendimo.

Penkiolikoje savivaldybių reikės testavimosi

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos antradienį pasitikslinome, kas po mokinių atostogų galės lankyti mokyklas, kaip bus organizuojamas mokymas, ar tėvelių baimės ir pasipiktinimas dėl neva apribojamos teisės į kokybišką švietimą yra pagrįstas.

Vadovaujantis praėjusią savaitę ir trečiadienį dar galiojusiu Vyriausybės nutarimu, penkiolikoje savivaldybių pradinukai į mokyklas gali grįžti tik tada, jei mokykla nusprendžia rinktis saugaus grįžimo būdą, t. y., mokiniai, tėvai ir mokytojai testuojasi kaupiniais ir, jeigu užtikrinama, kad tiriasi ne mažiau kaip 60 proc. atitinkamos klasės mokinių.

„Jei mokyklos bendruomenė nesutinka, ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu arba tie, kurie nenori testuotis toliau ugdomi nuotoliniu būdu. Jeigu visa klasė nesutinka testuotis, tuomet vyksta nuotolinis ugdymas kaip ir iki šiol. Jeigu į mokyklą neatvyksta tik dalis klasės mokinių, mokykla ir mokytojai turi susiderinti su tėvais (globėjais) ir juos informuoti kaip keisis ugdymas nuotoliniu būdu tiems mokiniams, kurie lieka namuose, t. y., ar įmanomas hibridinis būdas, kada transliuojama tiesiogiai pamoka su kitais klasės mokiniais ir mokiniai joje dalyvauja tuo pat metu, ar bus daugiau savarankiško darbo ir tik tam tikru metu mokytojas galės susijungti vaizdo pamokose“, – aiškino ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Valavičiūtė.

Pradinis ugdymas 45 savivaldybėse, dėstė pašnekovė, gali būti organizuojamas kontaktiniu arba mišriu būdu be testavimo, tik laikantis jau įprastų saugumo sąlygų: srautų ribojimo, klasių izoliacijos principo ir pan. „Sprendimus dėl mokinių saugaus grįžimo priima savivaldybės su mokyklų vadovais“, – sakė ministerijos atstovė.

Beje, saugaus grįžimo į mokyklas metodą gali taikyti visos savivaldybės, įskaitant ir aukščiau minėtas 45, ir kai kurios iš jų tai yra pasirinkusios, nors pagal Vyriausybės nutarimą neprivalo to daryti.

Jau išbandyta rudenį

Mišrus mokymosi būdas apibrėžiamas kaip mokymosi būdas, patikslino S.Valavičiūtė, kai  derinami kasdienis ir nuotolinis mokymosi būdai, t. y., dalis mokymosi vyksta nuotoliniu būdu, o dalis – atvykus į mokymo įstaigą.

„Pavyzdžiui, mokiniai mokosi medžiagą savarankiškai, o atsiskaitomuosius darbus atlieka ir atsiskaito už juos mokykloje; arba mokiniai mokosi kontaktiniu būdu mokykloje, tačiau pamokos, kurios pagal ugdymo planą yra sudarytos iš kelių mokomųjų klasių, pvz. tikybos pamokose dalyvauja 2A, 2B ir 2C klasės mokiniai, vyksta nuotoliniu būdu, siekiant saugumo mokiniams dėl COVID-19 epidemijos“, – pateikė pavyzdį ministerija.

Jos atstovai akcentavo, kad „mišrus mokymosi būdas nesudaro prielaidų tėvams neleisti mokinių į kontaktinį ugdymą, o mokyklai mažinti pamokų skaičiaus ar galimybių mokiniams visose pamokose dalyvauti“. Mokykla turi nusistatyti taisykles, tvarką kaip bus derinamas kasdieninis ir nuotolis mokymas, atsižvelgdama į savo mokyklos bendruomenės narių sergamumo situaciją ir kitas aplinkybes, technologinius sprendimus mokykloje.

Nurodė, kad Nuotolinio mokymo vadove yra pateikta įvairių nuotolinio ir kontaktinio ugdymo variantų. „Ir tai mokykloms nėra nauja, dauguma jų taip dirbo ir rudenį“, – S.Valavičiūtė.

„Suprantame, kad mokiniams, kurie negalės dalyvauti pamokose dėl sveikatos ar kitų problemų, – pridūrė atstovė, – nuotolinis mokymas gali pasikeisti ir mokiniai gaus daugiau savarankiško darbo užduočių, todėl raginame mokyklas, pavienes klases bei tėvelius prieš priimant atitinkamus sprendimus išsiaiškinti visas galimybes, kurias gali siūlyti mokykla“.

Jei mokyklos bendruomenė nesutinka, ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu arba tie, kurie nenori testuotis toliau ugdomi nuotoliniu būdu.

Mokyklų atstovas: pasiruošę 90 proc.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, o taip pat ir KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas portalui kauno.diena.lt taip pat akcentavo, kad iš namų besimokysiantys mokiniai nebus palikti tik tėvelių ir likimo valiai.

„Mišrų ir hibridinį mokymąsi jau esame išbandę rudenį. Jokios naujienos nebus, jei jų vėl prireiks“, – kalbėjo vadovas. Pagal išankstinių apklausų duomenis, iš 16 licėjaus pradinių klasių kontaktinis mokymas ir toliau vyks trylikai. Didžioji dauguma šių trylikos klasių mokinių tėvų sutinka, kad šeima būtų ištirta kaupinių metodu. Likusiose klasėse, jei tėvų nuomonė nepasikeis, sutinkančiųjų yra per mažai, todėl visų jų mokiniai bus mokomi per nuotolį.

Jau minėtų trylikos klasių mokiniai bus mokomi hibridiniu būdu. Liksiantys namuose mokiniai per ekranus matys ir girdės tai, kas vyksta klasėje, kartu mokysis, tačiau jiems mokytojos dar skirs laiko kiekvienam asmeniškai po pamokų. 

D.Žvirdausko žiniomis, hibridiniam mokymui yra pasirengę apie 90 proc. Lietuvos mokyklų.

„Šiai minutei tikslios informacijos, kaip nuo pirmadienio turėtume tęsti ugdymo proceso organizavimą, neturime“, – sakė asociacijos Kauno skyriaus vadovas ir daugiatautės Kauno A.Puškino gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius.

Jo vadovaujamoje gimnazijoje sutinkančiųjų testuotis, pirminiais duomenimis, yra daug mažiau nei KTU Inžinerijos licėjuje. Iš 16 klasių tik keturios. Tačiau tokių skaičių direktorius  nedramatizuoja. Tikimasi, kad jeigu kontaktiniu būdu tikrai galės mokytis tik ištirti vaikai, kitų klasių mokinių tėveliai per laiką irgi pakeis nuomonę.

Geriausiai, kai į klases susirenka visi mokiniai, tačiau mišrus ir hibridinis mokymo būdas, anot E.Griškevičiaus, jau taip pat yra įvaldytas.

Ragina testuotis visus

„Savivaldybės ir mokyklos privalo vadovautis Vyriausybės nutarimu, kuriame išvardintos savivaldybės. Kai jis bus pasikeitęs, galvosim ir informuosim savivaldybes“, – sakė S.Valavičiūtė.

Pasitikslinome, ar Kaunui, kuriam gresia atsidurti nemaloniame savivaldybių sąraše, jau reikėtų organizuotis sutinkančiųjų mokinių ir jų šeimų testavimą kaupinių metodu?

„Netgi tas savivaldybes, kurios buvo geroje, žalioje zonoje, šviesesnėje nei juoda spalvos, ministerija ragina kontaktuoti su tėvais, kad jie testuotųsi. Situacija kinta kasdien ir tikrai ne į gerą. Jeigu mokykla apsisprendžia testuotis, nesvarbu, kokioje zonoje ji yra, gali tą daryti“, – teigė ministerijos atstovė.

Vadina chaosu

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) trečiadienį išplatino pranešimą, kad Seimui pakeitus užkrečiamųjų ligų įstatymą ir LR Vyriausybei patvirtinus privalomą pedagogų testavimą bei abiturientų konsultacijas kontaktiniu būdu, sąjunga sulaukė švietimo bendruomenės pasipiktinimo ir klausimų lavinos.

„Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nenustoja stebinti blogąja prasme. Visi sprendimai neapgalvoti, priimami nutarimai, kurių įgyvendinimo tvarka abstrakti. Nors ši Vyriausybė deklaravo, kad švietimas – šalies prioritetas, tačiau priimami sprendimai rodo situacijos nesupratimą bei ugdymo proceso neišmanymą. Akivaizdu, kad įtampa švietimo bendruomenėje auga ir viskas eina blogyn“, - pranešime pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

LŠMPS teigimu, valstybės lygiu nenustatyta skaidri tyrimų atlikimo tvarka, darbdaviui ar savivaldybei nenustatyta aiški pareiga dėl privalomos pedagogų testavimo tvarkos parengimo, todėl kyla daug diskusijų dėl testų atlikimo tvarkos, laiko, kada ir kaip darbuotojas sužino apie reikalingą atlikti testą. Be to, neaišku kaip registruojamasi testui, kas už tai atsakingas, kas užtikrina darbuotojo funkcijos atlikimą tuo metu, kai darbuotojas vyksta atlikti testo.

„Susidaro įspūdis, kad net nesistengiama dirbti, suvokiant, kad mokslo metai artėja į pabaigą ir tereikia kažkaip pralaukti kelis mėnesius. Matyt tikimasi, kad rudenį vakcinos gelbės švietimo sistemą ir nebereikės sukti galvos, galima bus pastaruosius dvejus karantininius mokslo metus nurašyti mokytojų kaltei ir ramiai mėgautis ministro vardu, nesukant galvos dėl švietimo ateities“, - piktinasi E. Milešinas.

Tuo tarpu mokytojams, norintiems grįžti į klases, daugiausiai klausimų kelia testavimo tvarka ir joje numatytos išimtys. Operacijų vadovas yra nurodęs, kad tam tikri asmenys gali nesitestuoti, sudaryta galimybė rečiau testuotis ar kitokiais testais, bet ministerija to nesugeba ištransliuoti ir paaiškinti mokytojams.

„Norint išnarplioti Vyriausybės formuluotes reikia gerai pasukti galvą. Tačiau Vyriausybė akivaizdžiai nesuvokia, kad jos priimtą tvarką turės interpretuoti 60 merų, o dar liūdniau tai, jog tas pačias taisykles bus pavesta traktuoti mokyklų vadovams, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 1200. Kaip liaudies išmintis byloja - dešimt auklių, o vaikas be galvos“, - pastebi E. Milešinas.

Dar didesnis chaosas sukurtas abiturientų konsultavimo tvarkoje. Jeigu viena standartinė  klasė iš 30 mokinių, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme, skaidoma po 5 mokinius, mokytojui teks dirbti su 6 grupėmis, t. y. 6 valandos vienai konsultacijai pravesti. O jei mokytojas turi tokias dvi ar tris klases? Tai reiškia, kad konsultacijų skaičius išaugs dvigubai ar trigubai. Kada mokytojui dirbti su kitų klasių mokiniais?

„Tokio chaoso ir nekompetencijos dar nesame matę. Kiekvienas Vyriausybės sprendimas įneša vis daugiau painiavos ir pasipiktinimo. Pedagogams nuolat primetamos prasčiausios sąlygos. Taip tęstis nebegali. Baisu net pagalvoti kas laukia rudenį“, - piktinasi LŠMPS vadovas.

LŠMPS pirmininkas sako nesuvokiantis, kodėl mokytojams laiku nebuvo sudarytos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, o abiturientams nėra taikomas kaupinių metodas ir jie nėra grąžinami į klases įprastiniam kontaktiniam darbui.

Daugiau informacijos apie saugų grįžimą į mokyklą, testavimąsi kaupinių metodais rasite čia.