Trečiadienį, 15 val., Lietuvos Vytautų klubas kviečia Kaune, Laisvės alėjoje prie Vytauto Didžiojo paminklo prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorinių pergalių - paminėti Žalgirio mūšio 599 metines. Skambės miesto, apskrities, įgulos vadovų ir birutiečių organizacijos sveikinimai, dainuos choras „Kamertonas“.

Žalgirio mūšis - 1410 metų liepos 15 dieną vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino, pasibaigęs pastarojo sutriuškinimu, po kurio jis nebeatsigavo. Žalgirio mūšis buvo nuo 1409 m. besitęsiančio konflikto tarp Ordino ir Lenkijos bei Lietuvos kulminacija. Prieš Ordiną sukilo žemaičiai, kuriuos aktyviai parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija.

Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25-85 tūkst. žmonių, o žuvo apie 15-50 tūkst. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.

Mūšis įvyko ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo (klaidinančiai vadinamo Griunvaldu), Tanenbergo, Stablaukio ir Liudviksdorfo kaimelių. Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių - Žalgirio mūšis (vok. grün - žalias + Wald - miškas, giria), Vokietijoje ir Vakarų šalyse - Tanenbergo mūšis (Tanenbergas - vietovė šalia Griunvaldo).