Senti įstaigai neleidžia jau ketveri metai joje vykdomas Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos projektas. Šviesesni, šiltesni ir jaukesni gimdymo namai – simbolinė dovana jubiliejaus proga.

"Nuo 1926 m., kai žymus prieškario ginekologas Isaakas Levitanas įkūrė privačią akušerijos ir ginekologijos ligoninę, joje gimė apie 100 tūkst. naujagimių. Tiek, kiek, pavyzdžiui, gyvena Panevėžyje. Gimdyti čia kai kurioms šeimoms tapo tradicija, perduodama iš kartos į kartą", – pabrėžė Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas gydytojas Virgilijus Rudzinskas.

Pastaraisiais metais šioje klinikoje gimsta apie 800 kūdikių, suteikiama 1,5 tūkst. akušerio-ginekologo konsultacijų ir tyrimų ultragarsu, atliekama apie 800 ginekologinių operacijų.

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos vienas iš tikslų – mažinti skirtumus tarp Lietuvos rajonų ir kitų, labiau išsivysčiusių ES šalių. Taigi, moterys gimdymo namuose Kaune, jaukioje Miško gatvėje, ras tokias pačias sąlygas, kaip bet kuriame Europos didmiestyje.

Per 90 metų daug kas pasikeitė, medicina Lietuvoje tapo europinio lygio, bet akušerių ir ginekologų darbo principas liko toks pats: saugoti žmogaus gyvybę nuo pat jos pradėjimo, sudaryti kuo geresnes sąlygas gimti naujai gyvybei.

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Linas Vitkus džiaugiasi, kad Šveicarija suteikė Lietuvos gydymo įstaigoms puikias galimybes žengti koja kojon su Europos medicina. D4l programos Respublikinėje Kauno ligoninėje akušerijos ir ginekologijos paslaugų kokybė labai pagerėjo, įranga ir technologijos modernizuotos, atnaujinta ir infrastruktūra. Referendumu Šveicarijos žmonės Lietuvai skyrė 41,4 mln. eurų, o Lietuva prisidėjo 7,3 mln. eurų.

Panaudojus investicijas, Krikščioniškuose gimdymo namuose įdiegtos energiją tausojančios technologijos. Dabar visi džiaugiasi grynesniu ir gaivesniu vidaus patalpų oru, šiltesnėmis ir šviesesnėmis patalpomis.

Jau įsigyta ir dar planuojama įsigyti modernios medicinos įrangos: echoskopą, gimdymo lovų, naujagimių gaivinimo stalelių, vaisiaus būklės stebėjimo monitorių, inkubatorių naujagimiams. Kitaip tariant, visko, kad kūdikis gimtų saugiai, o jo mama jaustųsi patogiai.

Dalis lėšų buvo skirta personalo kvalifikacijai kelti. Specialistų mokymai vyko pasitelkiant netradicines formas, tobulinant ne tik teorijos žinias, bet ir simuliuojant realias situacijas.

Istoriniai faktai

1926 m. gydytojas I.Levitanas įkūrė privačią ligoninę.

1941 m. savininką ištrėmus į Sibirą, ligoninė nacionalizuota.

1943 m. Urijų Levitaną, I.Levitano anūką, tuo metu pusantro amžiaus berniuką, iš Kauno geto pro vartus slapta išnešė lietuvė, buvusi ligoninės darbuotoja. Jam tėvas buvo suleidęs migdomųjų, kad  nešamas maiše nepradėtų verkti.

U.Levitanas gyvena Izraelyje, yra Haifos universiteto profesorius. 2008 m. jis buvo atvykęs į Lietuvą rasti nuo Holokausto jį išgelbėjusių lietuvių.

1944 m. ligoninė pavadinta Kauno miesto 1-aisiais gimdymo namais.

1947 m. I.Levitanas su žmona grįžo iš tremties, buvo paskirtas Vilniaus 1-osios tarybinės ligoninės Ginekologinio skyriaus vedėju. 1950 m. jis vėl nuteistas penkeriems metams kalėjimo už tariamai sionistinę veiklą. 1956 m. mirė tremtyje Krasnojarsko srityje.

1994 m. Kauno miesto 1-iesiems gimdymo namams kardinolo Vincento Sladkevičiaus pasiūlymu suteiktas Krikščioniškųjų gimdymo namų vardas.

1999 m. Krikščioniškieji gimdymo namai sulaukė Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II apaštalinio palaiminimo.

2004 m. Krikščioniškiesiems gimdymo namams, pirmiesiems Kauno apskrityje ir antriesiems Lietuvoje, suteiktas naujagimiams palankios ligoninės statusas. Tai reiškia, kad ligoninė atitinka tam tikrus reikalavimus, o medikai čia praėję specialų mokymą ir įdeda maksimalių pastangų, kad pagimdžiusios mamos sėkmingai vaikus žindytų tik savo pienu.