„Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklo buvusiam prezidentui A. M. Brazauskui nebus. Kauno savivaldybės pateikti argumentai, švelniai tariant, šauna pro šalį. Istorinės prezidentūros kiemelio idėja yra aiški – tai pagarbos atidavimas tarpukario prezidentams“, – trečiadienį feisbuko paskyroje rašė S. Kairys.

„Tarpukario periodas ir Prezidentūros kiemelis yra visiškai ne apie A. M. Brazausko epochą“, – teigė ministras.

Tokį siūlymą kitą savaitę Kauno miesto tarybai ketina pateikti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Nors savivaldybės tarybos projekte nurodoma, jog paminklo vietą planuojama parinkti konkurso būdu, V. Matijošaitis užsimena apie Istorinės prezidentūros kiemelį, sakydamas, jog būtent čia įamžintas tarpukario prezidentų atminimas, tačiau „neturime deramo atminimo ženklo“ A. M. Brazauskui.

Tuo metu S. Kairys apgailestavo, kad Kauno savivaldybė „vis ieško būdų, kaip nutolti nuo tarpukario Kauno ir jo modernizmo idėjos, neišnaudoja fakto, jog Kauno tarpukario architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“.

„Tarpukariu gimė modernusis Lietuvos valstybingumas, tauta generavo idėjas ir įgyvendino svajones, kurios mus veda į priekį ir šiandienos iššūkiuose. Prezidentūros kiemelis yra paveldo objektas, o paminklai tarpukario prezidentams – išbaigta idėja ir, neabejoju, teritorijos vertingoji savybė. Buvo temų, kur tarpininkavom, padėjom savivaldybei paveldo klausimais, bet čia labai aiški situacija“, – rašė ministras.

Anot jo, atminimo ženklų A. M. Brazauskui yra ne vienas: mokyklų, parkų pavadinimai.

„Beje, Kauno „Žalgirio“ arena nebūtų atsiradus be a. a. buvusio premjero G. Kirkilo pastangų – būtent jo žodis ir veiksmai buvo lemiami. Keisčiausia, kad iš viešai prieinamos informacijos kyla įspūdis, kad kažkas jau yra net parengęs projektą, gal net parinkęs medžiagas. Nebus konkurso? Bet viešajame sektoriuje tokie dalykai vyksta ne kažkieno norų pildymo keliu. Visas procesas turi būti atviresnis, viešesnis ir skaidresnis“, – rašė S. Kairys.

V. Matijošaičio teigimu, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Anot mero, žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.