Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. Eglė Machtejevienė sako, kad dvynių transfuzijos sindromas – monochorioninių (identiškų) dvynių, kurie dalijasi viena placenta, rimta ir progresuojanti komplikacija. „Šis sindromas atsiranda dėl placentoje esančių kraujagyslių jungčių, kuriomis kraujas netolygiai pasiskirto tarp dvynių. Dėl to vienam iš dvynių tenka mažesnis kraujo kiekis, o kitam – didesnis“, – aiškina docentė.

Negydant dvynių transfuzijos sindromo, gali žūti abu vaisiai, o efektyviausias šio sindromo gydymas – placentos kraujagyslių anastomozių lazerio koaguliacija, dažniausiai atliekama 16-26 nėštumo savaitę. „Per šią procedūrą sunaikinamos placentos paviršiuje esančios kraujagyslių jungtys ir taip stengiamasi atskirti abiejų vaisių kraujotakas, – pasakoja doc. E. Machtejevienė. – Viena dažnesnių komplikacijų po atlikto gydymo yra priešlaikinis gimdymas.“

Visgi, 23 nėštumo savaitę Gabrielei diagnozuotas šis sindromas. Vos tik išgirdus diagnozę, ji paguldyta į Kauno klinikas. „Po kelių dienų vykau į Švediją, kurioje atlikta placentos kraujagyslių jungčių lazerio koaguliacija, – prisimena moteris. – Deja, netrukus sužinojome, kad viena mažylė neišgyveno, bet stengiausi užgniaužti emocijas. Žinojau, kad mano stiprybės reikia kitai mergaitei.“

Negana patirto skaudaus išgyvenimo, Gabrielei 27 nėštumo savaitę prasidėjo gimdymas. „Vieną dieną, būnant namuose, nubėgo vandenys. Nieko nelaukdama išskubėjau į Kauno klinikas, – sako ji. – Po dienos prasidėjo sąrėmiai ir pasaulį išvydo mūsų mažylė Viktorija.“

Dėl nebrandžių kvėpavimo takų Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Viktorija praleido 49 paras. Jos būklei pagerėjus, mergaitė perkelta į Naujagimių ligų skyrių, kuriame praleido dar 13 parų. „Iš pradžių jai taikytas sudėtingesnis pagalbinis kvėpavimo metodas, būklei gerėjant – paprastesnis, – apie Viktorijos gydymą pasakoja klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė. – Kaip ir visi tokios gestacijos neišnešioti vaikučiai, po gimimo Viktorija negalėjo pati valgyti, todėl tris paras skirtas maitinimas į veną. Taip pat mergaitė maitinta mamos pienu pro zondą. Atsiradus geltai, taikyta fototerapija, o anemija gydyta eritrocitų masės transfuzija.“

Mažylės būklė sparčiai gerėjo, ji greitai pati išmoko valgyti, pradėjo augti svoris. Namo mažylė su mama išvyko 35 savaitę. „Viktorija yra mūsų stipruolė, – šypsosi mergaitės mama. – Praleistas laikas ligoninėje, kol mano dukrytė augo ir stiprėjo, buvo sudėtingas tiek man, tiek visai šeimai, bet žiūrėdama į ją, tikėjau, kad viskas bus gerai ir stengiausi nepasiduoti emocijoms. Šiandien jau esame namuose, greitai augame ir šypsomės.“

Gabrielė džiaugiasi, kad šiuo sunkiu laikotarpiu sulaukė palaikymo ne tik iš šeimos, bet ir iš Kauno klinikų medikų. „Visa šeima jautėsi prižiūrėta. Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai suorganizavo visą procesą, kad būtume priimti Švedijoje, Neonatologijos klinikos medikai rasdavo laiko ne tik stiprėjančiai dukrytei, bet ir mums, – gražių žodžių negaili moteris. – Esu nuoširdžiai dėkinga Kauno klinikų medikams ir jų komandoms už profesionalumą ir rūpestį.“

Kaip rašoma gydymo įstaigos pranešime, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Perinatologijos centruose teikiama aukščiausio – trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams. Kauno Perinatologijos centras – didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Jame gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Čia kiekvienais metais gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų – apie 500 neišnešiotų. 2021 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 3098 moterys, gimė 3230 naujagimių. 2021 metais Kauno klinikose gydytos penkios pacientės dėl dvynių transfuzijos sindromo.