Skauda krūtinę

Visa tai įvyko birželio 11-ąją. Nuo starto nubėgęs vos vieną kilometrą, be sąmonės krito vilnietis Povilas Ramoška. Jį ištiko klinikinė mirtis, bet savo 60-ąjį gimtadienį, kuris bus visai netrukus, paskutinę birželio dieną, jau galės paminėti.

Vyras nesako, kad gyvenimo metus skaičiuos iš naujo. Tvirtina, kad dar bėgios, o iš Vilniaus į Kauno klinikas sutuoktinio aplankyti atvažiavusi jo žmona Felicija su atlaidžia šypsena palinguoja galvą.

Net ir žinant, kas vos prieš kelias dienas buvo nutikę Povilui, negalima laidoti jo vilčių. Juk šis vyras prieš dešimt metų patyrė širdies infarktą. Ir būtent pasveikęs po šios sunkios ligos pradėjo bėgioti!

"Mano svoris buvo didelis. Kai jo numečiau, pradėjau bėgioti, kad vėl nepriaugčiau", – paprastą priežastį nurodo informacinių technologijų specialistas, kurio darbui būdingas nejudrumas.

O pasyvi gyvensena, medikų teigimu, prisideda prie širdies ligų vystymosi. Iki šiol, po infarkto P.Ramoška kas rytą iš Fabijoniškių iki Vilniaus centro, o tai yra 10 km, ne važiuodavo automobiliu, o bėgdavo bėgte.

"Dabar krūtinę skauda nuo gaivinimo. Tai ne blogiausias variantas, – nusišypso po palatą vaikštantis ir net koridorių, medikams nematant, jau spėjęs išmatuoti vyras.

Bėgti lėtai

Povilo žmona Felicija pacituoja vyro žodžius: "Mirti visai nebaisu." Maratone jis nubėgo vos vieną kilometrą. Ir sukniubo.

"Man atrodė, kad aš pats per save perbėgau", – maratonininkas patyrė tarsi susidvejinimą, ir daugiau nieko nebeatsimena.

"Man atrodė, kad aš pats per save perbėgau", – maratonininkas patyrė tarsi susidvejinimą, ir daugiau nieko nebeatsimena.

Kai pabudo ir suvokė, kas atsitiko, pajuto begalinį dėkingumą maratono organizatoriams, savanoriams ir visiems kitiems, gelbėjusiems jo gyvybę trasoje, greitosios pagalbos ir Kauno klinikų medikams.

"Man sunku sutalpinti į žodžius tą dėkingumą ir pagarbą, kuriuos jaučiu visiems, prisidėjusiems, kad tėtis liko gyvas", – sako Povilo dukra Dovilė.

Ji pasakoja, kad tėtis saugojo sveikatą, reguliariai tikrindavosi profilaktiškai. Paskutinį kartą – prieš pusantro mėnesio.

"Kai kurie dalykai turbūt tiesiog nutinka ir kažin, ar nuo visko apsidrausi. Tėčio širdis sustojo po pirmo kilometro, taigi, vargu ar dėl maratono krūvio, – svarsto Dovilė. – Galejo tą krūvį patirti ir lipdamas laiptais ar bėgdamas rytą į darbą."

Tai, kad širdis sustojo bėgant maratoną, šeimos nuomone, yra laimingas atsitiktinumas, nes niekur kitur nebūtų taip operatyviai suteikta medicinos pagalba.

"Palyginti, kaip sveiko po širdies smūgio prieš dešimt metų, dabar tėtis daug greičiau atgauna jėgas. Galbūt jų įgavo sportuodamas, o gal šįkart pakenkimai mažesni, bet skirtumas didžiulis", – džiaugiasi ligonio dukra.

Būtent nuo jos Povilas užsikrėtė bėgimu. Sportiška šeima tam neprieštaravo, tik Felicija kiekvieną kartą, išleidusi artimuosius į trasą, išgyvena dėl jų.

"Bėgioja sūnus, dukra. Marti, būdama jau trečią mėnesį nėščia, dalyvavo kalėdiniame maratone. Marčios tėvai taip pat bėgioja, užsiima dviračių sportu", – Felicija sako atsikvepianti tik tada, kai sulaukia artimųjų skambučio, kad trasa jau įveikta.

Moteris išgyvena dėl jų sveikatos, įbauginta vyro patirto infarkto ir tarsi nujautusi dar vieną jo sveikatos sutrikimą.

"Aš vis sakau, kad bėgtų lėtai", – švelniu žvilgsniu į vyrą žvelgia Felicija, pati užsiimanti joga, ėjimu pagal dešimties tūkstančių žingsnių programą, mėgstanti plaukimą, gaminanti tik sveiką maistą.

Sutuoktinis irgi atlaidžiai šypsosi ir teisinasi, kad gydytojai rekomendavo bėgti maratoną, o ne 100 km. Povilas yra dalyvavęs paros bėgimuose ir daugybėje  Vilniaus, Rygos maratonų. Pastarajame ir dar viename bėgo šiemet, o iš viso yra įveikęs daugiau kaip 40 maratonų, 20 ultra bėgimų.  Trasoje registruoja ir mato momentinius duomenis, baigęs distanciją juos analizuoja, daro išvadas. Teisinasi, kad trumpus atstumus reikia bėgti greitai, o maratonai – pats tas, nes galima bėgti ir lėčiau.

"Argi žemaitį sustabdysi? Net žemaitė nesustabdo, – Povilas pateisina savo charakterį, nes yra kilęs iš Lyduvėnų, jo žmona – iš Plungės, ir priduria: – Ta klinikinė mirtis – atsitiktinis reikalas."

(Povilas Ramoška su žmona. Elijaus Kniežausko nuotr.)

Patikros gilumas

Prieš pastarąjį maratoną P.Ramoška jautėsi puikiai. Kas rytą bėgiojo, dieną prieš tą lemtingą bėgimą nupjovė žolę sode.

"Sveikatos tyrimai, kuriuos atliko kardiologai prieš pusantro mėnesio, buvo geri. Prieš metus buvo atlikti išsamūs kraujagyslių tyrimai ir taip pat viskas buvo gerai. Gal dabar kas susiaurėjo? Gal nelabai objektyviai įvertino?" – svarsto sutuoktiniai.

Dabar Kauno klinikose P.Ramošką gydžiusi Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė docentė O.Gustienė aiškino, kad šiam jos pacientui prieš bėgant maratoną buvo būtina išsamesnė sveikatos patikra.

"Vienokia yra profiklaktinė patikra, kitokia – žmogaus po infarkto, bėgančio maratoną. Antruoju atveju reikia išsamesnio tyrimo", – docentė O.Gustienė pamini velargometriją, kitus tyrimų metodus ir pabrėžia, kad turintiesiems širdies problemų prieš maratoną privalu gauti kardiologo palaiminimą.

Į docentės vadovaujamojo skyriaus Miokardo infarkto sektorių po maratono, be P.Ramoškos, atkelto iš Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus, pateko dar penki bėgikai. Tai jauni žmonės, įveikę beveik visą distanciją. Vieni bėgo 42 km, kiti – pusmaratonį.

"Jauniausias iš pas mus patekusiųjų – 1989 m. gimimo. Jis maratonui atsakingai rengėsi, treniravosi", – apie vieną savo pacientų pasakoja gydytoja O.Gustienė.

Šiam vyrui pasidarė silpna pusmaratonio pabaigoje. Jis pats pripažįsta, kad buvo persitempęs, prieš tai dalyvavo varžybose ir nespėjo pailsėti.

"Atlikę išsamius tyrimus neradome jokios kardiologinės patologijos. Vadinasi, silpnumas, nubėgus 20 km, buvo fizinio krūvio padarinys visam organizmui", – prieina prie išvados Miokardo infarkto sektoriaus vadovė O.Gustienė.

Kito kardiologų paciento, nubėgusio kone visus 42 km, organizmas į pernelyg didelį fizinį krūvį sureagavo dar labiau. Tokia distancija, kurios nė pusės niekada nėra įveikęs, 42-ejų vyrui buvo iššūkis. Jį bėgikas išsikėlė pats. Deja, neįveikė: apėmus silpnumui, turėjo sustoti ir baigti maratoną nepasiekęs finišo.

"Pirmasis pacientas nepakankamai išsityrė, antrasis persitempė, o trečiasis neįvertino savo jėgų", – bėgikų sveikatos problemų priežastis suklasifikavo docentė O.Gustienė.

Ji pridūrė, kad buvo merginų, kurias po konsultacijos buvo galima išleisti namo.

Krūvio ribos

Ką daryti, kad tokių nelaimių bėgikai išvengtų?

Patarimais, kaip reikia teisingai pradėti bėgioti ilgesnius atstumus be žalos sveikatai, o bėgimas teiktų naudą, dalijasi sporto trenerė Ieva Gaučytė-Užamedzkė. Jos teigimu, vyresniems žmonėms, kurie labai intensyviai sportuoja – daug bėgioja arba važinėja dviračiu, stipriai išauga širdies veiklos sutrikimų tikimybė.

Dėl per didelio krūvio ilgainiui surandėja širdies raumuo, ir padariniai gali būti itin skaudūs.

"Tam, kad būtų išvengta nelaimių, visų pirma būtina reguliariai tikrintis sveikatą, širdies būklę, o vietoje ilgų ir varginančių intensyvaus sporto treniruočių, ypač vyresniems žmonėms,  reikia rinktis mažiau fizinio krūvio teikiančius užsiėmimus – greitą ėjimą ir vidutinio tempo važiavimą dviračiu", – I.Gaučytė-Užamedzkė pabrėžia, kad sportas turi teikti naudą, o ne kenkti sveikatai.

Be to, griežtai nepatartina vartoti energinių, daug kofeino turinčių gėrimų, kurie dar labiau didindami pulsą itin apsunkina širdies darbą. Docentė O.Gustienė priduria, kad, jos įsitikinimu, tonizuojamieji gėrimai kenkia sveikatai.

"Reikia gerti vandenį, dar geriau – mineralizuotą, kad atgautume išprakaitavus prarastą kalį, magnį ir kitus mikroelementus", – paaiškina docentė.

P.Ramoška prisipažįsta anksčiau vartojęs kofeininius papildus, bet, pajutęs jų neigiamą šalutinį poveikį, atsisakė visiems laikams. Dabar geria tik vandenį, bėgimo metu vartoja sportinį gelį.

(Olivija Gustienė. Vilmanto Raupelio nuotr.)

Būtina atsakingai pasirengti

Įvairiuose maratonuose, iš jų ir pastarajame, dalyvavęs Kauno technologijos universiteto studentas Aloyzas jau turi patirties, kaip saugoti sveikatą.

Pradedantiesiems bėgikams visų pirma jis pataria pasirinkti tinkamus bėgimo batelius, kurie atitiktų pėdos formą ir padėtų išvengti rimtų traumų.

Bėgimo sporto naujokams patariama neviršyti 80 proc. savo pajėgumo, o galimybių ribas geriausia nusistatyti, atliekant bėgimo pratimus su širdies ritmo matuokliu.

"Iš pradžių patartina bėgioti minkštesniu pagrindu, pavyzdžiui, miško takais, o ne asfaltu, kad sąnariai galėtų lengviau pratintis prie didesnio krūvio", – pabrėžia Aloyzas. Ko gero, jau visi žino, kad prieš kiekvieną bėgimą privaloma padaryti apšilimą, tempimo pratimus.

"Šie veiksmai taip pat gerokai prisideda prie traumų ir kitų nelaimingų atsitikimų bėgant prevencijos. Žinoma, karštuoju metų laiku būtina nepamiršti vartoti pakankamai skysčių", – patarimus dalijasi Aloyzas.

Jaunasis bėgikas primena, kad prieš kiekvienas varžybas reikia apsilankyti pas gydytojus ir atlikti medicininę patikrą, kurios metu būtų nustatoma, ar organizmo būklė yra pakankamai gera didelių distancijų bėgimams. Gavus medikų leidimą, būtina apsibrėžti, koks atstumas yra saugus.

"Bėgimo sporto naujokams patariama neviršyti 80 proc. savo pajėgumo, o galimybių ribas geriausia nusistatyti atliekant bėgimo pratimus su širdies ritmo matuokliu. Po kiekvieno bėgimo patartina atlikti lengvus tempimo pratimus", – šiais bėgiko Aloyzo patarimais tikrai verta pasinaudoti.