Matematika neišgąsdino

"Labiausiai džiugina mokinių pasiekimai matematikos valstybiniame egzamine, kurio neišlaikė tik 3,91 proc. kandidatų iš visų laikiusiųjų Kauno mieste", – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė. Pernai šį egzaminą išlaikė 93,67 proc. pasirinkusių kauniečių.

Išaugo ir šio egzamino išlaikymo kokybė – gauta trigubai daugiau šimtukų, padaugėjo ir darbų, įvertintų nuo 86 iki 99 balų, dalis (iki 14,31 proc.); įvertintų nuo 36 iki 85 balų – iki 44,23 proc. Tiesa, egzamino išlaikymo riba – 10 taškų.

Iš matematikos gauti net 158 šimtukai (7,83 proc.), jų pernai buvo 50 (2,57 proc.).

45 šimtukai (iš 77 laikiusių) – Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientų, 18 (iš 222) – Kauno „Saulės“ gimnazijos, taip pat 18 (iš 66) – Kauno jėzuitų  gimnazijos.

Anglų k. – įveikiama

V. Adaškevičienė pastebėjo, kad užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino rezultatai stabiliai geri, nors išaugo šį egzaminą laikiusių kandidatų skaičius (pernai – 2570, šiemet – 2676).

Didelės dalies abiturientų anglų kalbos žinios irgi įvertintos puikiai. Šiemet gauti 158 šimtukai, pernai – 150. 

Anglų kalbos egzaminą šiemet išlaikė 99,07 proc. laikiusiųjų (pernai – 99,11 proc.). 86-99 balai skirti 27,47 proc., 36-85 balai – 55,64 proc. šį egzaminą pasirinkusių abiturientų.

46 šimtukus (iš 77 laikiusių) iš anglų kalbos egzamino šiemet gavo Kauno technologijos universiteto gimnazijos, 23 (iš 224) – VDU  „Rasos“ gimnazijos, 21 šimtuką (iš 232) – Kauno „Saulės“  gimnazijos abiturientas.

Pastebima tendencija, kad net ir raštingi kandidatai neįveikia 16 taškų barjero. Tai nulemia negebėjimas argumentuotai atskleisti pasirinktą temą, netinkamas autorių, kūrinių pasirinkimas ar jų interpretavimas.

Lietuvių k. – sunkesnė

Kur kas liūdnesnės nuotaikos skaičiuojant lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatų statistiką. V. Adaškevičienė priminė, kad šio egzamino rezultatai nedžiugino nei pernai, nei šiais metais.

Šiemet jo neišlaikė dar daugiau abiturientų. Neigiamai įvertintos kas dešimto laikiusiojo pastangos (10,3 proc. šiemet ir 8,36 proc. pernai), nors egzaminą šį kartą laikė 46 kandidatais mažiau.

Šiais metais 86-99 balus gavo 11,32 proc., 36-85 balus – 37,9 proc. Kauno abiturientų.

21 jaunuolis įvertintas šimtuku (0,89 proc.) (2016 m. – 26 (1,08 proc.)). 9 šimtukai (iš 77 laikiusių) – Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientų, 4 (iš 226) – Vytauto didžiojo „Rasos“ gimnazijos. Šešių mokyklų atstovai pelnė po vieną ar du šimtukus. 

"Pastebima tendencija, kad net ir raštingi kandidatai neįveikia 16 taškų barjero. Tai nulemia negebėjimas argumentuotai atskleisti pasirinktą temą, netinkamas autorių, kūrinių pasirinkimas ar jų interpretavimas. Parašytas didelis žodžių skaičius (500 ir daugiau), deja, neužpildo turinio ir todėl nemaža dalis mokinių už turinį gauna 0 taškų, dėl kurių egzaminas būna neišlaikytas", – atkreipė dėmesį specialistė.

Ji priminė, kad įvertinimai nuo 16 iki 35 balų atitinka patenkinamą, nuo 36 iki 85 balų – pagrindinį, o nuo 86 iki 100 balų – aukštesnįjį pasiekimų lygį.

Tobulėti yra kur

Kaunietiškus rezultatus lygindama visos šalies kontekste, V. Adaškevičienė teigė, kad itin didžiuotis neturėtume, kadangi bendrame kontekste esame mažesnių miestelių ar kaimo mokyklų abiturientų lygyje.

"Ugdymo įstaigos privalo atsakingai analizuoti abiturientų rezultatus, atlikti mokinių motyvacijos ir atskirų mokytojų darbo pamokose vertinimą. Tobulėti tikrai turime kur", – tvirtino pašnekovė.

Ją labiausiai jaudina pačių mokinių požiūris į mokymosi kokybę, kultūrinį, literatūrinį išprusimą.

"Įgyvendiname aibę prevencinių programų, užmiršdami kultūrinį jaunimo išprusinimą, kitokių priemonių, skirtų skaitymui skatinti, panaudojimą. Būtina atsižvelgti į pasikeitusius mokinių mokymosi stilius, jiems įprastas šiuolaikines priemones. Tinkamas skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas sudaro galimybes padidinti mokymosi veiksmingumą, ugdo mokinių savarankiškumą, skatina juos ieškoti, atrasti ir patirti pažinimo džiaugsmą. Šios priemonės taip pat sudaro galimybę diferencijuoti ir individualizuoti mokymąsi", – dėstė V. Adaškevičienė.

Kalbėdama apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio (bei mokyklinio) brandos egzamino vertinimo kriterijus, ji teigė, kad būtina peržiūrėti, keisti turinio vertinimą.

"Literatūrinis (kultūrinis) išprusimas gali būti atskleidžiamas labai skirtingai ir asmeniškai, vadinasi, vertinant neišvengiamas subjektyvumas, patirtinis suvokimas", – sakė specialistė.

Nesutinka su rezultatais

Ne visi Kauno abiturientai sutinka su egzaminų rezultatais. 95 kandidatai pateikė apeliacijas dėl gautų įvertinimų. Tai žymiau daugiau nei pernai. 

"Kaip įprasta, daugiausiai apeliacijų sulaukta dėl lietuvių kalbos ir literatūros – 75", – skaičiavo V. Adaškevičienė. 

Apeliacijos turi būti išnagrinėtos per 2-3 savaites, bet ne vėliau kaip iki liepos 18 dienos.

Dar liko sulaukti istorijos, informacinių technologijų, biologijos ir chemijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų.

Atestatų įteikimo šventės Kaune šiemet prasidės liepos 12 d. , didžioji dauguma abiturientų jais galės pasidžiaugti liepos 13-14 d.