Po kontrolinio – parūkyti

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas akcentuoja, kad tik suvienijus jėgas galima pasiekti teigiamų pokyčių.

Anot jo, rūkymo problema mokyklose tikrai egzistuoja, tačiau jos tikrieji mastai – tik nuspėjami. „Sunku pasakyti. Reikėtų atlikti psichotropinių medžiagų paplitimo mokyklose tyrimą. Šiuo metu galima pasidalyti tik kai kuriomis įžvalgomis. Manyčiau, kad progimnazijos lygmeniu pabando aštuntokai, didžiausias paplitimas tarp devintokų–dvyliktokų, o pavienių atvejų pasitaiko ir tarp penktokų“, – pastebėjo vadovas.

Jis paminėjo atvejį, kai vienas dvyliktokas siuntėsi elektroninių cigarečių skysčių iš Kinijos ir paskui pardavinėjo juos mokykloje. Vienas iš pirkusių – septintokas. Mokykla apie tai pranešė policijai.

„Kad tai būtų epidemija – negaliu pasakyti, bet negalime nekreipti dėmesio. Mokyklose turi būti saugu“, – akcentavo dr. D. Žvirdauskas.

Anot jo, problema yra ne tik kaitinamasis tabakas ir elektroninės cigaretės su neaišku kokių psichotropinių ar kitokių medžiagų mišiniu. „Yra visokie guminukai, daugybė jų stilių. Kartais mokytojai aptinka ir pas penktokus, šeštokus linksmųjų guminukų ryškiai spalvotais popieriukais“, – pasakojo pedagogas.

Jis užsiminė apie mokinių priklausomybę. „Tenka išgirsti iš kolegų, kitų vadovų, kad būna netgi taip, kad mokinys parašo kontrolinį ir, dar nesibaigus pamokai, prašosi į tualetą, kur išsitraukia parūkyti. Būna, kad pertraukų metu užeini ir jaučiasi gariklio kvapas. Mokyklos tada atsisuka kameras, pasižiūri, kas per pamoką lankėsi tualete ir aiškinasi, kas rūkė“, – teigė D. Žvirdauskas.

Kartu: D. Žvirdauskas pritaria, kad šią problemą išspręsti galima tik bendromis pastangomis. / E. Kniežausko, Vilmanto Raupelio, Regimanto Zakšensko, Kauno policijos nuotr.

Ėmėsi kartu

Nepilnamečių rūkymas neabejotinai yra žalingas ne vienu aspektu, tačiau situaciją aštrina tai, kad jaunimas renkasi naujos kartos priemones, kurių naudojimas kartais net ir po pirmo karto baigiasi ligoninėje.

„Pastebėjus, kad prie mokyklų ir mokyklose padidėjo teisės pažeidimų skaičius, kad nustatoma nemažai nepilnamečių, kurie padaro teisės pažeidimus dėl rūkymo, prieš pusantrų metų kilo mintis susitikti su švietimo, savivaldybės atstovais, tėvų taryba. Nuspręsta kartu parengti priemonių planą, nukreiptą prieš rūkymą, prieš psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimą“, – pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė Agnė Greblikaitė.

Buvo numatyti susitikimai su specialistais, paskaitos, skirtos tėvams, mokiniams, mokytojams. Taip pat numatyti patruliavimai prie mokyklų, jų prieigų stebėsena su dronais.

Visos Kauno miesto mokyklos savo taisykles papildė punktu, numatančiu, kad, įtarus, jog moksleiviai į pamokas atsinešė su ugdymu nesusijusių daiktų, galima atlikti patikrinimus. Su taisyklėmis susipažinę tėvai pasirašo, kad su jomis sutinka.

„Atlikdami patikrinimus matome, kad vaikai į mokyklą atsineša ne tik elektroninių cigarečių skysčio, bet ir peiliukų, kitų daiktų, kuriems mokykloje – ne vieta“, – teigė A. Greblikaitė. Nepilnamečiai su savimi negali turėti jokių tabako gaminių.

Anot jos, su rūkymu susiduria kiekviena mokykla ir tikriausiai kiekviena šeima. Prevenciniam darbui nepadeda tai, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamais tabakas yra nesunkiai prieinamos – tai didžiulė rinka.

„Per dvejus metus sulaikyta daugybė mokinių, tačiau tik vienas jų turėjo paprastas tabako cigaretes. Dauguma turėjo elektronines, garinimo skysčių“, – pastebėjo A. Greblikaitė.

Pasak jos, priklausomybę turintys vaikai tampa nervingi. Neaiški ir tokių skysčių cheminė sudėtis, ilgalaikis jų poveikis organizmui. Nemažai vaikų apsinuodiję patenka į gydymo įstaigas. Medikams sunku nustatyti, kuo apsinuodyta, sunku padėti. Neretai atsakymas būna – pirkau internete arba pažįstamas davė parūkyti.

Tenka išgirsti iš kolegų, kitų vadovų, kad būna netgi taip, kad mokinys parašo kontrolinį ir, dar nesibaigus pamokai, prašosi į tualetą, kur išsitraukia parūkyti.

Ne tik mokiniams

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad labai pasiteisino bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis ir specialistais.

Į šią antirūkymo mokyklose programą susibūrė savivaldybė, mokyklos, policija, Visuomenės sveikatos biuras, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Švietimo inovacijų centras.

Tikslinė grupė nėra tik mokiniai. Dirbama su visa mokyklos bendruomene: ir su tėvais, personalu. Vyksta mokymai atskirai mokiniams ir visiems mokyklos bendruomenės nariams.

Pareigūnai patruliuoja prie mokyklų, stebi aplinką dronais, mokyklose vyksta prevenciniai mokinių daiktų patikrinimai.

„Rezultatų galime pasiekti tik naudodami visas priemones. Labai svarbu ir greita reakcija: atitinkamų priemonių reikia imtis vos pamačius vaiką rūkant“, – sakė O. Gucevičienė, užsiminusi apie įrengtus elektroninių cigarečių garų detektorius ir vaizdo kameras.

„Paskaičiavome, kiek kuriose mokyklose, kuriose vietose reikia jutiklių. Šįmet planuojame įrengti visose mokyklose. Tardamiesi su policija montuosime vaizdo kameras ir mokyklų prieigose“, – pasakojo vedėja. Jos bus prijungtos prie policijos miesto stebėjimo sistemos.

Saugumas: A. Greblikaitė neslėpė, kad mokinių kuprinėse randama ir peiliukų, ir kitų su ugdymo procesu nesusijusių daiktų. / E. Kniežausko, Vilmanto Raupelio, Regimanto Zakšensko, Kauno policijos nuotr.

Lėšos jutikliams

Kai kuriose mokyklose jau veikia garų ir dūmų jutikliai. „Keliose pabandėme, įsivertinome, kad tikslinga. Kuriose jau įrengta? Iniciatyvos ėmėsi Prezidento V. Adamkaus ir Maironio gimnazijos“, – paminėjo O. Gucevičienė.

Jutikliams Kauno mokyklose įdiegti savivaldybė jau yra skyrusi apie 600 tūkst. eurų. „Taip, tai didelė investicija. Bet suprantame, kad jeigu imsimės tik dalies priemonių, jos nebus tokios veiksmingos kaip visas kompleksas. Esame numatę įrengti ir vaizdo kameras. Tam irgi reikės didelės sumos. Tariamės su policija, kur labiausiai reikia. Šis mokyklų sąrašas dar sudarinėjamas“, – teigė vedėja.

Vienoje mokykloje – Tarptautinės gimnazijos skyriuje V. Krėvės prospekte – pabandymui numatyta įrengti metalo detektoriaus vartus. „Grėsmingai skamba, bet svarbu nuoseklumas ir priemonių visuma. Šiuo metu ši mokykla turi rankinius detektorius“, – sakė pašnekovė, pabrėžusi, kad daug brangiau kainuos, jeigu delsime ir lauksime, kol problema dar labiau išbujos.

Ką daryti su pilnamečiais?

D. Žvirdausko manymu, svarbios ir minkštosios, ir kietosios poveikio priemonės. Minkštosios – prevencijos integravimas į ugdymo procesą, kalbėjimasis apie rūkymo žalą per klasės valandėles, per pamokas. Įtarus, kad naudojamos draudžiamos medžiagos, pasinaudojama ir kietosiomis priemonėmis: tėvams sutikus, apieškomi mokinio daiktai ir pan.

„Labai svarbu yra priemonių kompleksas. Dronai – viena šio komplekso dalių. Jų naudojimą ir vaizdo fiksavimą vertinu pozityviai“, – teigė pašnekovas.

Atsiradus poreikiui iškviečiami vaiko tėvai. Būna, kad jie bando ne spręsti problemą, o ją slėpti. Arba į Vaiko gerovės komisiją atsiveda teisininką. „Bet tai yra pavieniai atvejai. Nenorinčių bendradarbiauti tėvų – mažuma“, – konstatavo pašnekovas.

Reikėtų tobulinti ir pačią tvarką. „Buvo tokia istorija, kad užkampyje, ne mokyklos teritorijoje, tačiau netoli jos pastebėti rūkantys mokiniai. Atvažiavus pareigūnų ekipažui paaiškėjo, kad visi mokiniai – pilnamečiai. Reikėtų tobulinti teisinę bazę, kad net ir sulaukusiam aštuoniolika metų mokiniui, kol jis lanko mokyklą, galiotų toks pats draudimas kaip ir nepilnamečiams“, – pastebėjo D. Žvirdauskas.

Mokyklose ir prie jų draudžiama rūkyti, bet vyresniems mokiniams, priklausomai nuo mokyklos, per pertraukas leidžiama išeiti iš mokyklos teritorijos.

Prevencinių priemonių vykdymui mokyklose trukdo žmogiškųjų resursų trūkumas. „Mokyklose taikomas įtraukusis ugdymas, trūksta pagalbos specialistų, o jei dar mokytojai suserga. Turime milžinišką žmonių stygių. Tačiau papildomų resursų šiai programai reikia ir policijai“, – pastebėjo direktorius.

Priemonės: komisaras R. Stukas akcentuoja, kad svarbiausia – ne bausti, o šviesti. / E. Kniežausko, Vilmanto Raupelio, Regimanto Zakšensko, Kauno policijos nuotr.

Darna šeimoje

Policijos pagalba – tikrai labai žymi. „Tačiau efektyviausia yra nuoširdumu ir pasitikėjimu grįsti santykiai šeimoje ir bendradarbiavimas su mokykla. Jeigu stipri klasės bendruomenė, mokyklos, jeigu yra nulinė tolerancija žalingiems įpročiams“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad gamtoje tuščių vietų nebūna.

„Jeigu šeimoje trūksta harmonijos, jeigu jos trūksta asmeniniame gyvenime, jaunas žmogus ieško alternatyvų. Jeigu nėra tam tikro užimtumo, tėvų dėmesio, susidaro pilka zona – vakuumas. Gaila ir tėvų, kai vaikai išgyvena paauglystę, neklauso… Net didžiausi profesionalai turi tokių įvykių šeimose… Nesuvaldo savo paauglių. Reikia būti kantriems, ieškoti, skirti laiko, kelti sau uždavinius, klausti, ką aš dar galiu padaryti dėl šeimos. Vaikui didžiulis smūgis yra tėvų skyrybos. Vaikui reikalingi abu tėvai, reikia, kad jie sutartų. Svarbu, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami“, – akcentavo vadovas.

Jaučiami rezultatai

„Smagu, kad šitie mūsų visų bendri darbai jau davė teigiamų rezultatų. Vis daugiau vaikų, kai su jais kalbame mokyklose, supranta, kad rūkymas yra neigiamas įprotis. Drausmina ir asmeninės nuostatos, ir žinojimas, kad mokyklos yra stebimos policijos“, – teigė A. Greblikaitė.

Ji priminė, kad pažeidimai, padaryti jauname amžiuje, gali pakenkti karjerai. Pavyzdžiui, stojant į valstybės tarnybą, kariuomenę svarbi nepriekaištinga reputacija. Taip pat ir užsienio įmonėse prašoma charakteristikos ir pateikti turėtas nuobaudas. Tad rūkymas gali pakenkti ateities planams.

Šiemet mokyklose toliau bus tęsiama ir šviečiamoji veikla: vyks policijos pareigūnų, sveikatos biuro atstovų ir kviestinių lektorių paskaitos, susitikimai.

Komentaras

Remigijus Stukas,

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas komisaras

Kai yra problema, reikia ieškoti jos sprendimo būdų. Jų ieškodami buvome susitikę su Tėvų tarybos, mokyklų ir t. t. atstovais. Problema – ne tik rūkymas prie mokyklų ar jose. Gyvenimas diktuoja savo sąlygas. Paskutiniai įvykiai parodė, kad į mokyklas atsinešami ir peiliai, ir narkotikai. Praktika rodo, kad apie tai reikia kalbėtis, spręsti šias problemas.

Bendraudami pastebėjome, kad visose mokyklose – sava tvarka, taisyklės – skirtingos. Pradėjome ieškoti formų, būdų, kaip šią tvarką suvienodinti, kad visose mokyklose būtų galima imtis efektyvių priemonių.

Ėjome, su visais diskutavome, šnekėjome. Susikooperavome, bendromis pastangomis jau turime rezultatų. Džiugu. Reikia dirbti toliau. Visi kartu padėsime jaunimui.

Taip, už nepilnamečių rūkymą, kitus pažeidimus gresia baudos. Bet mūsų tikslas nėra nubausti vaiką ar tėvus. Svarbiausia išaiškinti, kad suprastų rūkymo, narkotinių medžiagų daromą žalą. Svarbu ne tik teisinis, bet ir medicininis švietimas. Tam ne kartą buvome susitikę su medikais, su Kauno klinikų Vaikų skubiosios pagalbos skyriaus, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovais.

Daug institucijų jungiasi prie šios problemos sprendimo.