Sava stichija
"Man pačiam patinka. Aš juo labai džiaugiuosi. Esu daug suprojektavęs ir tiltų, ir viso kito, bet šitas objektas labiausiai širdį kutena. Juo aš pasakiau tai, ką noriu pasakyti", – pareiškė J.R.Palys. Architektas kartojo įsitikinęs, kad toks kūrinys ir turėjo atsirasti seniausiame veikiančiame Lietuvoje ir viename seniausių Europos aerodromų.
Gelbėjimo ir paieškos posto įkūrimas dar kartą patvirtino, kad aerodromas gyvena savo gyvenimą. Pasak J.R.Palio, postas sustiprino istorinio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo reikmę.
Architektas prisipažino, kad nuo vaikystės domėjosi lėktuvais, garlaiviais, dirižabliais, tiltais, lenktyniniais prieškario automobiliais, daiktais su su dinamika. Nedvejodamas ir su didžiuliu džiaugsmu priėmė pasiūlymą suprojektuoti postą.
"Iš karto pasijutau savoje stichijoje. Didžiausias ir galingiausias jausmas apėmė, kad aš čia galiu sukurti tai, ką tikrai moku. Supratau, kad mane pakvietė ten, kur aš ir turiu būti", – atvirai klojo J.R.Palys.
Idėjos variklis
Tai turi būti ne kažkokie rūmai, ne dėžė, kaip dabar dažnai pasitaiko. Architektas tai jautė, žinojo dar nenubrėžęs nė vieno eskizo brūkšnio. "Tai turi būti specifinės estetikos aviacinis kūrinys. Kaip kosmosas, kaip kosminis laivas. Neturi matytis net architekto rankos. Padaryti tikrą, gerą funkcionalų daiktą, aviacinės estetikos kūrinį, kurio su niekuo nesupainiotume", – apie vizijas, tapusias tikrove, kalbėjo profesorius.
Šios vizijos lėmė aerodinamišką angaro formą, pačiam autoriui primenančią dirižablį. Iš tos pačios idėjos ir fasadai pasidengė žvynuota skarda. Norėjosi, kad viskas būtų aptraukta cinkuotos pilkai sidabrinės skardos žvynais. "Kaip laivas ar lėktuvas turi vieną kūną. Taip ir čia. Kūrėme vieną kūną", – materializavosi architekto vizija.
Prigludęs prie žemės, vientisos formos, aerodinaminis aviacinės estetikos kūrinys – toks nusipieštas vaizdas buvo pagrindinis architektų variklis. "Tada jau organiškai norėjosi, kad angaro langų forma būtų ovali, lenkta kaip lėktuvo ar laivo iliuminatoriai. Čia ir yra šio projektuojamo objekto esmė", – pabrėžė J.R.Palys.
Spalvų ir aplinkos dermė
Architektas viduje pasiūlė daryti lankstines arkas, kurios remiasi apačioje su galingais lankstais. "Čia mano kūrinys tie lankstai. Jie labai įdomiai pagaminti. Arkos lenktos, o dėl svorio išpjaustytos aštuonkampėmis skylėmis. Taip yra daroma lėktuvuose dirižabliuose, laivuose dėl svorio sumažinimo, be to, tai yra būdinga aviacijai. Man estetiškai labai gražu", – atviravo profesorius.
Iš fasadinės Paieškos gelbėjimo posto pusės kėlėmės į vidinę. Kariškas, asketiškas, paprastas techniškas, be jokių puošybos elementų angaro ir tarnybinių patalpų vidaus interjeras. Švelniai pilkšva, kiek tamsu. J.R.Palys tvirtino – čia karinis objektas, o ne Disneilendas. J.R.Palys priminė, kad prie šio projekto dirbo su dukra.
"Su dukra Ieva vienas kitą labai lengvai suprantame. Ji jaučia formą, spalvas. Aš ją vadinu mano spalvų viršininke. Mes vieningai priėjome prie išvados dėl spalvos. Sidabriškai pilkšva, neutrali, rami, susiliejanti su žolės erdvėmis. Mums pasirodė geriausia šiuo atveju. Ne šiaip, kad gražu, o todėl, kad tinka šiai aviacinei estetikai. Tinka prie gamtos. Matosi, bet ne per daug. Įdomiai žvilga šviečiant saulei, esant debesuotumui postas įžiūrimas lyg pro rūką. Su jausmu viską apgalvojome", – profesoriaus emocijos augo.
Kosminis įrenginys
J.R.Palys pasakojo girdėjęs, kad naktį iš dangaus ši vieta dėl šviesų įvairovės atrodo kaip Las Vegasas. Tačiau tos šviesos ne dėl grožio, jos tokios ir turi būti.
Didžiosios dalies įrangos, esančios po angaru ir viduje, nesimato. Priešgaisriniai įrenginiai, kaloriferiai, durų-vartų pakėlimo įranga, paties posto elektronika, begalė signalinių ugnių, šviesų signalizacijos, automatikos ir mechaninių įrenginių gausu kaip kokiame kosminiame laive.
Derinti architektūrinius sprendinius ir techninius reikalavimus architektui buvo vienas džiaugsmas. J.R.Palys žavėjosi, kad projekto dalyviai supranta to, ką daro, svarbą.
Posto atidarymo diena J.R.Paliui buvo ypatinga: "Prieš pat naujojo posto atidarymą ėjau pro tą pastatą, girdėjosi sraigtasparnio gausmas. Jis pikiravo ore. Sraigtasparnis pilkšvas, angaras pilkšvas ir daugiau – tik pievos, laukai, medžiai. Angaras kaip koks kosminis laivas nutūpęs. Sraigtasparnis apsuko ratą ir nusileido. Man net ašaros akyse ėmė tvenktis. Pagalvojau, kad mes pataikėme. Šito aš ir norėjau."
Naujausi komentarai