Pereiti į pagrindinį turinį

A. Milano: virtuvė – vienintelė vieta, kur viską galiu kontroliuoti

2020-05-01 02:00

Kai pirmosios atsikūrusio VDU laidos auklėtinė Aušra Marcinkevičiūtė prieš du dešimtmečius išvyko stažuotis į JAV, tokio gyvenimo posūkio tikrai nesitikėjo. Šiandien didžiausią atgaivą teikia ne mokslinė veikla, o tinklaraštis "Vaikai ir vanilė", kuriame pasakoja apie savo su amerikiečiu Shawnu sukurtą šeimą, namus, dalijasi receptais.

– Nors valstybės šiandien atsitvėrusios, vis dėlto esame kaip niekada artimi – sujungti bendros grėsmės ir bendros kovos. Kaip išgyvenate šį laiką?

– Aplinkybės taip susiklostė, kad visi mano artimieji šiuo metu yra Amerikoje: ne tik mano šeima – vyras Shawnas, sūnūs Jonas ir Julius, bet ir mano mama, tėtis, sesė Lina. Man tai yra didžiausia emocinė parama šiuo itin sunkiu metu. Kad ir kas nutiktų, svarbiausi mano gyvenime žmonės yra šalia. Sutinku, kad yra bendra grėsmė, tik nemanau, kad tai yra kova. Aš ne kovoju, o stengiuosi gyventi daugmaž normalų gyvenimą, nepaisant visų pastangų paversti mūsų gyvenimą tikrų tikriausiu chaosu.

– Feisbuke pasidalijote mintimi: "Dabar tik maža dalis aria be jokio atokvėpio, o didžioji dauguma nebežino, kuo iš nuobodulio užsiimti, ir dar – kas išvis man nesuprantama – tuo visišku nieko neveikimu baisiausiai didžiuojasi." Atvirai prisipažinote, kad su daugeliu savo gerų pažįstamų nebeturite nieko bendro... Akistatoje su pandemija pasikeitė vertybių piramidė, bendravimo prioritetai?

– Tikra tiesa. Karantinas man labai mikliai atsijojo ne tik prioritetus, bet ir pažintis. Manau, ne man vienai. Šiuo nelengvu metu daugelis ieško emocinės paramos, tikro bendrumo, kad nesijaustų vieni ir vieniši susidarius šiai beviltiškai, neaiškiai, nepaaiškinamai situacijai. Paviršutiniškas, formalus, nieko per daug nereiškiantis bendravimas netenka prasmės, bent jau man. Neturiu jokio noro ir tiesiog nerandu savyje energijos bendrauti iš reikalo su žmonėmis, kurie niekada nesupras nei mano emocinės būsenos, nei mano gyvenimo. Todėl karantino ir epidemijos priedangoje nutariau tiesiog su tais žmonėmis nebebendrauti. Anksčiau, kai viskas buvo paprasčiau, daug ką toleruodavau, šiomis sąlygomis nebematau prasmės tai daryti.

– Kodėl jūs, kaunietė Aušra Marcinkevičiūtė, buvusio VDU auklėtinė, įleidote šaknis Amerikoje? Ir kaip tapote Aušra Milano?

– Į Ameriką atvažiavau 1998-aisiais, daugiau nei prieš 20 metų. Aš buvau įpusėjusi doktorantūrą, mano doktorantūros vadovė dr. Vida Mildažienė man pasiūlė dalį mano disertacijos rašyti Thomo Jeffersono universitete Filadelfijoje, jos pažįstamo mokslininko dr. Jano Hoeko laboratorijoje. Nedvejodama sutikau. Atvykusi į JAV iškart, jau pirmąją savaitę, supratau, kad tai yra šalis, kurioje noriu pasilikti visam gyvenimui. Viskas man šioje šalyje tiko. Visiškas pritapimo jausmas. Tas jausmas niekada taip ir nepasikeitė – štai jau dvidešimt su viršum metų. Kaunas man visada bus mano gimtasis miestas. JAV yra mano namai. Milano – mano sutuoktinio pavardė. Būti Marcinkevičiūte Amerikoje nėra paprasta, nes kas gi gali ištarti tokią pavardę. Ir parašyti ją nėra lengva, pildant formas kartais net tiek tuščių langelių nebūna, kad visa pavardė sutilptų. Milano yra tikras išsigelbėjimas ir palengvinimas.

– Ar pavyko realizuoti savo profesines ambicijas? Ką vadinate didžiausiu savo gyvenimo pasiekimu?

– Didžiausias mano gyvenimo pasiekimas – mano vaikai. O profesinės ambicijos? Taip, aš labai myliu savo darbą, visada turėjau puikias sąlygas karjerai – mokytis, tobulėti, augti profesine prasme. Nuo studijų laikų, kai pradėjau dirbti prof. Adolfo Toleikio laboratorijoje, KMU Biomedicininių tyrimų institute, iki šių dienų darbe aš jaučiuosi esanti savo vietoje. Tai puikus, geras jausmas.

– Kurį JAV miestą dabar vadinate savo namais? Kokie jūsų namai: dideli, erdvūs, linksmi, triukšmingi, ramūs, tylūs? Kas juose šeimos galva? Kokios tradicijos, laisvalaikis?

– Šiuo metu namai yra Itaka, nedidukas miestelis Niujorko valstijoje. Prieš dvylika metų namai buvo Hanoveris, dar mažesnis miestelis Naujajame Hampšyre, o dar anksčiau namai buvo Filadelfija. Aš nesu prisirišusi prie vieno miesto. Tiesiog namai yra ten, kur gyvenu. Gal kiek ypatingai esu prisirišusi prie Filadelfijos. Kiekvieną mielą kartą važiuojant pro Filadelfiją, kai tolumoje pamatau pažįstamą dangoraižių juostą, jausmas toks, lyg grįžčiau namo.Taip tikriausiai ir liks, Filadelfija bus mano tikrieji JAV namai.

Mano pačios namai... šiek tiek chaotiški, šiek tiek nesusikratę. Netriukšmingi, bet ir toli gražu ne tylūs. Visada kažkas groja ar kalba, ar televizorius įjungtas, negarsiai, bet vis tiek ne tyla. Mano namuose visada yra daug žmonių: daug gyventojų, dar vaikų draugai, mano pačios draugai ir pažįstami, dar šuniukas ir katinas, žodžiu, toks nuolatinis lengvas chaosas. Namai nedideli, bet erdvės daug, nes mes neapsikrovę daiktais ar baldais. Tokie, kaip čia pasakius, funkcionalūs namai, ir tiek. Turime tai, ko reikia, o ko nereikia, tuo stengiuosi atsikratyti. Aš esu šeimos galva. Švenčiame tradicines amerikietiškas, lietuviškas šventes ir, žinoma, vaikų gimtadienius. Suaugusiųjų gimtadienių nešvenčiame, nes stengiamės neskaičiuoti metų. Laisvalaikį visada leidžiame gamtoje, nesvarbu, koks metų laikas ar koks oras. Aš didžiąją savo laisvalaikio dalį praleidžiu ant vandens irkluodama.

Aš gaminu kitiems, ne sau. Mylimiems žmonėms. Jų šypsenos, ramybė, laimė yra didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas.

– Gyvenate trijų vyrų apsuptyje – tai teikia daugiau privilegijų ar pareigų? Kaip dalijatės buities našta?

– Buitis šiuo metu nėra našta. Kai vaikai buvo mažesni, buvo sunkiau. Dabar mano bernai jau dideli, vienam dvylika, kitam devyniolika, patys tvarkosi savo daiktus, nebereikia paskui juos vaikščioti. Ir pusryčius ar pietus patys sau pasigamina, jeigu reikia. Jonas jau ir automobilį vairuoja, Julių kartais nuveža.

– Lietuviai už Atlanto visais laikais garsėjo lietuvybės puoselėjimu, gimtosios kalbos saugojimu. Kaip jums sekasi puoselėti šias vertybes savo šeimoje?

– Kadangi esu lietuvė, tai tam tikri lietuviški dalykai tiesiog savaime tapo mūsų gyvenimo dalimi: kai kurie tradiciniai tautiški patiekalai, močiutės megztos liemenės ar vilnonės kojinės. Kaip jau minėjau, mes švenčiame lietuviškas šventes: Užgavėnes, Jonines, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją. Abu mano vaikai kalba lietuviškai su močiute ir su seneliu, nes mano tėvai angliškai nekalba. Bet tarpusavyje Jonas ir Julius bendrauja tik angliškai, su manim dažniausiai kalba angliškai. Tai natūralu: abu gimė ir užaugo JAV, mano vaikai yra amerikiečiai.

– Kaip gimė jūsų tinklaraštis ir kodėl jis taip pavadintas?

– Prieš pradėdama rašyti savo tinklaraštį, skaičiau daug kulinarinių tinklalapių, tinklaraščių, forumų, dažnai komentuodavau. Vis pagalvodavau, kaip smagu būtų pačiai sulaukti nuomonių, komentarų. Sesė paskatino pradėti rašyti. Vieną pavakarę, važiuodama namo iš darbo, nutariau susirasti nemokamą tinklaraščių kūrimo erdvę ir pradėti rašyti. Pavadinimas kažkaip savaime gimė, be jokios ypatingos potekstės.

– Iš kur aistra maistui? Ar galite pasakyti, kad virtuvė – jūsų stichija?

– Taip, virtuvė man yra visiško komforto zona. Maistą gaminti pradėjau labai seniai, jau dvylikos aš visą vasarą kaime gamindavau pietus ir vakarienę gausiam būriui valgytojų, dešimčiai, o kartais ir daugiau žmonių. Tėtis man pastatė malkomis kūrenamą viryklę sode, po obelim, ir štai taip aš tapau tos minimalistinės virtuvės šefe. Nuo to laiko maisto gaminimas taip ir liko mano atsakomybė, kad ir kur gyvenčiau. Virtuvė yra bene vienintelė vieta mano gyvenime, kur viską galiu kontroliuoti: kaip kyla tešla, kaip verda troškinys, kas vyksta orkaitėje, – viskas man suprantama, aišku. Virtuvėje viskas paprasta ir gera, norėčiau, kad taip būtų visur gyvenime. Tačiau kitos jo sritys daug mažiau nuspėjamos, daug labiau chaotiškos, su neaiškiais padariniais.

– Kaip Amerikoje keitėsi jūsų mitybos įpročiai? Ar lietuviška virtuvė – jau egzotika?

– Mitybos įpročiai niekada nekito. Visada stengiausi ir pati maitintis, ir kitus maitinti sveikai, skaniai, sezoniškai. Keitėsi receptai, patiekalai, jie visą laiką keičiasi, nes kai pamatau ar paragauju kažką naujo, norisi ir pačiai išbandyti namuose. Keliaujant po pasaulį ir gyvenant skirtinguose kraštuose, keitėsi maisto produktų pasiūla, todėl ir gaminamas maistas kito. Bet įpročiai liko tie patys. Visada stengiuosi gaminti iš to, kas yra lengvai prieinama, šviežia, skanu, ir paprasta, visada paprasta. Niekada nesivaikiau ir nesivaikau nei egzotikos, nei įmantrybių.

Lietuvos virtuvė mums jokiu būdu ne egzotika. Mano namuose tai  kasdienybė. Varškė, virtinukai, apkepai, kugelis, karbonadai, balandėliai, burokėliai, silkė, kefyras, oi, be galo... Tik cepelinų niekada neverdu. Esu virusi dukart gyvenime, abu – pas draugę svečiuose, Vasario 16-osios cepelinų baliams. Namuose tokiais monais neužsiimu. O visus kitus lietuviškus tradicinius patiekalus verdu ir kepu, tik rūksta!

– Nesuklysiu teigdama, kad daugelis tinklaraštininkų svajoja išleisti knygą. Lietuvoje turime pakankamai pavyzdžių. O jūs ar turite tokių ambicijų?

– Taip, turiu minčių išleisti knygą, labai norėčiau. Tik tai nebūtų kulinarijos knyga. Aš svajoju parašyti memuarus, kuriuose būtų receptų su gyvenimiškomis istorijomis. Bėda ta, kad tektų pasakoti apie kitus žmones, apie savo tėvus, o aš nesu tikra, kad tai būtų tinkama šiuo metu. Mano tėvai – labai uždari žmonės, o Lietuva – labai maža šalis. Jų gyvenimo privatumo iškėlimas į dienos šviesą jiems būtų sunki patirtis. Todėl ir neskubu su tais memuarais, o receptų knygos rašyti tikrai nesiruošiu. Tam yra "Vaikai ir vanilė".

– Ir pabaigai – apie vanilę. Tai vienas brangiausių ir prabangiausių prieskonių, sakoma, kad angelai kvepia vanile... Pasiskolinkime šį konditerijos terminą kaip metaforą – kas jums gyvenime yra vanilė?

– Nežinau dėl angelų, bet man vanilė yra vienas mėgstamiausių prieskonių ir kvapų. Tai namų jaukumo, meilės, laimės, šilumos kvapas ir skonis. Tai juk mūsų gaminamas maistas, ar ne? Aš gaminu kitiems, ne sau. Mylimiems žmonėms. Jų šypsenos, ramybė, laimė yra didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas.

Pasilepinkime! Receptai tinklalapio "Vaikai ir vanilė"

Mielinės bandelės su cinamonu, obuoliais ir chai glajumi

Recepto šaltinis: "King Arthur Flour"

Tešlai:

2 ½ šaukštelio sausų mielių,

1 stiklinė šilto vandens,

3 stiklinės miltų,

85 g ištirpinto sviesto,

3 šaukštai cukraus,

1 šaukštelis druskos,

¼ stiklinės šilto pieno,

½ stiklinės tirpios bulvių košės dribsnių.

Įdarui:

4–5 kieti obuoliai, nulupti, supjaustyti stambiais kubeliais,

2 šaukštai rudojo cukraus,

½ stiklinės cukraus,

1 šaukštas cinamono,

2 šaukšteliai miltų,

55 g sviesto.

Glajui:

225 g grietinėlės sūrio, kambario temperatūros,

1 ½ stiklinės miltelinio cukraus,

1 ½ šaukštelio vanilės esencijos,

½ šaukštelio malto cinamono,

¼ šaukštelio malto imbiero,

¼ šaukštelio malto kardamono.

Tešlai mieles ir šaukštelį cukraus suberkite į šiltą vandenį. Išmaišykite ir palikite 5 min., kad pradėtų putoti. Miltus persijokite. Į persijotus miltus suberkite cukrų, druską, tirpios bulvių košės dribsnius, supilkite tirpintą sviestą, šiltą pieną ir vandenį su mielėmis. Viską išmaišykite mediniu šaukštu arba elektriniu plakikliu ir užminkykite tešlą. Minkykite 5–7 min., kol tešla taps elastinga ir minkšta. Suformuokite rutulį, dėkite į aliejumi išteptą dubenį, uždenkite virtuviniu rankšluostėliu ir palikite 2 val. šiltai, kad pakiltų.

Keptuvėje ant vidutinio stiprumo ugnies ištirpinkite 1 šaukštą sviesto. Suberkite obuolius, rudąjį cukrų ir kepkite, retkarčiais pamaišydami, kol obuoliai šiek tiek suminkštės, maždaug 5 min. Nukelkite nuo ugnies ir palikite, kad atvėstų.

Mažame dubenėlyje sumaišykite cukrų, cinamoną ir miltus. Ištirpinkite likusį sviestą. Sviestu ištepkite dviejų apvalių kepimo formų vidų: dugną ir šonus.

Pakilusią tešlą iškočiokite ant silikonine arba maistine plėvele ištiesto paviršiaus į maždaug 30x40 cm lakštą. Iškočiotos tešlos paviršių ištepkite tirpintu sviestu, ant jo tolygiai paskirstykite cinamono ir cukraus mišinį, lygiu sluoksniu paskleiskite atvėsusius keptus obuolius. Tešlą susukite į vyniotinį, pradedant nuo ilgojo krašto. Vyniotinį pjaustykite į dvylika vienodo dydžio bandelių, jas išdėliokite į paruoštas kepimo formas, tarp bandelių palikdami didokus tarpus. Bandelių viršų plonai aptepkite tirpintu sviestu. Bandeles uždenkite virtuviniu rankšluostėliu ir palikite 30 min. šiltai, kad tešla pakiltų.

Orkaitę įkaitinkite iki 175 laipsnių. Iškilusias bandeles kepkite maždaug 20 min., kol viršus gražiai paruduos. Traukite iš orkaitės ir palikite 15–20 min., kad šiek tiek atvėstų.

Glajui vidutinio dydžio dubenyje išsukite sūrį, suberkite likusius ingredientus ir gerai išmaišykite, kol glajus taps vientisas. Glajumi aptepkite šiltas bandeles.

Citrininis tortas su mėlynių sūrpyragio sluoksniu

Recepto šaltinis: "Itsy Bitsy Kitchen"

Sūrpyragiui:

¾ stiklinės mėlynių, šviežių arba šaldytų,

450 g grietinėlės sūrio, kambario temperatūros,

½ stiklinės cukraus,

2 šaukštai miltų,

3 kiaušiniai,

¼ stiklinės grietinės,

¼ stiklinės grietinėlės,

1 šaukštelis vanilės esencijos,

½ šaukštelio druskos.

Biskvitui:

1 pakelis citrininio biskvito mišinio,

1 pakelis tirpaus citrininio pudingo,

3 kiaušiniai,

12 šaukštų ištirpinto sviesto,

¾ stiklinės vandens,

1 ctirinos sutarkuota žievelė.

Kremui:

225 g grietinėlės sūrio, kambario temperatūros,

115 g sviesto, kambario temperatūros,

2 ½ – 3 stiklinės miltelinio cukraus,

2 šaukšteliai vanilės esencijos,

¼ šaukštelio druskos.

Orkaitę įkaitinkite iki 175 laipsnių. Apvalią 20 cm skersmens formą patepkite aliejumi, dugną išklokite sviestiniu popieriumi. Popierių taip pat patepkite aliejumi.

Virtuviniu kombainu išsukite mėlynes ir sūrį, kol masė taps vientisa. Suberkite cukrų ir miltus, gerai išmaišykite. Sudėkite kiaušinius ir grietinę, supilkite grietinėlę ir vanilę, įberkite druskos, vėl gerai išsukite. Masę supilkite į paruoštą formą, išlyginkite paviršių. Formą dėkite į gilią plačią keptuvę, pripilkite vandens, kad forma būtų panirusi maždaug iki pusės, viską pašaukite į įkaitintą orkaitę. Kepkite maždaug 1 val. Traukite iš orkaitės. Formą su sūrpyragiu ištraukite iš vandens, padėkite į šalį, kad atvėstų, dėkite kelioms valandoms arba pernakt į šaldytuvą, kad gerai atšaltų.

Orkaitę įkaitinti iki 175 laipsnių. Apvalią 20 cm skersmens formą patepkite sviestu, dugną išklokite sviestiniu popieriumi, popierių taip pat patepkite sviestu, pabarstykite miltais, apvertę iškratykite neprilipusius miltus. Mažų keksiukų formeles gerai ištepkite aliejumi. Dubenyje gerai išplakite biskvito mišinį, pudingo miltelius, kiaušinius, sviestą, vandenį ir tarkuotą citrinos žievelę. Tešlą sukrėskite į paruoštas formas ir pašaukite į įkaitintą orkaitę. Kepkite maždaug 25–35 min., priklausomai nuo formos dydžio, kol medinis dantų krapštukas, įbestas į biskvito arba keksiukų vidurį, liks sausas. Iškeptą biskvitą ir keksiukus traukite iš orkaitės, išimkite iš formų, perdėkite ant grotelių ir palikite kambario temperatūroje, kad atvėstų.

Kremui išsukite sviestą ir sūrį. Suberkite miltelinį cukrų, druską, supilkite vanilę ir sukite, kol kremas taps vientisas. Naudokite tuojau pat.

Ant lėkštes arba torto stovo dėkite citrininį biskvitą, užtepkite kremo sluoksnį, dėkite sūrpyragį, vėl užtepkite kremo, ant viršaus išdėliokite keksiukus. Likusį kremą perdėkite į konditerinį maišelį su žvaigždutės antgaliu. Ant keksiukų išspauskite kremo kryželius, dekoruokite torto kraštelius. Laikykite šaltai, kol ateis laikas nešti į stalą.

Piemenų pyragas su chorizo dešrelėmis ir batatais

Recepto šaltinis: "Girl Carnivore"

4 dideli batatai,

2 šaukštai sviesto,

450 g šviežių chorizo dešrelių,

450 g kiaulienos faršo,

1 svogūnas, susmulkintas,

2 mažos saldžiosios paprikos, susmulkintos,

2 stiklinės kukurūzų,

1 šaukštelis maltos rūkytos paprikos,

1 šaukštelis maltų kuminų,

¼ šaukštelio maltos kajeno paprikos,

½ stiklinės baltojo vyno,

druskos,

pipirų,

bandelės su sūriu ir tabasko padažas patiekti.

Neluptus batatus kruopščiai nuplaukite, nušveiskite ir nusausinkite; dėkite ant kepimo skardos ir kepkite 190 laipsnių orkaitėje, kol suminkštės, maždaug 40–45 min. Traukite iš orkaitės. Palikite, kad šiek tiek atvėstų. Šiltus batatus nulupkite, sudėkite į dubenį ir sugrūskite bulvių grūstuve į vientisą košę. Sudėkite sviestą, įberkite druskos, pipirų ir gerai išmaišykite. Padėkite į šalį, kol prireiks. Orkaitės neišjunkite.

Didelėje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinkite prieskonius (rūkytos paprikos, kajeno paprikos ir kuminų), kol pakvips, maždaug 1 min. Sudėkite faršą ir dešreles. Kepkite maždaug 7–10 min., nuolat maišydami ir smulkindami kepančią mėsą mentele, kol ji iškeps ir lengvai apskrus. Supilkite vyną, suberkite smulkintą svogūną ir saldžiąsias paprikas. Kepkite retkarčiais pamaišydami dar maždaug 5 min., kol didžioji dalis skysčio nugaruos. Suberkite kukurūzus ir dar pakepinkite kelias minutes. Nukelkite nuo ugnies.

Ant keptos mėsos ir daržovių sukrėskite batatų košę, paviršių išlyginkite mentele. Kepkite 190 laipsnių orkaitėje 10–15 min. Orkaitę perjunkite į "Broil" režimą ir kepkite, kol batatų košės paviršius apskrus, maždaug 3–5 min. Traukite iš orkaitės. Patiekite tuojau pat su šiltomis sūrio bandelėmis ir tabasko padažu.

Bananinis pyragas su žemės riešutų ir maskarponės įdaru

Recepto šaltiniai: "Lady and Pups", "Brooks Headley | Fancy Desserts"

Padui:

2 ½ stiklinės (250 g) smulkiai sumaltų arbatinių sausainių,

5 šaukštai (63 g) cukraus,

1 ½ šaukštai (30 g) melasos,

¼ šaukštelio jūros druskos,

9 ½ šaukšto (135 g) sviesto, ištirpinto.

Įdarui:

1 stiklinė (225 g) maskarponės,

1 stiklinė (258 g) žemės riešutų sviesto,

1 stiklinė (236 ml) riebios grietinėlės,

½ stiklinės miltelinio cukraus,

1 šaukštelis vanilės esencijos,

¼ šaukštelio jūros druskos.

Užbaigimui:

7–8 sunokę bananai,

7 šaukštai (83 g) šviesaus rudojo cukraus.

Dubenyje sumaišykite sausainių trupinius, cukrų, melasą, druską ir sviestą. Mišinį iškrėskite į stačiakampę formą, įspauskite pirštais į lygų sluoksnį, padengiant visą formos dugną ir maždaug 2 cm formos kraštų, suformuojant poros centimetrų gylio padą. Formą pašaukite į iki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę; kepkite maždaug 10–15 min., kol padas lengvai paruduos. Traukite iš orkaitės, palikite atvėsti.

Įdarui elektriniu plakikliu su mentelės antgaliu išsukite maskarponę, miltelinį cukrų ir druską iki vientisos masės. Sudėkite riešutų sviestą, vanilę, gerai išmaišykite.

Kitame dubenyje iki standumo išplakite grietinėlę. Plaktą grietinėlę sudėkite į dubenį su maskarponės mišiniu, išmaišykite, kol kremas taps vientisas. Įdarą sukrėskite ant pyrago pado ir išlyginkite.

Iš sviestinio popieriaus iškirpkite pyrago formos dydžio stačiakampį. Bananus nulupkite, perpjaukite horizontaliai pusiau. Bananų puseles dėkite ant popierinio stačiakampio apvaliąja puse žemyn, padengdami visą paviršių. Nupjaustykite per popieriaus kraštus išlendančius bananų puselių galus. Bananų puseles perkelkite į pyrago formą, padengdami visą pyrago įdarą. Ant bananų lygiu sluoksniu užbarstykite rudąjį cukrų. Virtuviniu deglu ištirpinkite ir lengvai apskrudinkite cukrų, šiek tiek palaukite, kol cukraus plutelė sukietės. Tiekite tuojau pat arba laikykite šaltai, kol ateis laikas nešti į stalą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų