Kitąmet vietos valdžią rinkti susiruošusiems piliečiams prie balsadėžių teks spręsti galvosūkius, nes į savivaldybių tarybas kandidatuojantys visuomenininkai rinkimų biuletenyje taps bevardžiais rinkimų komitetais A, B ar Ž.

Partijos užnėrė kilpą?

Kol visi diskutavo apie tiesioginius merų rinkimus, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme patyliukais atsirado ir kita naujovė: į vietos savivaldybių tarybas kandidatuojantys visuomeniniai judėjimai ir kiti politinėms partijoms nepriklausantys susibūrę aktyvūs piliečiai turės tenkintis nieko nesakančiu pavadinimu "Rinkimų komitetas".

Vienas nuo kito visuomenininkai skirsis tik prie šios formalios klišės prilipdyta abėcėlės raide, kurią parinks Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkėjas turės būti gerokai pasikaustęs, kad atsirinktų, kas pretenduoja į miesto valdžią iš Rinkimų komiteto A, M ar Ž. Politinėms partijoms dėl to galvos neskauda – jų pavadinimai rinkimų biuleteniuose nesikeis.

"Partijos užnėrė kilpą visuomenininkams, uždrausdamos visuomeninėms organizacijoms naudoti savo pavadinimus. Taip norima suklaidinti rinkėjus. Visuomenines organizacijas pavadinus rinkimų komitetais A, B, ar Z, rinkėjas biuleteniuose ras tik politinių partijų pavadinimus. Lygiai taip pat per valstybinius egzaminus visų moksleivių darbai yra užkoduojami, kad darbų vertintojai negalėtų identifikuoti rašiusiojo tapatybės. Gal ir politinės partijos norėtų pasivadinti "Partija B" ar "Partija Š?" – neslėpė ironijos visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" lyderis Visvaldas Matijošaitis.

Jo suburtas judėjimas praėjusiuose savivaldos rinkimuose sulaukė nemažo palaikymo – penki visuomenininkai tapo Kauno miesto tarybos nariais.

"Iš politinių partijų atstovų sudarytas Seimas priėmė tokį savivaldos rinkimų įstatymą, kuris yra akivaizdus pasityčiojimas iš visuomenininkų ir lygybės principo nepaisymas. Toks sprendimas nepaprastai pablogino nepartinių judėjimų galimybes dalyvauti rinkimuose. Gal, vadovaudamiesi tokia logika, Seimo nariai įpareigos medikus anginą operuoti per aną galą?" – piktinosi V.Matijošaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad visuomeniniai judėjimai bus diskriminuojami ne vien dėl pavadinimų. "Tik partijos galės skirti rinkimų komisijų narius, kurie organizuoja ir prižiūri rinkimų įgyvendinimą. Tik partijų rinkimų kampanijos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis", – vardijo jis.

Bandys prisitaikyti

"Tai pagrindinių politinių jėgų susitarimas išeliminuoti visus kitus judėjimus iš politinio žaidimo. Taip konservatoriai ir socialdemokratai nutarė išsigelbėti nuo būsimų konkurentų", – žodžių į vatą nevyniojo prieš trejus metus visuomeninį judėjimą "Dirbam Kaunui" įkūręs Kauno miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas.

Jis neslepia, kad dabar visuomenininkai pateko į keblią situaciją.

"Vasarai baigiantis svarstysime, ar jungtis prie kurios nors politinės jėgos, ar rizikuoti ir rinkimuose dalyvauti su nieko nesakančiu pavadinimu "Rinkimų komitetas". Partijos pasirinko nesąžiningą kelią, o mes dabar turėsime prisitaikyti prie esamų žaidimo taisyklių", – skėstelėjo rankomis judėjimo "Dirbam Kaunui" lyderis.

Jis prognozuoja, kad tie visuomenininkai, kurie turi stiprų finansinį užnugarį, pasinaudoję visais įmanomais reklamos kanalais, gal ir sugebės prieš rinkimus išreklamuoti savo kandidatus į miesto tarybą, tačiau mažiau žinomi ir ne tokie turtingi visuomeniniai judėjimai puikiais rinkimų rezultatais vargiai galės pasidžiaugti.

"Kas galės atsirinkti, kas mes tokie ir ką mes gero nuveikėme? Partijos atima iš mūsų pavadinimą. Tai tas pats, lyg tapatybės kortelėje mes taptume kažkokiais raidžių ir skaičių kratiniais", – piktinosi G.Labanauskas.

Pasijuto nereikalingi

"Taip siekiama, kad bet kokie judėjimai dingtų apskritai, o politinės partijos taptų nekontroliuojamos, vienvaldės. Visuomeniniai judėjimai ar iškilios asmenybės, kurios galėtų talkinti žmonių gerovei kurti, nereikalingi", – įsitikinęs žinomas skulptorius Stasys Žirgulis.

Jis praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo subūręs savo komandą iš politinėmis partijomis nusivylusių aktyvių piliečių. Nurijęs karčią nesėkmės piliulę, ne vieną kadenciją iki tol miesto taryboje dirbęs S.Žirgulis tebesvarsto, ar ryšis dar kartą bristi į tą pačią upę. Abejonių jam kelia ir kaskart keičiami reikalavimai visuomeniniams judėjimams.

"Per praėjusius rinkimus partijoms pakako surinkti 4 proc. rinkėjų balsų, o mums, nepriklausomiems kandidatams, susibūrusiems į koaliciją, kartelė buvo iškelta iki 6 proc. Todėl ir likome už brūkšnio, nors gavome daugiau balsų nei kai kurie politikai", – prisiminė S.Žirgulis.

Naujovė įneš painiavos

Politologai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsiradusios naujovės kritikuoti neskuba. Pasak Kauno technologijos universiteto prof. Algio Krupavičiaus, pats rinkimų komiteto reiškinys Lietuvoje nėra visiškai naujas, nes toks institutas jau įtvirtintas Europos Parlamento rinkimų įstatyme, o praėjusiuose savivaldos rinkimuose nepriklausomi kandidatai galėjo dalyvauti susibūrę į koalicijas.

"Tuomet vis tiek dominavo politinės partijos, tad ir dabar paveikslas vargu ar dramatiškai pasikeis, nes laiko susiformuoti rinkimų komitetams nebus daug. Vargu ar jie bus didesnis iššūkis didesnėms politinėms partijoms", – pastebėjo politologas.

A.Krupavičius nesureikšmina to, kad visuomenininkai negalės oficialiuose rinkimų dokumentuose naudoti savo įprastų pavadinimų, tačiau pripažįsta, kad rinkimų komitetai su VRK parinktomis abėcėlės raidėmis rinkimų biuletenyje šiokios tokios painiavos įneš.

"Į rinkimus galima eiti su labai patraukliu pavadinimu, pavyzdžiui, "Kad Kaune gyventi būtų geriau", tačiau tokio judėjimo kandidatai gali būti neįspūdingi ar net abejotini kaip perspektyvūs politikai. Rinkimų komitetai turi demonstruoti savo lyderius ir asmenybes", – įsitikinęs A.Krupavičius. Anot politologo, iki savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas dėl pavadinimų naudojimo dar gali būti koreguojamas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Jūratė Novagrockienė pastebi, kad rinkimų komitetų pavadinimas su raidėmis sukels nemenkų neaiškumų.

"Toks beasmenis pavadinimas iš tikrųjų gali labai klaidinti rinkėją. Reikės labai daug pastangų susirasti, kas priklauso vienam ar kitam komitetui. Galimybė rinktis – lyg ir didesnė, bet ta pasirinkimo procedūra gerokai apsunkinama. Tada mažiau aktyvus pilietis, kuris jaučia pareigą dalyvauti rinkimuose, tiesiog numos ranka ir balsuos už tuos, kuriuos jau žino, buvo girdėjęs", – grėsmę įžvelgė J.Novagrockienė.

Jos nuomone, politinės partijos gali išnaudoti ir dar vieną šių įstatymo pataisų aspektą. "Tai gali būti dar viena papildoma manipuliavimo priemonė, nes politinė partija gali suburti savotišką antrinę visuomeninę organizaciją, kurią remtų įvairiais būdais, siekdama pritraukti sau palankų vieną kitą tarybos narį, galėsiantį paskui padėti priimti sprendimus jau patekus į tarybą", – prognozuoja politologė.

Komentarai

Andrius Kupčinskas, Kauno meras, Kauno konservatorių lyderis
Visiems politinių varžybų dalyviams, norintiems dalyvauti rinkimuose, turi būti sudaromos vienodos sąlygos, pareigos ir galimybės. Čia kaip ir olimpiadoje, kai prie starto linijos visi sustoja vienodai. Seimo nariai daug diskutavo apie tiesioginius merų rinkimus, bet kartu pakoregavo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą dėl nepriklausomų kandidatų ar visuomeninių judėjimų dalyvavimo.
Iki šiol visuomeniniai judėjimai turėjo išskirtines teises, jų veikla buvo nereglamentuojama, jie nevaržomai disponavo finansiniais resursais. Politinės partijos negali gauti finansinės paramos iš juridinių asmenų, turi deklaruoti bet kokią paramą ir atsiskaityti. Priimant įstatymo pataisas buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES) teisę – tokia praktika galioja ES valstybėse nuo Vilniaus iki Briuselio. Politologijoje vartojamos sąvokos sako, kad visuomeniniai judėjimai, kitaip nei politinės partijos, nesiekia valdžios, o jeigu siekia, tai tampa politiniais judėjimais ir turi būti registruojami kaip politiniai judėjimai. Nematau prasmės, kodėl reikia piktintis dėl rinkimų komitetų pavadinimo. Iš judėjimų pavadinimai nebus atimti. Tiesiog akivaizdu, kad visuomeniniai judėjimai nori naudotis privilegijomis. Didelių diskusijų tarp Seimo narių dėl įstatymo pataisų nebuvo. Vadinasi, bandoma paisyti ES galiojančių taisyklių.

Laura Matjošaitytė, VRK pirmininko pavaduotoja

EP rinkimuose jau buvo įregistruoti du rinkimų komitetai A ir B. Vienas jų kreipėsi į teismą, kad neleidome registruoti savo vardu. Išaiškinimo dar nėra. Manau, kad rinkėjai atskirs, kas yra kas, nes rinkėjus galima informuoti, kas į tą komitetą patenka. Ar ta naujovė savivaldos rinkimuose sulauks populiarumo, neaišku. EP rinkimuose rinkimų komitetai didelio pasisekimo nesulaukė.

Nagrinėja Konstitucinis Teismas

2014 m. kovą Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymas ištirti, ar Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas Seimas priėmė 2013-ųjų lapkritį. Jose numatyta, kad rinkimuose kandidatus galėtų kelti ne tik partijos, bet ir visuomeninis rinkimų komitetas. Kaip numato įstatymas, teisininko Liudviko Ragauskio suburta nepartinių kandidatų komanda Vyriausiojoje rinkimų komisijoje buvo įregistruota kaip "Visuomeninis rinkimų komitetas A", nors komiteto nariai norėjo vadintis "Už konstitucines gyventojų teises", tad kandidatai kreipėsi į teismą.

LVAT pabrėžė, kad tiek politinės partijos, tiek rinkimų komitetai yra lygiaverčiai rinkimų dalyviai, kurių tikslas yra politinės valdžios siekimas, todėl rinkimų į Europos Parlamentą teisinis reguliavimas privalo garantuoti jiems vienodas galimybes. LVAT nuomone, rinkimų komiteto, neturinčio teisės turėti savo originalų pavadinimą ir rinkimuose identifikuojamo tik pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos jam suteiktą raidę, padėtis yra blogesnė nei politinės partijos, nes rinkimų komitetui yra sunkiau negu politinėms partijoms save individualizuoti rinkėjams.

LVAT savo prašyme Konstituciniam Teismui pažymėjo, kad rinkimų komitetų gali būti ne vienas, todėl rinkėjams praktiškai gali būti sunku juos atskirti vieną nuo kito. LVAT taip pat atkreipė dėmesį, kad partijos pavadinimas ne tik identifikuoja politinę partiją, tačiau paprastai atspindi jos politinius interesus ir politines pažiūras. Todėl politinės partijos pavadinimas, anot LVAT, yra svarbus rinkimuose dalyvaujančio subjekto požymis, turintis įtakos ir rinkėjų pasirinkimui, t. y. galutiniams rinkimų rezultatams.