Karinis dalinys

Kaune viešėjęs ir su visuomene susitikęs krašto apsaugos ministras A.Anušauskas „Kauno dienai“ išsakė poziciją dėl KMT parko, esančio ties Griunvaldo gatve.

Politikas šį kartą pažadų atverti parką visuomenei nežarstė ir laikėsi pozicijos, kad tai – karinis dalinys, todėl eiliniai piliečiai čia gali užsukti tik specialiomis progomis.

„Atviras galėtų būti švenčių metu, o ne nuolat, nes tai – karinė teritorija. Gal yra manančių, kad KMT nereikalinga, bet, patikėkite, ji labai svarbi, nes susijusi su visų karių medicinos priežiūra, įskaitant ir specialiųjų pajėgų karių sveikatą, todėl karinė teritorija turi būti uždara. Ją galima atverti, kai yra šventės, kai būna karių priesaikos, bet tikrai ne visada“, – nurodė A.Anušauskas.

Pozicija: A.Anušauskas įsitikinęs, kad Karo medicinos tarnybos teritorija turi likti uždara. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tiesa, anksčiau ministras buvo teigęs, kad ši teritorija galėtų būti atvira, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Deja, realybė parodė, kad šis titulas nebuvo svarbi proga, leidžianti kauniečiams laisvai judėti minėtame parke.

Jau šio mėnesio pabaigoje vyks Kauno mito trilogijos paskutinis renginys, kuris tarsi simboliškai pabaigs šiuos šventinius metus. Tačiau per šį laiką į Karo medicinos parko teritoriją vedantys vartai miestiečiams ir Kauno svečiams taip ir nebuvo atverti.

Pasak ministro, dabar teritorijoje jau nemažai sutvarkyta pastatų, kurie saugomi paveldosaugininkų. Taip pat reikėjo suderinti biurokratinius dalykus, patikslinti sklypų ribas. Tai esą leido į teritorijos tvarkymą pažiūrėti kompleksiškai.

Norėtų mainytis

A.Anušauskas pridūrė, kad su Kauno miesto savivaldybe ieško kitų būdų, kaip būtų galima sutvarkyti ar Kauno žinion perleisti kai kuriuos karinius objektus, esančius miesto teritorijoje. Ministerija tikisi, kad vienus objektus pavyks išmainyti į kitus. Tačiau, pasak krašto apsaugos ministro, dėl KMT jokių derybų nevyksta ir šis objektas nebus mainomas.

„Mes su savivaldybe ieškome būdų atlikti kai kurių teritorijų mainus. Yra paveldo objektų, kur neturime potencialo jų tvarkyti. Žinoma, mūsų lėšomis yra atnaujintų ir paveldo objektų, tokių kaip istorinės kareivinės Panemunėje, ir jos puikiausiai veikia. Manau, kai rasime susitarimą su savivaldybe, dalis teritorijų bus perduota miestui, bet aš nekalbu apie KMT teritoriją. Šiuo metu ši teritorija neįeina į derybų planą“, – dienraščiui sakė krašto apsaugos ministras.

Jas galima atverti, kai yra šventės, kai būna karių priesaikos, bet tikrai ne visada.

„Kauno diena“ primena, kad vienos derybos tarp kariuomenės ir miesto savivaldybės vyko šią vasarą. Tąkart miesto politikai pritarė, kad iš kariuomenės būtų perimta 20 ha teritorija, esanti Šančiuose, o mainais jiems perduotas stadionas Panemunėje.

Kaip skelbė BNS, šis susitarimas leis miesto poreikiams atverti didelę patrauklią teritoriją, o kariuomenei perduoti stadioną, kuris dėl nuošalios vietos gyventojams yra sunkiai pasiekiamas.

Savivaldybė ruošiasi užsakyti studiją, kuri atsakytų į klausimus, ką teritorijoje, esančioje  Ašmenos 2-ojoje g. 25A, būtų galima daryti. Savivaldybės duomenimis, joje yra 34 objektai, penki iš jų – kultūros paveldo. Šioje teritorijoje dabar yra kariuomenės dirbtuvės, sandėliai.

Netoli stadiono Panemunėje kariuomenė jau naudojasi 16,5 ha valstybinės žemės sklypu ir patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus Kareivinių g. 9, planuoja iš Turto banko perimti pastatus Kareivinių g. 11. Kaip nurodė BNS, perduotas stadionas taip pat yra Kareivinių gatvėje.

Savivaldybės duomenimis, kariuomenė svarsto Kaune įkurdinti iki 300 darbo vietų administracinį vienetą su visu jam priskirtu materialiuoju turtu. Kariuomenei perduodamas Kareivinių gatvėje esantis futbolo stadionas yra rekonstruotas ES struktūrinių fondų lėšomis, todėl turi likti atviras visuomenei iki 2024 m. pabaigos. Kitaip tariant, stadionas tik po kelerių metų galės būti naudojamas vien kariuomenės reikmėms.

Miesto vizija

Dar 2017 m. savivaldybės atstovai pasidalijo idėjomis, kaip galėtų atrodyti tiek pati Griunvaldo gatvė, tiek ir dabar tvora apjuosta KMT teritorija. Kauno architektai siūlė Griunvaldo gatvę palikti tik pėstiesiems. Taip sujungus su atviru parku, atsirastų dar viena žalioji erdvė pačiame miesto centre.

„Su kolegomis daug diskutuojame apie pėsčiųjų problemas mieste. Pastebime, kad ne visos erdvės yra prieinamos, kai kur vis dar nepatogu vaikščioti. Kuo daugiau pėstiesiems bus skirtų erdvių, tuo bus geriau. Kai buvo rekonstruojama Kauno autobusų stotis, Griunvaldo gatvėje labai padidėjo pėsčiųjų srautas. Iš pradžių vairuotojams buvo nepatogu, bet vėliau visi priprato ir viskas veikė puikiai. Tad kilo mintis sukurti kompiuterinius vaizdus, kurie atspindėtų emocijas ir parodytų, kad šioje erdvėje nebūtinai turi važiuoti transportas“, – tuomet pasakojo viena iš idėjos autorių urbanistė Živilė Šimkutė.

Idėja: architektai siūlė Griunvaldo gatvėje įkurti pėsčiųjų zoną ir atverti visuomenei Karo medicinos tarnybos teritorijoje esantį  parką. (Projekto autorių nuotr.)

Ji pastebėjo, kad dabar daugumos pėsčiųjų tikslas Griunvaldo gatvėje yra „Akropolis“, tačiau, jei gatvė būtų atiduota tik pėstiesiems, čia galėtų veikti įvairios kepyklėlės ir kavinės, ir žmonių srautas nukryptų būtent į Griunvaldo alėją.

„Norėtųsi sukurti erdvę, kur miestiečiai galėtų leisti laiką, nepriklausomai nuo to, ar kažkas eina apsipirkti, ar ne. Dabar matyti, kad šioje gatvėje yra vietų, kur galėtų įsikurti kavinukė, tik šiuo metu neapsimoka, – pastebėjo urbanistė. – Nuo stoties ateinantys žmonės galėtų toliau eiti Griunvaldo alėja, sukti į Gedimino gatvę ir pasiekti soborą. Tai būtų tokia vieta, kuri jungia daug krypčių. Juk šalia yra ir Ramybės parkas. Tai paskatintų žmones keliauti pėsčiomis, o ne tik stovėti stotelėje“, – tuomet dėstė autorė.

Kone prieš penkerius metus paskleistos idėjos autoriai vien Griunvaldo gatve neapsiribojo. Jie pateikė idėją, kad visuomenei galėtų būti atvertas Karo ligoninės kiemelis, esantis visai šalia minėtos gatvės. „Tai yra neišnaudota galimybė sujungti dvi erdves ir atiduoti jas pėstiesiems“, – tuomet savo idėją gynė Ž.Šimkutė.

Karo medicinos tarnybos teritorija užima apie 5,4 ha ploto. Čia yra ir paveldo saugomų objektų, kurių likimą turėtų spręsti ne tik miestas, bet ir paveldo sergėtojai, ir architektai. Pasak idėjos autorių, KMT sodelyje galėtų atsirasti suoliukų ir takelių, kur žmonės galėtų susitikti ir gryname ore leisti laiką. Idėjos autoriai tuomet ne kartą pabrėžė, kad dabar tiesiog miesto centre yra neišnaudotų plotų, nors jie galėtų įsileisti žmones.