Prieš beveik 60 metų, statant Kauno hidroelektrinę, buvo užtvenktas Nemunas. Iš teritorijų, kurias netrukus užliejo vanduo, buvo iškelti 35 kaimai, daugiau nei 700 sodybų. Jų gyventojai iki šiol prisimena savo krašto istoriją. Ją kasmet primena ir šventė „Pėdos marių dugne“, rengiama Samylų seniūnijoje, ant Kauno marių, kurių dugne slypi dalis šio krašto praeities, kranto.
Iš kaimų, kuriuos užliejo užtvenktas Nemunas, ginti tėvynės išėjo ne vienas savanoris, tarp jų buvo ir Vyčio kryžiaus savanorių.
„Didžiuojuosi Samylų bendruomene, kuri saugo ir puoselėja unikalias savo krašto tradicijas, amatus, papročius, etnokultūrą ir siekia tai perduoti iš kartos į kartą, – kalbėjo renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Gražios yra šventės ir kasdienybė, kai jos statomos ant vertybinių pamatų: meilės savo kraštui, jo istorijai ir pagarbos žmonėms, kurie tą istoriją kūrė.“
Meras pasidžiaugė, kad Samylų seniūnijos tradicija įtraukta į „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių tinklelį.
Nuaidėjo keturios karių salvės – už Lietuvą, laisvę, gyvenusius marių dugne ir gyvenimą, o ant Kauno marių kranto suliepsnojo skulptoriaus Raimondo Uždravio skulptūra, vaizduojanti rūstų karžygį. Būtent šiam tikslui – kad virstų šventės fakelu – menininkas motoriniu pjūklu ir išdrožė skulptūrą.
„Netrukus bus mūsų, Samylų senolių kolektyvo, pasirodymas scenoje“, – paaiškino 82-ejų Vida Krikščiūnienė, ilgametė Kauno rajono pedagogė, dainininko Vaido Baumilos močiutė, gyvenanti Girionyse.
V. Krikščiūnienė su kitomis balsingomis Samylų senolėmis, kurių repertuarą sudaro dainos iš Kauno marių dugno, yra nuolatinės tradicinės seniūnijos šventės dalyvės. Be jų koncertavo Lietuvos kariuomenės oro pajėgų orkestras, grupės „Kūjeliai“, „Po aštuntos“, ansamblis „Lyra“.
Lietuviškų ristynių federacijos atstovai rodė, kokios buvo etnografinės lietuviškos imtynės, raičiojantis ant šieno. Vaikams ir paaugliams tai tapo viena smagiausių šventės pramogų.
Naujausi komentarai