Rinko ir moksleiviai

Garliavos kultūros ir sporto centre vykusioje šventėje aštuoniems mokytojams įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos, 33 – Kauno rajono mero padėkos. Savivaldybės medaliais (pasižymėjimo ženklais) apdovanoti trys pedagogai: Zapyškio pagrindinės mokyklos šokių mokytoja Lina Kaminskienė, Vandžiogalos gimnazijos fizikos mokytoja Virginija Vaitkuvienė ir Garliavos Jonučių progimnazijos kūno kultūros mokytojas Saulius Dubickas.

Šis medalis taip pat papuošė ilgametės Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Irenos Marcinkevičienės kaklą. Darbą paliekančiai vedėjai stovėdama plojo visa pedagogų bendruomenė.

Kauno rajono mokyklų moksleiviai kartu su radijo stotimi "Kelyje" taip pat rinko šauniausius mokytojus penkiose nominacijose. Interaktyvioje akcijoje aktyviausiai dalyvavo čekiškiečiai ir babtiškiai. Mylimiausia mokytoja išrinkta Babtų gimnazijos biologijos mokytoja Vilma Pupkienė, Metų darbštuole tapo Babtų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Edita Simonaitienė, Metų šmaikštuolės titulas atiteko Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos istorikei Eglei Simonaitienei, Metų elegancijos – Raudondvario A. ir A.Kriauzų pradinės mokyklos mokytojai Audronei Stankevičienei, Metų inovatorės – Čekiškės P.Dovydaičio anglų kalbos mokytojai Jūratei Kaupienei. "Tokie rinkimai padeda gerinti mokytojų ir mokinių santykius", – tvirtino akcijos sumanytojas radijo stoties "Kelyje" projektų vadovas Darius Giedraitis.

Renginyje demosntruotas filmas apie švietimą Kauno rajone, o mokytojams veteranams padovanota savivaldybės lėšomis išleista mokslų daktarės, literatūrologės Ingos Stepukonienės knyga "Švietimas Pakaunės krašte". Pedagogų bendruomenę sveikino Seimo nariai, Kauno rajono savivaldybės vadovai, moksleiviai.

Tikslas – sudominti visus

Metų mokytoja išrinktai karmėlaviškei V.Kanapinskienei įteikta stiklinė angelo statulėlė ir tūkstančio eurų premija. 38 metų mokytojo darbo stažą turinti V.Kanapinskienė už savo tolerantiškumą, patriotizmą, išmintį yra gerbiama gimnazijos bendruomenės narė. Profesionaliai naudodama inovatyvias ugdymo priemones, mokytoja kūrybingai organizuoja ugdymo procesą, siekia aukštų mokinių mokymosi rezultatų. Jos moksleiviai dalyvauja anglų kalbos olimpiadose ir nuolat laimi aukštas vietas.

Karmėlavos mokykloje anglų kalbos mokytoja pradėjusi dirbti 1980 m., V.Kanapinskienė pastebi, kad nuo to laiko iš esmės pasikeitė ne tik anglų kalbos mokymo metodai ir priemonės, bet ir moksleivių motyvacija. "Dabar visi nori mokytis anglų kalbos. Su dešimtmečiais vienuolikmečiais vaikais aš jau nebegaliu dainuoti angliškų dainelių, kad taip išmoktume vieną kitą žodį. Šiais metais turiu dvi klases, kuriose visi vienuolikmečiai dvylikamečiai laisvai kalba angliškai. Vaikai šiais laikais turi prieigą prie naujausių informacinių technologijų (IT), naujausios informacijos. Mes negalime dėstyti iš senų vadovėlių senos, neįdomios informacijos – taip dings vaikų motyvacija", – pasak mokytojos, reikėjo persiorientuoti į kitokius vadovėlius, kitokį mokymo stilių, kitokius darbo metodus. Pašnekovė džiaugėsi, kad nemažai B.Buračo gimnazijos kabinetų yra aprūpinti naujausiomis IT priemonėmis, juose galima rengti vaizdo pamokas.

V.Kanapinskienė moko įvairaus amžiaus moksleivius – nuo penktų iki dvyliktų klasių. "Ateina tokių penktokų, kurie angliškai kalba taip pat gerai kaip dvyliktokai. Mums, mokytojams, yra iššūkis taip dirbti su šiais penktokais, kad jie iki dvyliktos klasės tobulėtų, išmoktų kažko naujo. Turime sudominti visus: ir tuos, kurių žinios prastesnės, ir tuos, kurių žinios labai geros. Stengiuosi ruoštis pamokai taip, kad ir man joje būtų įdomu. Nes jei man neįdomu – neįdomu ir moksleiviams", – atrodytų, visai paprastą taisyklę atskleidė Metų mokytoja.

B.Buračo gimnazijoje lietuvių, anglų kalbų, matematikos, istorijos ir gamtamokslio dalykų mokoma taikant išorinio diferencijavimo metodą. Tai reiškia, kad skirtingų paralelinių klasių vaikai suskirstomi į grupes pagal jų žinių lygį: aukštesnįjį, pagrindinį ir žemesnįjį, ir šių dalykų mokosi kartu su panašaus lygio vaikais.

"Su skirtingų lygių vaikais dirbame skirtingu tempu, kartais – ir iš skirtingų vadovėlių. Su stipriausiomis anglų kalbos grupėmis galime pasiekti labai daug – tie vaikai jose gali labai smarkiai tobulėti", – pasakojo Metų mokytoja.

Ugdo pilietinę savimonę

V.Kanapinskienė yra sukaupusi 20 metų patirtį rengiant tarptautinius projektus: "Tai leido man keistis kartu su vaikais. Apie kultūrų skirtumus, tarpkultūrinį dialogą aš jau galiu kalbėti ne remdamasi vadovėliu, o iš patirties."

Mokytoja įsitikinusi, kad mokiniai, dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, ne tik gerina anglų kalbos žinias – jie tampa tarpkultūrinio dialogo dalimi, ugdo toleranciją, patriotinę ir pilietinę savimonę. Šešiolika metų B.Buračo gimnazija vykdo moksleivių tėvų finansuojamą projektą "Iš namų – į namus", kai Karmėlavos moksleiviai kurį laiką pagyvena, pasimoko užsienio šalyje ir patys savo šeimose priima užsieniečius. Iš pradžių kasmet keisdavomės po 15–20 moksleivių su Anglijos, Vokietijos mokyklomis, dabar jau dešimtmetį keičiamės su viena Italijos mokyklų. Gimnazijos bendruomenė, tėveliai labai maloniai priima šią naštą. Dalyvaudami tokiuose projektuose, praleisdami kurį laiką užsieniečių šeimoje vaikai įgauna ir pasitikėjimo savimi, ir savarankiškumo, ir pristato savo šalį.

Ateina tokių penktokų, kurie angliškai kalba taip pat gerai kaip dvyliktokai. Mums, mokytojams, yra iššūkis dirbti su šiais penktokais.

Pagal vieną projektų Karmėlavos moksleiviai svečiavosi Norvegijoje, o norvegai atvažiavo į Karmėlavą. "Mūsų šešiolikmečiai septyniolikmečiai, iki tol niekada nešokę tautinių šokių, per mėnesį išmoko šokti, pasisiuvo tautinius drabužius ir Norvegijoje šoko lietuvių tautinius šokius, vedė senuosius žaidimus. Tokiuose projektuose, atstovaudamas savo šaliai užsienyje, moksleivis labiausiai pasijunta Lietuvos atstovu, pajunta meilę savo šaliai", – įsitikinusi mokytoja.

Pernai pagal "Erasmus+KA2" projektą B.Buračo gimnazijos mokytojų komanda, tarp jų –V.Kanapinskienė, parengė leidinį "Darbo su reemigrantais metodinės rekomendacijos mokytojams". Ši mokytoja taip pat yra Kauno rajono sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo konsultantė, savo veiklomis prisidedanti prie gimnazijos bendruomenės sveikatinimo.

Siekia atnaujinti mokyklas

49-iose Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose šiemet mokosi 9 586 mokiniai, juos, priešmokyklinukus ir ikimokyklinukus moko 1 248 mokytojai (iš jų 821 – bendrojo ugdymo mokyklose, 317 – ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 110 – neformaliojo ugdymo įstaigose). 32 iš jų yra pelnę aukščiausią – mokytojo eksperto – kategoriją. Mokinių skaičius pastaraisiais metais labiausiai išaugo Domeikavos gimnazijoje (76), Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje (67), Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje (56).

Kauno rajono savivaldybė siekia atnaujinti visas ugdymo įstaigas. Šiemet už daugiau kaip 2 mln. eurų rekonstruota Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, šalia statomas priestatas su nauja laisvalaikio sale, kartodromas. Rekonstruoti Ežerėlio ir Vilkijos sporto aikštynai. Atnaujinimo darbai verda ir Piliuonos gimnazijoje. Buvusio Žemės ūkio inžinerijos instituto patalpose Raudondvaryje kuriamos erdvės pradinei mokyklai ir Garliavos meno mokyklos filialui.

"Šie metai mums – išskirtiniai: minime atkurtos Lietuvos šimtmetį, suprasdami, kad nė viena valstybė negalėjo gyventi be tokių pamatinių dalykų kaip švietimas, kalba, kultūra. Pokyčiai mūsų mokyklose neįmanomi ir be ankstesnių mokytojų indėlio. Jie visi įdėjo daug pastangų, kad mūsų dabartinė mokykla taptų atliepianti visų lūkesčius. Džiaugiuosi, kad daugeliui iš jų Kauno rajonas tapo ne tik darbo, bet ir gyvenamąja vieta", – sveikindamas mokytojus pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak mero, nepaisant to, kokie demografiniai pokyčiai vyksta kitur, Pakaunės kraštas išlieka gyvybingas, konkurencingas, veržlus ir jaunas. "Švietimą prioritetu laikome daug metų, šiai sričiai skirdami didžiausią savivaldybės biudžeto dalį. Mes investuojame į mokyklas, suvokdami, kad čia auga tie jauni žmonės, kurie liks, dirbs ir gyvens čia, kurs krašto gerovę, – sakė V.Makūnas. – Nepaisant mokyklų tinklo pertvarkos, mokinio krepšelio ar etatinio apmokėjimo tvarkos keliamų iššūkių, mes su mokytojų bendruomene visuomet gebėdavome susitarti, kartu spręsti problemas. Su etatiniu apmokėjimu susijęs iššūkis mums neleidžia galvoti, kad dabar bus blogiau, kad atsiras tam tikras nesaugumas. Eisime kartu ir spręsime iškylančias problemas."

Anot mero, gal kai kur ir yra mokyklų vadovų darbo broko, neinformuojant mokytojų dėl darbo krūvio pasikeitimo ir panašias klausimais. "Tačiau tikrai turime visas finansines galimybes šiems ir kitiems metams steigti papildomus etatus mokyklose. Ir mes savivaldybėje tikrai netaupysime mokytojų darbo užmokesčio sąskaita", – žadėjo savivaldybės vadovas.

Pašnekovo žodžiais, Pakaunės mokinių pasiekimai ir olimpiadose, ir brandos egzaminuose rodo, kad Kauno rajono mokyklos yra konkurencingos. Šiais metais Pakaunės mokyklų abiturientų žinios valstybiniuose brandos egzaminuose (VBE) įvertintos 43 šimtukais (iš jų Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos – 12, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos – 9, Garliavos Jonučių gimnazijos – 9, Raudondvario gimnazijos – 7, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos – 3, o Karmėlavos B.Buračo, Babtų ir Neveronių gimnazijų – po 1 šimtuką).

"Mes orientuojamės į geros mokyklos apibrėžimą. Su gera vadyba, labai gerai dirbančiais mokytojais, pasiekiančiais aukštų rezultatų, aplinka, kuri kelia pasitikėjimą ir norą čia mokytis. Tai vyksta ir arčiau miesto esančiose mokyklose Jonučiuose, Akademijoje, Raudondvaryje, Domeikavoje ar Karmėlavoje, ir atitolusiose, tokiose kaip Čekiškės, Piliuonos, Ežerėlio ar Zapyškio. Ateityje didelius švietimo infrastruktūros gerinimo projektus ketiname įgyvendinti Mastaičiuose, Neveronyse, Vandžiogaloje. Siekiame, kad Pakaunėje neliktų nesutvarkytų, nekonkurencingų mokyklų", – tvirtino V.Makūnas.