Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos istorija jaunimo nejaudina?

Vyresnei kartai Sausio 13-oji – svarbi istorinė data, paženklinta skaudžiais prisiminimais ir laisvės pergale. Tuo metu jaunimui ši diena, rodos, balansuoja ties užmaršties riba.

Laikini trikdžiai

Pirmasis skambutis Tito Masiulio jaunimo mokyklos koridoriuose šiandien kvietė ne tik į matematikos ar lietuvių kalbos pamokas. Laisvės gynėjo vardu pavadintoje mokykloje, jo garbei įrengtame atminimo kambaryje, vyko simbolinė istorijos pamoka, vaikų ir jaunuolių atmintyje bandžiusi prikelti ketvirčio amžiaus istoriją.

"Vos prieš keliolika minučių dalyje mokyklos dingo elektra, todėl ekrane nepamatysite T.Masiulio nuotraukos ir bėgančių užrašų", – dėl trikdžių, mokyklą panardinusių į tamsą, apmaudo neslėpė jos vadovas Egidijus Mikalajūnas.

Darbininkams išsprendus problemą, fojė sužibo trispalvės spalvomis, kurios iš tolo priminė degančius laužus, kaip prieš 26 metus Vilniuje prie televizijos bokšto ar Seimo rūmų. Jau netrukus ant sienos kabančio televizoriaus ekrane pasirodė Lietuvos nepriklausomybės gynėjo nuotrauka ir vienas kitą keičiantys laisvės kainą primenantys šūkiai.

"Tą lemtingąją sausio 13-ąją ir pats buvau įvykių centre. Tiesa, lemtingomis akimirkomis su bičiuliais kaip zuikis sprukau ir viską stebėjau iš šono", – žvelgdamas į juodai baltą T.Masiulio atvaizdą ir žodžius virš jo "Gyvenkit laisvi ir laimingi", tų dienų įvykius darsyk išgyveno E.Mikalajūnas.

Atminimo kambarys

Ryte mokyklos fojė puošęs baltų gėlių vainikas, laikrodžiui mušant vidurdienį, iškeliavo į Petrašiunų kapines, kuriose palaidotas T.Masiulis. Tuo pat metu užgeso ir nuo 8 valandos ryto ant palangių plevenusios simbolinės atminimo žvakės, skirtos keturiolikai gyvybių, kurių pareikalavo kruvinosios nakties įvykiai.

"Prašome užeiti vidun", – plačiai atvėręs vos kelių kvadratinių metrų dydžio patalpos duris, ranka mojo direktorius. 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio T.Masiulio atminimui skirtame kambaryje spraudėsi visa kauniečio istorija: nerūpestinga vaikystė, paauglystė, jaunystė ir kampelis, skirtas jo žūčiai.

"Štai čia Tito, kuomet jis buvo mažas vaikas, rankdarbiai. Čia – diplomai, gauti plaukimo varžybose. Kiek tolėliau pamatysite nuotraukas iš jo asmeninio fotoalbumo", – pastarąsias, pasak E.Mikalajūno, bendruomenei noriai dovanojo žuvusiojo mama Vitalija Krivickienė.

Lentynose ant sienų matyti mokyklos leidžiamas T.Masiulio vardu pavadintas laikraštis ir sertifikatas, primenantis apie tai, kad Žalgirio parke, Kauno rajone, laisvės gynėjo atminimui šakas toliau skleidžia ąžuolas. 

Beje, tik prieš kelerius metus iš mokyklos kiemo išriedėjo čia ilgai saugota balta "Volga", su kuria sausį į Vilnių pasitikti savo likimo atvažiavo  T.Masiulis. Dabar šią mašiną galima pamatyti Babtyno-Žemaitkiemio dvare, automobilių ekspozicijoje.

Ar kovotumėt už Lietuvos laisvę, kaip tai darė T.Masiulis?

Pamirštos vertybės?

"Tradiciškai tokią dieną pas mus ateina Viktoro Kuprevičiaus vidurinės mokyklos ir aplinkinių darželių auklėtiniai. Žinau, kad šiandien sulauksime ir Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos mokinių", – šalies istorijai neabejingo jaunimo srautams ruošėsi direktorius.

Netrukus į kambarį antrame mokyklos aukšte sugužėjo būrelis įvairaus amžiaus moksleivių. Tiesa, jau po kelių akimirkų tapo aišku, kad tragiški sausio įvykiai juos ne itin jaudina.

"Vaikai, ką žinote apie 1991 metų sausio 13-ąją?" – įsivyravusią tylą mokyklos vadovas bandė pertraukti klausimu, į kurį tikėjosi sulaukti atsakymo. Deja, pasiteiravus, kada gimė T.Masiulis, 1962-ųjų vasarį prisiminė ne vaikai, o mokytojas. Nežinojo susirinkusieji ir apie T.Masiulio gatvę Petrašiūnuose, prie Neries krantinės ir Demokratų gatvės sankryžos esančiame skverelyje pastatytą koplytstulpį žuvusiajam už laisvę ar prie Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos, kurioje mokėsi Titas, kiemelyje esantį atminimo paminklą.

"Sakykit, tai ar kovotumėt už Lietuvos laisvę, kaip tai darė T.Masiulis?" – nuo kaktos prakaitą braukė direktorius.

Prakalbinti susirinkusiųjų E.Mikalajūnui taip ir nepavyko. Vienas moksleivis, prieš pat direktoriaus panosę, nuobodulį vaikė žaidimais telefone. Kampe įsispraudusios merginos aptarinėjo siautulingus penktadienio vakaro planus.

"Ką, tavo senelis buvo pritrėkštas?" – iš mokytojos lūpų išgirdę, kad jų bendramokslio artimasis kraupių įvykių metu buvo sužalotas, replikas laidė vaikinai prie lango.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų