Biurokratizmo siena

Kaune yra maždaug 1 680 daugiabučių, kuriuos administruoja viena savivaldybės ir kelios privačios įmonės. Oficialiai teigiama, kad pakanka ketvirtadalio namo gyventojų valios administratorius pakeisti. Tereikia susirinkti ir savo nuomonę patvirtinti parašu. Realiai viskas yra kur kas sunkiau – tokiu būdu administratorių keisti nutarę kauniečiai atsitrenkia į Kauno miesto savivaldybės tvarkos niuansus.

Tikėtasi, kad ginčus dėl gyventojų galimybės laisvai pasirinkti daugiabučio administratorių pabaigs neseniai priimtas gyventojams palankus Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas. Tačiau padėtis nepasikeitė.

"Po teismo sprendimo, atrodytų, viskas paprasta. Daugiabučio gyventojai surengia susirinkimą, balsuodami pasirenka administratorių ir nuneša dokumentus į savivaldybę. Mes su kaimynais taip suprantame laisvą pasirinkimą. Deja, savivaldybėje atsimušėme tarsi į sieną. Mūsų atneštus dokumentus pavadino niekiniais ir pareiškė, kad pati savivaldybė organizuos apklausą dėl administratorių pasirinkimo", – piktinosi E.Ožeškienės g. 23 daugiabučio gyventojai.

"Tik po to, kai kreipėmės į teismą, administratorius, kurį norėjome keisti, pasiūlė taikos sutartį. Kadangi mūsų namą administravo savivaldybės įmonė, savivaldybė nebuvo suinteresuota mums padėti. Mes kreipėmės pagalbos, tačiau savivaldybė vilkino ir į kalbas nesileido", – aiškino karo kelius keičiant administratorių nuėjęs kaunietis, nepanoręs viešai prisistatyti.

Painios procedūros

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius ir Būsto valdymo skyriaus Administravimo ir renovacijos poskyrio vedėjas Kęstutis Miškinis, atrodo, nelinkę pritarti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio išsakytai vizijai skaldyti biurokratizmą ir pasisako už tai, kad gyventojams būtų sunkiau reikšti savo valią.

R.Rabačius dėstė, kad pagal įstatymą administratoriaus keitimo procedūra turi būti tokia: savivaldybė organizuoja namo susirinkimą ir jei jame nedalyvauja daugiau nei 50 proc. gyventojų bei jie nenutaria, kad reikia keisti administratorių,  organizuojamas dar vienas susirinkimas. Iš tiesų tai tėra procedūrų ledkalnio viršūnė. Pirmiausia savivaldybės Būsto valdymo skyrius rengia raštą Registrų centrui. Tada skyrius parengia skelbimą apie rengiamą balsavimą ir paskelbia jį savivaldybės interneto svetainėje bei kabina skelbimus daugiabučių laiptinėse. Vėliau skyrius paruošia balsavimo biuletenius, kuriuos išsiunčia paštu arba eina į daugiabučius namus ir išmėto juos į pašto dėžutes. Tuomet užpildytą balsavimo biuletenį patalpų savininkas turi grąžinti Būsto skyriui.

Pasibaigus balsavimui rengiamas Būsto skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo kiekvienam namui atskirai sudaroma balsų skaičiavimo komisija, kuri skaičiuoja balsavimo rezultatus ir surašo protokolą. Patvirtintas protokolas paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir iškabinamas namo skelbimų lentoje.

Jei balsavimas neįvyksta, visa procedūra kartojama iš naujo. Ir taip kiekviename daugiabutyje, kurių Kaune yra apie 4 600.

"Jeigu negauname atsakymų su noru keisti arba nekeisti administratorių, tai darome antrą kartą. Jei po dviejų kartų namo gyventojai neišreiškia savo nuomonės, turime teisę savo nuožiūra paskirti administratorių. Galime elgtis paprastai – pasiūlome tą, kuris suteikia pigiausias paslaugas, arba tą, kuris yra naudingiausias ekonominiškai", – dėstė R.Rabačius.

Pavyzdys – tvarka uostamiestyje

Iš tiesų procesas galėtų būti daug paprastesnis, nei nustatė Kauno miesto savivaldybė. Kitų miestų – Klaipėdos, Palangos – pavyzdžiai rodo, kad pakanka pačių gyventojų iniciatyvos ir organizuotumo, o savivaldybės tiesiog galėtų neapsikrauti papildomais rūpesčiais.

"Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad procedūriniai pažeidimai (ar gyventojai, ar savivaldybė organizuoja susirinkimą – red. past.) nėra esminiai. Prioritetas – gyventojų valia", – remdamasi Klaipėdos ir Palangos pavyzdžiais, pasiekusiais Aukščiausiąjį Teismą, akcentavo Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje vyresnioji patarėja Marija Ana Čibirauskienė.

Taigi teismai vienareikšmiškai stoja gyventojų pusėn – jų valia yra aukščiau visko ir tai yra esmė. Jie yra namo šeimininkai, todėl jų valia neginčijama.

"Abiem atvejais, kaip rodo Palangos ir Klaipėdos bylos Aukščiausiajame Teisme, iš esmės situacija nesikeičia – teismas lieka gyventojų pusėje, nelygu, kas bylinėjasi: savivaldybė su administratoriumi ar savivaldybė su gyventojais", – sudėliojo M.A.Čibirauskienė. Kauno savivaldybė, atrodo, linkusi bylinėtis su gyventojais.

"Kauno dieną" konsultavę teisininkai įsitikinę, kad jei su  savivaldybės dabar siūlomu procesu keičiant administratorių nesutikę gyventojai kreiptųsi į teismą, jie nesunkiai laimėtų bylą.

Užmojai paplonins piniginę

Kauno savivaldybės nustatyta administratorių pasirinkimo tvarka kauniečiams ne tik sukels painiavos, bet ir kainuos ne vieną tūkstantį eurų. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius kol kas linkęs įvardyti tik vieną sumą – registruotų laiškų siuntimas kainuos 1,5 tūkst. eurų. Jei remtumės pačios Kauno savivaldybės preliminariais skaičiavimais, bendra išleistų pinigų suma būtų kur kas įspūdingesnė.

Vien tik popierizmas – laiškų siuntimas Registrų centrui, jų išnešiojimas – savivaldybei kainuotų apie 20 tūkst. eurų. Visoms kitoms procedūroms, kurioms tinkamai įgyvendinti reikia ne mažiau kaip keturiolikos savivaldybės tarnautojų etatų, papildomai reikės skirti apie 130 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Tai daug, ar mažai? Ir kam to reikia?