Apie neramumų priežastis ir ateities planus "Kauno diena" kalbasi su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi.

– Bado akcijas paskelbę nuteistieji liovėsi badavę. Tačiau pranešimuose užsimenama, kad visose pataisos įstaigose konstruktyviam dialogui, pasiūlymams aptarti su nuteistaisiais bus skiriamas didesnis dėmesys. Ar tai reiškia, kad apie naują tvarką nuteistieji buvo per mažai informuoti?

– Kai įsigaliojo nauja tvarka, pataisos įstaigų administracija su ja buvo supažindinta. Sunku vertinti, ar bendravimas su nuteistaisiais buvo pakankamas. Įstaigų administracija puikiai žino, kaip gyvena kaliniai, kas jiems priimtina, kas nepriimtina ir kokių taisyklių reikia laikytis. Minėti sugriežtinimai nebuvo staiga Teisingumo ministerijos sugalvoti. Sprendimai buvo priimti direktorių taryboje, kurioje dalyvauja kiekvienos įstaigos vadovas, taip pat Kalėjimų departamento vadovybė. Buvo daug diskutuota, tartasi ir ne per vieną dieną tie pasiūlymai pateko į teisinį reglamentavimą.

Labiausiai nuteistieji buvo nepatenkinti ne griežtesnėmis vidaus tvarkos taisyklėmis, o kad mes pradėjome kalinčius pavojingus  asmenis, kurie daro poveikį kitiems asmenims, izoliuoti ir perkelti į kitas patalpas. Būtent tai ir sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Nors mes iš pat pradžių nuteistiesiems sakėme, kad netoleruosime išnaudojimo.

– Kokia situacija šiandien ir kokiai naujai tvarkai teks paklusti bausmę pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems? Už kokius prasižengimus, tarkime, atimamas čiužinys?

– Mes kalbame apie drausmės grupes. Čiužiniai nėra šiaip atimami iš kalinčių žmonių. Čiužiniai atimami iš tų, kurie padaro šiurkščių nusižengimų. Tai gali būti smurtas, pasipriešinimas pareigūnui, sistemingi kitokie pažeidimai, neleistinų medžiagų vartojimas. Toks nederamas elgesys lemia, kad kaliniai pakliūna į drausmines zonas, į kamerų tipo patalpas. Tik iš jų dienos metu  paimami čiužiniai.

Tai ne naujovė. Lygiai taip pat vyksta Norvegijoje. Ten yra marmurinis pandusas ir dienos metu jie neturi nei lovų, nei čiužinių. Pagrindinis tikslas nėra tokį asmenį izoliuoti nuo kitų. Tikslas – kad jis nedarytų daugiau neleistinų veiksmų. Tikime, kad jis pasitaisys, turės laiko pagalvoti apie savo nusižengimus ir ateityje paisys vidaus tvarkos taisyklių.

– Vis dar šiurpina subkultūra laisvės atėmimo vietose. Aiškinama, kad ji savaime išnyktų, jei bausmės būtų atliekamos ne kalinimo bendrabučiuose, bet vienutėse. Ar sutiktumėte? O gal tai siekiamybė Lietuvos įkalinimo įstaigose?

– Labai teisingai. Kai kaliniai yra po vieną, du ar tris atskirose kamerose, negerovių vyksta mažiau. Jie nesitelkia dideliais būriais, į lauką išeina ne visi vienu metu. Tai be abejonės pagerintų situaciją. Bet reikia suprasti, jeigu kiekvienoje pataisos įstaigoje įrengtume kamerų tipo patalpas, reikėtų milžiniškų lėšų. Jų šiuo metu valstybė skirti negali. Bet mes kiekvienais metais vis pridedame ir šiemet iš savo lėšų įrengėme kelis šimtus vienučių. Panaudotos įvairios senos apleistos patalpos, kurios reikalavo nedidelio remonto.

Kitų metų pabaigoje tikimės, kad startuos Norvegijos projektas. Norvegai mums skiria tikrai didelę sumą – 20 mln. eurų. Tik norėčiau pabrėžti, kad tai ne vien kamerinio tipo patalpoms. Mums labai svarbus mokymo centras. Mūsų pareigūnų kompetencija turi augti, keistis. Didelis dėmesys bus skirtas mokymo programoms. Mūsų pareigūnai galėtų atlikti praktiką Skandinavijos šalyse, gal net ir toje pačioje Norvegijoje, ir pamatyti, kaip viskas vyksta.

– Norvegijos laisvės atėmimo vietos labai skiriasi nuo to, kas ir kaip yra Lietuvoje.

– Kai lankiausi Norvegijoje, mane nustebino, kad viename griežto režimo kalėjime pareigūnai neturėjo jokių ginklų – nei dujų balionėlio, nei lazdos, bendravo su kaliniais labai draugiškai, žinojo apie asmeninį tų kalinių gyvenimą, žinojo, ką jie skaito, ką mėgsta valgyti. Spinduliavo abipusė pagarba.

Greitų rezultatų nesitikiu, bet tikiu, kad laikui bėgant galėsime įgyvendinti permainas. Užuomazgų pas mus yra. Kai kuriose įstaigose taikoma dinaminė priežiūros sistema, kai pareigūnai ne tik užtikrina fizinę nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą, bet ir su jais bendrauja, būna mentoriais, psichologais ir socialiniais darbuotojais. Mes turime gerų pavyzdžių – taip dirbama Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Kauno tardymo izoliatoriuje. Darbas ir bendravimas su nuteistaisiais labai priklauso nuo pačių pareigūnų.

Siekiame padaryti tvarką kalėjimuose, kad kaliniai neišnaudotų vieni kitų, kad neturėtų draudžiamų daiktų, kad nenusižengtų vidaus taisyklėms.

– Vertinant Lietuvos autorių knygose aprašytas zonos gyventojų istorijas ir ten vešinčią subkultūrą, sunku įsivaizduoti tokius nuteistojo ir Lietuvos pareigūno santykius.

– Galbūt skaitytojai galvos, kad tai gali vykti tik Norvegijoje, kad Lietuvoje kitas mentalitetas. Net tame kalėjime Norvegijoje, kuriame viešėjau, nebuvo vien tik norvegai nuteistieji. Ten buvo įvairių tautų atstovų, atliekančių bausmę už sunkius nusikaltimus. Jie kažkaip sugeba pagarbiai vieni su kitais bendrauti. Tai jei jie ten sugeba taip bendrauti, tai ir mes sieksime šitos pagarbos. Kaliniai irgi žmonės ir tikimės, kad jie pasitaisys ir nesugrįš į pataisos įstaigas. Siekiame padaryti tvarką kalėjimuose, kad kaliniai neišnaudotų vieni kitų, kad neturėtų draudžiamų daiktų, kad nenusižengtų vidaus taisyklėms.

– Tačiau, kai vienoje uždaroje vietoje keli šimtai savą požiūrį į pagarbų bendravimą su pareigūnais turinčių asmenų, ko gero, sunku tikėtis, kad visi ims ir supras tokio bendravimo vertę.

– Netrukus Vyriausybę pasieks projektas, kuriame pabrėžiame, kad kalinčių asmenų skaičius Lietuvoje gerokai per didelis, nes esame pirmi ES. Situaciją reikia keisti. Naujas projektas apie tai ir yra, kaip mažinti kalinčių asmenų skaičių.

Turime labai aiškią statistiką. Kalbu apie pirmą kartą prasižengusius arba padariusius nesunkius nusikaltimus. Bausmę atlikti įkalinimo įstaigoje ne visada yra pats geriausias kelias pasitaisyti. Galvojame, kad probacija, priežiūra, galbūt namų areštas, savanoriški viešieji darbai galėtų būti geresnis kelias pasitaisyti.

– Nuteistieji nepatenkinti naujomis tvarkomis, pataisos įstaigų darbuotojų profsąjungos taip pat nuogąstauja dėl būsimų reformų. Karšta situacija – karštuose taškuose. Jei su nuteistaisiais, atrodo, pavyko susitarti, kokia darbuotojų situacija? Profsąjungų lyderiai aiškino, kad reforma stumiama buldozeriu ir darbuotojams nieko neaiškinama. Kas keisis?

– Pareigūnų darbo užmokesčio fondas didėja beveik 15 proc. Šitas algų didėjimas palies daugelį. Todėl manau, kad reforma turėtų būti priimama teigiamai, nes pareigūnai laukia kitų metų.

Planuojamos derybos su profsąjungomis. Kalėjimų departamentas turėtų tartis ir svarstyti, kokiai grandžiai reikėtų kelti atlyginimus. Galiu pasakyti, kad vidurinė pareigūnų grandis yra smarkiai nukentėjusi, nes jų atlyginimai su įvairiausiais budėjimais ir priedais yra panašūs kaip žemesnės grandies pareigūnų. Pirminės grandies pareigūnų atlyginimai taip pat atsilieka. Mums norėtųsi, kad ir jų atlyginimai būtų didesni. Norime pritraukti naujų žmonių į sistemą. To pasiekti tikimės tiek su didesnėmis algomis, tiek su nauja mokymo programa.

– Kokios permainos laukia pataisos namų įstaigų administracijose, kai įstaigos bus sujungtos?

– Kiekviena įstaiga dabar turi gana sudėtingą valdymo struktūrą, todėl bus atsisakyta vadovaujamųjų pareigybių. Valdymo struktūra paprastės, bet tiems žmonėms bus pasiūlytos darbo vietos, mums trūksta pareigūnų ir mes jų tikrai jų neatleisime. Viskas daroma tam, kad būtų didinamas pareigūnų darbo užmokesčio fondas.

Nuo kitų metų bus sujungti Kybartų ir Marijampolės pataisos namai, taip pat Lukiškių ir Rasų pataisos namai. Atsisakėme idėjos Nepilnamečių pataisos namus prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus. Šiose dviejose nedidelėse įstaigose yra labai gerų pokyčių. Kol kas vis dar sunkiau sekasi tose didelėse įstaigose. Situacija gerėja, bet yra labai didelis kalinčių asmenų skaičius ir taip greitai pokyčių neįvesi. Labai teigiamai vertinu Alytaus ir Pravieniškių pataisos namų laikinų vadovų veiklą ir tikiu, kad jie susitvarkys.

– Šokiruoja viešumą pasiekusi informacija, kad nuteistiesiems aukštas pareigas užėmę pareigūnai pavedė sekti sistemos darbuotojus. Galiausiai prabilta ir apie ne vieną sistemos ydą paviešinusios Rasos Kazėnienės sekimą. Kaip vertinate tokią informaciją?

– Tai nėra dar post factum. Vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas prieš gerus tris mėnesius ar net daugiau. Apie šį tyrimą nebuvo skelbiama viešai. Jeigu bus įrodyta – teisėsauga imsis visų reikiamų priemonių . Kol kas turime tik tokią informaciją, kad Pusiaukelės namuose buvęs nuteistasis sako, kad jis sekė vieną ar kitą Teisingumo ministerijos darbuotoją. Išsamiau ir aš nenorėčiau komentuoti, nes ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta. Aš ir pats nežinojau, kad jis esą sekė ir R.Kazėnienę.