Padeda prisijaukinti vandenį

Bent kelių pradinių mokyklų, gimnazijų ir darželių apsuptyje ne vieną dešimtį metų skaičiuojančio Kauno plaukimo mokyklos baseino "Šilainiai" duris kasdien varsto šimtai miestiečių: nedrąsiais yriais vandenį čia jaukinasi pradinukai, su chronometro rodmenimis ir pačiais savimi kovoja aukšto meistriškumo sportininkai.

Skaičiuojama, kad kasmet Šilainių baseine patyrę treneriai ir instruktoriai plaukti išmoko apie 2 tūkst. jaunųjų miestiečių.

"Pradėję treniruotes lankyti rudenį, žiemą vaikai dažniausiai jau moka plaukti. Iš viso – trisdešimt šešios nuoseklios pamokos. Žinoma, yra tokių, kuriems pakanka vos kelių užsiėmimų. Yra ir tokių, kurie vandenį prisijaukina per metus", – ilgamete patirtimi dalijosi Kauno plaukimo mokyklos vadovas Šarūnas Mažutaitis.

Pirmieji lankytojai baseino duris esą ima klibinti šiek tiek prieš 8 val. ryto. Autobusiukais į Baltų prospektą juos atveža programose "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje" ir "Moku plaukti" dalyvaujančios miesto mokyklos. Popietę baigus pamokas, baseiną užgriūva didžiausi entuziastų srautai.

Yra tokių, kuriems pakanka vos kelių užsiėmimų. Yra ir tokių, kurie vandenį prisijaukina per metus.

"Paskutinieji moksleiviai išeina apie 17 val., o juos keičia aukštesnio ir aukšto meistriškumo sportininkai. Po 19 val. čia renkasi paplaukioti norintys eiliniai miestiečiai", – apie dienos ritmą, kuriuo mokykla gyvena jau ne vienus metus, kalbėjo baseino vedėjas ugdymui Grigorijus Ušpuras.

Griežtesnė įeigos sistema

Anksčiau iš lauko tiesiu taikiniu lėkdavę į drabužines, dabar visi baseino lankytojai priversti akimirką stabtelėti. Prieš kelias savaites čia įrengti turniketai, todėl norėdami patekti į persirengimo zoną baseino lankytojai privalo brūkštelėti elektroninę įeigos kortelę.

Naujoji kontrolės sistema, pasak plaukimo mokyklos vadovo, leis ne tik suskaičiuoti, kiek tiksliai lankytojų kasdien skuba į baseiną, bet ir nutildys sąmokslo teorijų kurstytojus.

"Nebeliks kalbų, kad kažkas atėjo per pažintis, o pinigus paliko trenerio kišenėje, bet ne bendroje kasoje. Nori eiti į baseiną? Moki pinigus ir gauni kortelę", – naująją tvarką gyrė Š.Mažutaitis.

Gavę vardines įeigos korteles, saugos sistema iki šiol negali atsidžiaugti jaunieji baseino lankytojai. Lenkdami pirštus, vieną po kito elektroninių vartų pranašumus vardijo ir jų tėvai.

"Visų pirma, bus aišku, kiek kartų per mėnesį vaikas ėjo į treniruotes. Antra, jausiuosi gerokai saugiau žinodamas, kad į baseino patalpas neįeis jokie pašaliniai asmenys", – ranka pamojavęs koridoriumi tolstančiam sūnui, kalbėjo kaunietis Vidmantas.

Didelis susidomėjimas

"Šilainių" baseine, kuriame šiuo metu plaukimo mokosi beveik 1 tūkst. vaikų, dirba visas desantas profesionalų: Dita Jovita Kareckienė, Nijolė Kedienė, Paulius Stankevičius, Raminta Daščiorienė, Romaldas Bičkauskas, Žaneta Tautvydė, Dainius Mažutaitis ir kiti. Kiekvienas jų kasdienių treniruočių metu plaukimo meno moko mažiausiai dvylika pradedančiųjų sportininkų.

"Anglijoje vienam treneriui tenka kone trigubai mažesnis krūvis – penki vaikai, – kontrastingu pavyzdžiu Š.Mažutaitis pabrėžė ne trenerių stygių. – Tiesa, jų taip pat galėtų būti daugiau. Vis dėlto noriu pasakyti, kad susidomėjimas plaukimu Kauno mieste yra ypač didelis ir tai džiugina."

Deja, para turi tik dvidešimt keturias valandas, o baseine – keturi 25 m ilgio takeliai, todėl sutalpinti visų norinčiųjų neįmanoma. Trenerių skaičiavimais, šiuo metu yra apie du šimtai vaikų, kurie stovi eilėje ir laukia to lemtingo skambučio.

"Kiekvienas jų turi šansą patekti į baseiną, nes kiaurus metus vyksta rotacija. Kažkas suserga, kažkam nepavyksta įveikti baimės", – neprarasti vilties ragino pašnekovas.

Pietūs ar užimtumas?

Skirtingai nei privačiuose baseinuose, kuriuose mėnesio treniruotės tėvams atsieina pusšimtį ar net daugiau eurų, "Šilainių" baseine šešiolika pamokų kainuoja vos 12 eurų.

"Ką renkatės? Kelis alaus bokalus, sočius pietus kavinėje ar vaiko užimtumą ir fizinį tobulėjimą?" – retoriškai klausė baseino vedėjas ugdymui.

Nauda, kurią vaikai gauna, pasak G.Užpuro, verta viso milijono. Jaunieji kauniečiai išmoksta plaukti, sustiprina kūną ir tuščiai nesišlaisto gatvėmis.

"Jei neklystu, 1970 m. demokratinėje Vokietijoje buvo įvesta taisyklė, kad visi vaikai privalo mokėti plaukti. Tik vėliau pagal gebėjimus juos nukreipdavo į kitas sporto šakas. Manau, tokia tvarka būtų tikslinga ir dabar, – Š.Mažutaitis tikino, kad Kaunas eina teisinga linkme. – Šeši valstybiniai baseinai ir, ko gero, tiek pat ar net daugiau privačių. Aišku, būtų gerai dar vienas baseinas Šilainiuose, Panemunėje, Šančiuose. Tiesa, tada būtų visai kaip Olandijoje – po baseiną kas pustrečio kilometro."

Darbas prieš talentą

Kas lemia sėkmę baseine? Talentas, fiziniai duomenys ar sunkus darbas? Į klausimą buvęs treneris atsakė elementariu pavyzdžiu.

"Taip, talentas svarbu, tačiau rezultatą garantuoja ilgas, nuoseklus ir sunkus darbas. Akivaizdus to įrodymas – Rūta Meilutytė", – žvelgdamas į pirmajame baseino takelyje besitaškančius vaikus Š.Mažutaitis neabejojo, kad bent keli jų ateityje garsins Lietuvos vardą savo rezultatais, kaip dabar tai daro Rūta Meilutytė. Jos pasiekimai esą buvo ypač svarbūs dvejojančių vaikų pasirinkimui.

"Tie, kurie prisijaukina vandenį, jo daugiau niekada nebebijo. Tiksliau, jie tampa atsargūs", – mitus, esą skęsta net ir patyrę sportininkai, sklaidė plaukimo sporto meistras. Š.Mažutaičiui antrino ir buvęs jo auklėtinis G.Ušpuras.

"Plaukti mokantis vaikas niekuomet neplauks, kur gilu. Kodėl? Nes jis nematys dugno. Baseine viskas aišku. Čia ir dugnas, ir bortelis, ir plūduriuojančios pertvaros, už kurių bet kuriuo momentu gali stverti, –  svarstančiuosius, ar verta kišti koją į baseiną, G.Ušpuras drąsino antikos laikų išmintimi. – Žinote, ką pasakė senovės graikai? Kiekvienas žmogus privalo mokėti daryti tris dalykus: skaityti, rašyti ir plaukti. Manau, jie buvo visiškai teisūs."