Painiava dėl gimtadienio

Atidesni Maironio gerbėjai bus pastebėję: J.Mačiulis gimė 1862 m. lapkričio 2 d., tačiau jo gimtadienis minimas ir spalio 21-ąją. Šią painiavą yra paaiškinusi Aldona Ruseckaitė – poetė, rašytoja, muziejininkė, ilgametė Maironio literatūros muziejaus vadovė. Tarp jos plunksnai priklausančių biografinių romanų – ir Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai.

„Pagal naująjį Grigaliaus kalendorių, įvestą 1915 m., perkeltosios gimimo dienos – lapkričio 2-osios – Maironis niekada nepripažino ir toliau visur atkakliai rašė gimęs spalių 21-ąją. O čia ir vardo diena – Jonas Kantietis – spalio 20-oji. Anuomet švęsti gimtadienį buvo nemadinga, nebent jubiliejinį, tačiau Maironis po jam skirtų šv.Mišių, po savo auklėtinių – klierikų – sveikinimų kiekvieną rudenį prisipažindavo „pasenęs dar vieneriais metais“, nors švęsdavo tarytum tik vardo dieną“, – yra rašiusi A.Ruseckaitė.

Poetas išties nemėgo švęsti savo gimtadienių, nesijautė gerai viešai giriamas, bet mielai minėdavo spalio 20-ąją – Jono Kantiečio dieną, jaukiai susiburdavo ta proga su artimiausiais bičiuliais.

Kaunas – Maironio miestas

Ypatingo lankytojų dėmesio šiais metais sulaukė vietos, saugančios Maironio atminimą. Ir visų pirma tai Kaunas, Maironio miestas.

Čia jis mokėsi ir baigė gimnaziją, buvo Kauno dvasinės seminarijos klierikas, vėliau – dėstytojas, profesorius. Čia sugrįžo po devyniolikos metų, praleistų Peterburge. Kaip pats sakė, „baigęs lesinti svetimos žemės paukščius“, ėmėsi jam patikėtų Kauno kunigų seminarijos rektoriaus pareigų.

Kaune, buvusiame Maironio name, 1936 m. įkurtas Maironio muziejus, nuo 1989 m. – Maironio lietuvių literatūros muziejus. Maironio memorialinė ekspozicija veikia aštuoniuose šių rūmų kambariuose, kurie atkurti labai autentiškai – taip, kaip juose gyventa paties šeimininko.

Muziejaus prieigas puošia 1977 m. pastatytas Maironio paminklas (skulptorius Gediminas Jokūbonis, architektas Kazys Šešelgis).

Galimybė: Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia lankytojus apžiūrėti naujovišką ir interaktyvią ekspoziciją, apsilankyti poeto bute ir pavaikščioti po sodą. (LIMIS nuotr.)

Maironis mirė 1932 m. birželio 28 d. Kaune. Palaidotas Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje, kur 1937 m. įrengtas antkapinis paminklas-mauzoliejus (architektas Stasys Kudokas).

Senamiestyje veikia Kauno universitetinė Maironio gimnazija, kurios ištakos siekia 1843-iuosius. Maironio vardas mokyklai suteiktas 1989 m. Nuo tų pačių metų veikia Lietuvos maironiečių draugija.

Didelis būrys besidominčių Maironio asmenybe, jo gyvenimu žmonių lanko poeto gimtąsias vietas. Maironio tėviškė ir gimtinė – Raseinių rajone. Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią.

Poeto mėnuo

Maironio lietuvių literatūros muziejus spalį buvo paskelbęs Maironio mėnesiu. Didelius ir mažus muziejaus lankytojus viliojo itin turininga programa.

Norintys sužinoti daugiau faktų apie Maironį galėjo dalyvauti edukacinėje programoje „Išmanyk Maironį!“, viktorinoje „Vaidmenų žaidimas“, protų mūšyje „(Ne)atrastas Maironis“.

Mokslinė tarpdalykinė konferencija „Maironis ir Kaunas“ kvietė pasvarstyti, kuo Maironio idėjos yra aktualios šiandien, kodėl šis literatūros klasikas svarbus Kaunui, koks jo intelektualinis indėlis šiuolaikinėje Europos kultūros sostinėje. Perskaityta daugybė pranešimų: „Maironis gimnazijoje: vakar ir šiandien“, „Nepriklausomybės metų Maironio laiškai“, „Maironio atminimo įamžinimo mįslės“, „Maironio viešasis įvaizdis ir jo autoriteto revizija 1920–1923 m. kritikos lauke“ ir kt.

Tradicinio respublikinio moksleivių skaitovų konkurso dalyviai buvo pakviesti pasirinkti Maironio kūrybą, vyko filmo apie poetą peržiūra, ciklo „Paskui gidą į praeitį“ ekskursijoje „Maironio rūmų ir muziejaus istorija“ buvo galima išgirsti pasakojimą apie dar XVIII a. viduryje statytus, 1909 m. Maironio įsigytus rūmus ir besikeitusius jų savininkus.