Mokslo populiarinimo centro projektą Nemuno saloje kuruojantis Kauno tarybos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis neabejoja, kad tai bus vienas iškiliausių objektų ne tik mieste, bet ir visoje šalyje.

– Nuo tos dienos, kai buvo nuspręsta Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą steigti Kaune, praėjo lygiai pusmetis. Kas nuveikta per tą laiką?

– Kai Kaunas gavo galimybę Nemuno saloje inicijuoti mokslo centro statybas, svarstėme, kaip tai padaryti geriausiai. Norėjosi išgirsti kuo daugiau ir įvairesnių architektų nuomonių, koks objektas galėtų iškilti Nemuno saloje.

Mums kilo mintis: o kas jeigu konkursą rengs ne Lietuvos, o tarptautinė kompanija.

Po ilgų paieškų, diskusijų ir netgi tam tikro konkurso nudžiugome, kad mums pavyko pasiekti, jog Londono kompanija "Malcolm Reading Consultants" taptų šio konkurso organizatore.

Tokį Kauno pasirinkimą aptarėme su kitais garsiais architektų biurais, veikiančiais Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje. Apie šios kompanijos matomumą ir įtaką pasaulyje visi sutartinai atsiliepė, kad tai – viena didžiausių ir profesionaliausių savo srities kompanijų. Netgi buvo pastebėjimų, kad ji nėra itin patogi architektams, nes konkursus vykdo itin reikliai, pabrėždama išskirtinį tikslumą.

Taigi architektai, matydami "Malcolm Reading Consultants" vardą, žino, kad jokie nuolaidžiavimai neįmanomi ir į visus klausimus bus pažiūrėta principingai, atsižvelgiant į užsakovų keliamų uždavinių esmę. Tai tokia buvo pirmoji stadija, kuri sėkmingai įveikta.

Po to prasidėjo antrasis, bene sudėtingiausias etapas, kai keliomis kalbomis reikėjo išgryninti konkurso sąlygas, kad šios būtų aiškiai suvokiamos ir priimtinos visiems dalyviams, o kartu  atitiktų Lietuvos įstatymus, viešųjų pirkimų bei kitus reikalavimus. Visa tai paruošta ir sėkmingai ištransliuota visam pasauliui. Siekiame, kad procesai vyktų ne tik operatyviai, bet ir maksimaliai skaidriai bei viešai. Čia itin didelį darbą atliko Kauno savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyrius. Apskritai, visi žmonės, prisidedantys prie šio projekto įgyvendinimo, dirba tikrai daug ir labai nuoširdžiai, todėl galime sakyti, jog visa tai, kas netrukus iškils Nemuno saloje, bus didelių pastangų ir didelių miesto ambicijų rezultatas.

– Kodėl architektūrinių idėjų ir konkurso organizatorių nuspręsta dairytis svetur? Nejaugi neturime pakankamai talentingų specialistų Lietuvoje?

– Matant mūsų ilgametę patirtį su Kaune iki šiol vykdavusiais vietiniais konkursais, daugeliu atvejų jie "uždusdavo" dėl nepakankamo dalyvių aktyvumo arba kilus tam tikriems architektų tarpusavio ginčams. Kartais jie dalyvaudavo su ne itin brandžiomis vizijomis ir sprendiniais, kurie nepateisindavo lūkesčių. Nenorėjome, kad toks likimas ištiktų šį ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai svarbų bei reikšmingą objektą, todėl stengiamės užbėgti nesėkmei už akių.

Nė kiek nenuvertiname vietinių Lietuvos architektų. Netgi – priešingai. Turime pripažinti, kad yra išties labai aukšto lygio profesionalų ir jų kompetencija nekelia abejonių. Tačiau iškyla kita problema: daugelis jų nebetiki čia organizuojamais vietiniais konkursais ir patys stipriausi dažnai tiesiog juose nedalyvauja.

"Malcolm Reading Consultants" architektūrinių konkursų rinkoje dirba jau dvidešimt metų. Duomenų bazės ir visas architektų tinklas, su kuriuo jie dirba, išties yra įspūdingas. Esu tikras, kad tai tikrai padės pritraukti projektų autorius, kurių reikia Kaunui.

– Konkursas oficialiai startavo prieš dvi savaites ir tęsis iki rugsėjo vidurio. Kokie pirmieji atgarsiai?

– Matome labai didelį susidomėjimą ne tik iš visos Europos, bet ir kitų pasaulio kraštų. Kai kurios valstybės gerokai netikėtos – Indija, Dominikos Respublika. Kasdien atkeliauja dešimtys interesantų klausimų, jų jau atsakyta gerokai per šimtą.

Architektų biurai dabar analizuoja konkurso dokumentus ir kitą medžiagą. Tikėtina, kad potencialių konkurso dalyvių gretos bus tikrai gausios, o jose matysime ne vien užsienio, bet ir mūsiškius Lietuvos architektus. Neslėpsiu, kad šis mūsų projektas ekonomiškai nėra kažkuo išsiskiriantis, todėl pačių didžiausių pasaulio biurų, dirbančių su kone neriboto dydžio biudžetais, mes nepritrauksime. Tačiau aš tikrai žinau,kad "Mokslo salos" konkursu domisi ir jame dalyvauti planuoja daug reikšmingų ir pasaulyje plačiai žinomų architektų.

Tikime, kad profesionalai gebės pažvelgti giliau, įvertins ne vien Nemuno salos geografinę vietą mieste, aplinką, bet ir jos visuomeninę, socialinę reikšmę, galiausiai pro šalį tekančio Nemuno istorinę svarbą bei įvairias Kauno tradicijas. Kitaip tariant, į miestą atėję nauji objektai turi betarpiškai derėti su bendra visuma.

Apie Kauno miesto atėjimą prie upių kalbama jau turbūt ne vieną dešimtmetį, bet iki šiol vis nesisekė to padaryti. Čia dar viena galimybė Kauną atgręžti vandens link.

– Kada kauniečiai gali tikėtis išvysti naująjį objektą Nemuno saloje?

– Rugsėjo viduryje sulauksime visų pasiūlymų ir iškart po to vyks jų atranka. Spalio pirmomis dienomis bus paskelbti trys nugalėtojai ir prasidės derybos su jais. Vadinasi, liko lygiai trys mėnesiai, kurių tikrai užteks. Beliko dirbti su interesantais atsakant į visus jų klausimus ir rugsėjį sulaukti ganėtinai brandžių architektūrinių idėjų, atitinkančių mūsų iškeltą uždavinį.

Esame užsibrėžę tikslą, kad iki kitų metų vidurio būtų parengtas techninis projektas. Jei iki to laiko bus gauti leidimai statyti, tikėtina, kad per 2017–2018 m. objektas bus pastatytas. Tai yra visiškai realūs terminai, jei tik mes sėkmingai pasirašysime sutartį su viena iš konkursą laimėjusių grupių dėl techninio projekto rengimo.

– Projektų vertinimo komisijoje esama tikrų architektūros įžymybių. Kokio jų indėlio tikimasi sulaukti atrenkant geriausias idėjas?

– Bene garsiausia pavardė – svečias iš Suomijos, "Lahdelma & Mahlamaki Architects" biuro įkūrėjas Rainer Mahlamaki. Vienas naujausių jo darbų – Žydų istorijos muziejus Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Tai ilgametis Suomijos architektų sąjungos pirmininkas ir vienas matomiausių profesionalų savo šalyje. Suomių architektūra pasaulyje plačiai pripažįstama, kaip labai įdomi ir inovatyvi. Tikimės, kad toks komisijos narys su savitu požiūriu gebės gautuo