Kauno politikai nusprendė, kad kauniečiams nuo lapkričio 1 d. nebereikės mokėti už daugiabučiuose laikomus gyvūnėlius.

Iki šiol mokestis už naminių gyvūnų – šunų, kačių – laikymą daugiabučiuose namuose buvo nedidelis, tačiau savivaldybės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos iniciatyva tokios rinkliavos nebebus visai.

„Seniai reikėjo priimti tokį sprendimą, kuris turėtų paskatinti registruoti ir ženklinti gyvūnus. Dėl tų kelių litų mokesčio žmonės vengdavo registruoti savo augintinius. Jeigu žmonės juos registruos ir ženklins, bus lengviau juos pasimetusius identifikuoti ir grąžinti šeimininkams. Rinkliavos administravimas atsieina daugiau nei jos surenkama“, - pastebėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis.

„Kauniečiai gera valia mokėdavo už savo augintinius, todėl ir būdavo surenkama nedaug“, - aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas.

2013 m. Kauno miesto taryba nusprendė sumažinti rinkliavą už naminių gyvūnų laikymą daugiabučiuose. Tuomet mėnesinis mokestis už šuns laikymą sumažintas nuo 5 iki 2 litų (nuo 1,45 euro iki 58 euro centų) , o už katės laikymą – nuo 2 iki 1 lito (nuo 58 iki 29 euro centų). Prieš porą metų taip pat nuspręsta kauniečius, laikančius sterilizuotą gyvūną, paimtą iš globos įstaigų, visai atleisti nuo rinkliavos už šunų ir kačių registravimą bei laikymą daugiabučiuose.

Iš rinkliavos gauti pinigai buvo panaudojami viešosios įstaigos „Gyvūnų registravimo centras“ teikiamų paslaugų apmokėjimui. Lėšos taip pat naudojamos beglobių gyvūnų priežiūrai, jų sterilizacijai, įrengiamos šiukšliadėžės šunų ekskrementams, tačiau kauniečiai nebuvo patenkinti gyvūnams skirta infrastruktūra.

Nuo 2016 m. kačių, šunų, šeškų registravimo ir ženklinimo funkcija pavedama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tad savivaldybei nebelieka pagrindo rinkti rinkliavą už gyvūnų laikymą.