Rūpėjo nauji skoniai
Eglė sako gaminti pradėjusi gal devynerių. „Vaikystėje atostogaudama pas močiutę iškepiau citrininį tortą su manų kremo pertepimu – jo skonį atsimenu iki šiol. Kremas buvo švelnus, tirpstantis burnoje. Vėliau pagaminau karamelinius grietinėlės saldainius, bananinį sviestą“, – prisiminimais dalijasi Eglė.
Jos įkvėpimu buvo močiutės prenumeruotas žurnalas „Moteris“, kurio pabaigoje visada rasdavo receptų. „Delnai niežėjo visus išbandyti. Būdavo labai smagu gaminti, o paskui ragauti. Norėjosi kažko daugiau negu blynų, kiaušinienės ar bulvių su rūgpieniu“, – pasakoja Eglė.
Gaminti maistą Eglei ir dabar – smagiausias užsiėmimas. Jai patinka skaniai valgyti, įdomu ragauti kitų ruoštą maistą. Ypač smalsu paragauti kažką naujo kelionėse.
„Dažnai tarsi vaikas nudžiungu paragavusi naujų patiekalų, – prisipažįsta pašnekovė. – Spėlioju, iš kokių produktų jie pagaminti, kokiomis žolelėmis paskaninti. Nebijau paprašyti recepto. Jeigu nepavyksta jo gauti, man patikusius patiekalus bandau atkurti savo virtuvėje.“
Eglės įsitikinimu, maisto gaminimas yra tikrų tikriausia kūryba, o visi, kurie gamina maistą, yra tam tikra prasme menininkai. Juk dažnam yra tekę pasigaminti skanų patiekalą turint tik kelis produktus. Posakis „Iš kirvio sriubą išvirti“ atsirado ne šiaip sau. Dėl to visiškai nebūtina būti baigus ypatingus mokslus – kiekviena mama, močiutė, tėtis ar senelis yra patys geriausi šefai.
Dėl sveikatos ir geros savijautos išmokau rinktis maistą. Atidžiai skaitau kiekvieno produkto sudėtį.
„Ar girdėjote prancūziškos svogūnų sriubos atsiradimo istoriją? Tai pats geriausias kūrybos pavyzdys. Po didelės ir ištaigingos puotos karaliaus rūmų virtuvėje neliko maisto. Virėjas turėjo suktis iš situacijos. Jis iš svogūnų, šampano likučių ir sūrio pagamino vėliau legendinę tapusią sriubą. Kūryba virtuvėje man yra smagiausia maisto ruošimo dalis“, – sako pašnekovė.
Produktus renkasi atidžiai
Prieš gerą dešimtmetį dėl sunkios traumos Eglės organizmas patyrė išsekimą, dėl ilgo medikamentų vartojimo atsirado rimtų sveikatos problemų. Suvalgiusi bet kurį sunkiau virškinamą patiekalą ji jausdavosi blogai, skausmai buvo nepakeliami. Skausmo nejausdavo tik tada, jei valgydavo vien vaisius ir daržoves.
Tačiau ji nusprendė nepasiduoti, nuėjo sunkų ir ilgą kelią, bet susigrąžino sveikatą. 30 dienų badavimas geriant vien vandenį, šviežių sulčių gėrimas, maitinimasis daigais, intensyvus sportas padėjo sugrįžti į gyvenimą.
Dabar moters mityba yra 70 proc. žalia augalinė – valgo daug šviežių, termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių. Kelis kartus per savaitę leidžia sau suvalgyti tai, ko nori, net jei žino, kad tai – ne pats sveikiausias maistas. Sako, laikantis aukso viduriuko taisyklės organizmas sugeba apsivalyti. Visada stebi, kaip jaučiasi suvalgiusi vieną ar kitą produktą – ar nori nuversti kalnus, ar tampa aptingusi ir mieguista. Kaunietės įsitikinimu, maistas turi žmogui duoti energijos, o produktai, kurie yra užauginti ar pagaminti naudojant chemines medžiagas, kenkia, kaupiasi organizme ir ilgainiui sukelia ligų.
„Dėl sveikatos ir geros savijautos išmokau rinktis maistą. Atidžiai skaitau kiekvieno produkto sudėtį. Savo gaminamuose patiekaluose naudoju naminių vištų kiaušinius, mūsų sode užaugusias kriaušes, obuolius, slyvas, pomidorus, agurkus ir žoleles. Grūdus perku iš ekologinio ūkio, kur nenaudojami pesticidai. Aliejų renkuosi tik šalto spaudimo. Visus produktus renkuosi ekologiškus ir tikrinu jų ekologiškumą. Iš tokių produktų patiekalai labai skanūs. Tiesa, chemikalais neapdoroti vaisiai ar daržovės greičiau genda. Tačiau, kai patiekalai skanūs, maisto lėkštėse nelieka. Juk toks ir turi būti maistas: sveikas, skanus, švariai užaugintas ir teikiantis mums energijos“, – sako moteris.
Mėgstantiems skaniai pavalgyti
Kaip pagaminti skanų patiekalą? Eglė tiki, kad svarbiausia – gera nuotaika ir meilė. Ji maistą visada ruošia su užsidegimu. Sako, jeigu esate pikti, pavargę ar nelaimingi – nesistebėkite, kad patiekalai nepavyksta.
„Gamindama maistą jaučiuosi laiminga. Paruošus skanų patiekalą apima džiaugsmas. Žinoma, ne visada sekasi. Būna, kad patiekalą tokį, koks turėtų būti, sukuriu tik iš penkto ar šešto karto. Stengiuosi tol, kol pavyksta. Žinios per dieną neateina. Nebijokite klysti, nes klysdami tobulėjame. Svarbiausia tikėti savimi ir nenuleisti rankų“, – drąsina pašnekovė.
Ilgą laiką savo kūryba virtuvėje džiugindama artimuosius, vieną dieną Eglė sugalvojo savo receptais pasidalyti – taip atsirado jos receptų tinklaraštis „Maistas ant stalo“.
„Restoranai dažnai slepia firminių patiekalų receptus, o restoranų šefai paslaptis atskleidžia tik brangiuose maisto gaminimo kursuose. Todėl pamaniau, kad mano išbandyti ar sukurti receptai gali būti naudingi ir kitiems. Mano receptai tinka tiems, kurie gali valgyti viską, ir tiems, kurie netoleruoja pieno produktų, miltų, cukraus ar nevalgo mėsos. Jie tinka visiems, mėgstantiems skaniai pavalgyti. Tikiuosi, mano receptai jums patiks, palengvins vaišių ruošimą ir praskaidrins artėjančias šventes“, – sveikindama su artėjančiomis Velykomis viliasi E. Angelė.
Džiovintais baravykais įdaryti kiaušiniai
5 kaimiški kiaušiniai,
3 šaukštai džiovintų baravykų (jeigu turite marinuotų grybų, irgi tiks),
1 nedidelis svogūnas,
3 šaukštai majonezo,
pipirų,
druskos.
Į dubenėlį suberkite džiovintus baravykus, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pastovėti 2–3 valandas. Kiaušinius išvirkite kietai. Nuluptus kiaušinius perpjaukite per pusę, atsargiai išimkite trynius ir sudėkite į dubenėlį. Smulkiai supjaustykite svogūną. Suberkite į iki vidutinės kaitros įkaitintą keptuvę ir lengvai apkepkite. Baravykus išgriebkite iš vandens, supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais ir sumeskite į keptuvę. Į keptuvę įpilkite tris šaukštus vandens, kuriame mirko baravykai. Pabarstykite druskos ir pipirų. Kiaušinio trynį sutrinkite šakute su dviem šaukštais majonezo. Sudėkite iškepusius svogūnus su baravykais, išmaišykite, paragaukite, jeigu reikia – pasūdykite. Į lėkštę įdėkite salotų ar žalumynų, sudėkite per pusę perpjautus kiaušinių baltymus. Į jų vidurį sudėkite po šaukštą baravykų įdaro. Viršų papuoškite majonezu, pabarstykite pipirais arba laiškiniais česnakais. Taip paruoštus kiaušinius šaldytuve galite laikyti iki dviejų dienų.
Rūkytos lašišos užtepėlė
Užtepėlei:
150 g tepamojo varškės sūrelio,
60 g grietinės,
60 g majonezo,
100 g rūkytos lašišos,
1 sauja laiškinių česnakų.
Patiekimui:
putpelių kiaušinių (tinka ir vištų),
ikrų, citrinos arba žalumynų papuošti,
pyrago arba juodos duonos.
Visus ingredientus sudėkite į elektrinę trintuvę ir sumalkite iki vientisos masės. Ant duonos užtepkite užtepėlės, uždėkite griežinėlį virto kiaušinio, papuoškite ikrais arba žolelėmis. Jei norisi aitrumo, įdėkite pusę šaukštelio kaparėlių. Jei norisi daugiau rūgšties, prieš trindami užtepėlę įspauskite šaukštą citrinos. Užtepėlę laikykite sandariame inde šaldytuve.
Orkaitėje kepta lašiša žolelių ir acto padaže
1 kg lašišos filė,
druskos,
alyvuogių aliejaus.
Žolelių padažui:
1 sauja petražolių,
1 sauja laiškinių česnakų,
1 sauja baziliko,
3 šaukštai obuolių acto,
5 šaukštai alyvuogių aliejaus,
1/4 šaukštelio druskos,
žiupsnis juodųjų pipirų,
2 žaliosios citrinos.
Nuplaukite lašišos filė. Įdėkite į kepimo skardą, paviršių ištepkite alyvuogių aliejumi. Tolygiai pabarstykite druska. Skardą su lašiša dėkite į iki 105–110 °C temperatūros įkaitintą orkaitę, per vidurį, nustatykite kaitinimą viršus–apačia. Kepkite 40–50 min. Iškepus ant žuvies susidaro baltos spalvos baltymų. Juos atsargiai nuvalykite. Padažui nuplaukite žoleles, nusausinkite, smulkiai supjaustykite. Suberkite į dubenį, supilkite alyvuogių aliejų, druską, šiek tiek juodųjų pipirų. Sugrūskite mediniu šaukštu, kad išleistų sultis. Įpilkite 1–2 šaukštus acto (paragaukite pagal skonį). Kai lašiša iškeps, ją supjaustykite 6 cm gabalėliais – porcijomis. Sudėkite į gražią lėkštę, ant viršaus sudėkite žoleles. Žaliąją citriną perpjaukite pusiau ir ant kiekvienos porcijos užspauskite šiek tiek sulčių. Patiekite su ryžiais ar šviežiomis daržovėmis.
Šokoladiniai putėsiai
Juodojo šokolado sluoksniui:
80 g juodojo šokolado,
60 g pieno (naudojau avižų),
150 g riebios grietinėlės,
2 g želatinos.
Pieniško šokolado sluoksniui:
80 g pieniško šokolado,
60 g pieno (naudojau avižų),
150 g riebios grietinėlės,
2 g želatinos.
Baltojo šokolado sluoksniui:
80 g baltojo šokolado,
60 g pieno (naudojau avižų),
150 g riebios grietinėlės,
2 g želatinos.
Pasiruoškite desertinius indus. Pasverkite 2 g želatinos, suberkite į indelį. Želatiną užpilkite verdančiu pienu (60 ml), išmaišykite ir palikite. Kartkartėmis pamaišykite, kol visai ištirps. Į nedidelį puodą įpilkite truputį vandens, į jį įstatykite stiklinį indą taip, kad dugnas liestųsi su vandeniu. Įjunkite vidutinę kaitrą, kad vanduo po stikliniu indu užvirtų. Į stiklinį indą sumeskite 80 g juodojo šokolado, uždenkite, kad ištirptų. Kai šokoladas ištirps, supilkite pieną su ištirpusia želatina ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Išimkite iš puodo ir padėkite kiek atvėsti. Į plakimo indą supilkite 150 g riebios grietinėlės, išplakite, kol sustandės. Į išplaktos grietinėlės indą plakdami supilkite kiek atvėsusį šokolado ir pieno mišinį. Plakite iki vientisos masės. Kremą tolygiai supilstykite į desertines taures. Išplaukite ir išvalykite indus ir tą patį procesą pakartokite su pieniško ir baltojo šokolado sluoksniais. Turėkite omenyje, kad pilant ant viršaus naują kremo sluoksnį, tai daryti reikia labai pamažu, atsargiai, kad dėl stipresnės srovės sluoksniai nesusimaišytų, išeitų vienodi ir tolygūs. Desertines taures sudėkite į šaldytuvą ir palikite per naktį, patiekite kitą dieną.
Naujausi komentarai