Kauno valdininkai vėl kelia sąmyšį miesto švietimo įstaigose – laukę iki paskutinės minutės, dabar iki rudens užsimojo panaikinti visas vidurines mokyklas. Atrodo, kad mokiniai ir jų tėvai apie tokias permainas sužinos paskutiniai.

Laukė paskutinės dienos

"Pagal įstatymą mes turime iki balandžio 1 d. pateikti sprendimo projektą dėl mokyklų tinklo pertvarkymo ir klasių komplektų. Kaip taryba apsispręs, čia jau kitas dalykas. Kalbėjome su naujais tarybos nariais, jie paprašė netraukti šito klausimo į ketvirtadienio posėdį. Bus nauja taryba, nauja darbotvarkė. Nežinau, kaip čia bus, dabar atostogose", – aiškino savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Jis parengė sprendimo projektą, pagal kurį nuo rugsėjo nebeliks vidurinių mokyklų.
Vis dėlto aiškėja, kad kai kurioms švietimo įstaigoms ir toliau bandoma daryti išimtis, o nemažai dabartinių dešimtokų ir vienuoliktokų palikti nežinomybėje: ar galės baigti savo mokyklas, ar privalės ieškoti naujų.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo rengtame sprendimo projekte numatoma, kad nuo rugsėjo J.Urbšio katalikiška, "Vyturio" katalikiška, Kovo 11-osios vidurinės mokyklos nebekomplektuos 11 ir 12 klasių. Šios įstaigos taps pagrindinės.

Turėtų būti pertvarkyta ir S.Lozoraičio vidurinė mokykla, bet redakciją pasiekė neoficialios žinios, kad šiai įstaigai siekiama suteikti gimnazijos statusą. Gali būti, kad tam įtakos turi tai, jog viena Švietimo ir ugdymo skyriaus darbuotoja artimais giminystės ryšiais susijusi su viena šios mokyklos atstove.

Permainos numatytos ir dar keliose švietimo įstaigose – Veršvų vidurinė mokykla ir Jono Žemaičio-Vytauto progimnazija turi tapti mokyklomis-daugiafunkciais centrais, o Kauno specialioji mokykla – gimnazija, dirbančia su specialiųjų poreikių vaikais nuo 1 iki 12 klasės.

"Sprendimo projektas išties gana komplikuotas. Vienaip ir kitaip galvojome, bet turime elgtis taip, kaip numato Vyriausybės nutarimas. Mes, administracija, negalime tarybai siūlyti kažkokių kitokių sprendimų, nei numato šis dokumentas. O kaip taryba nutars..." – iš situacijos bandė suktis A.Bagdonas. Tarpuvaldžiu jis tapo neįtikimai mažakalbis ir daugelio dalykų tikino negalintis komentuoti.

Teisės aktai numato, kad mokyklų tinklo pertvarka turi baigtis šiemet. Ar tikrai švietimo reikalais besirūpinantys savivaldybės specialistai padarė viską, kad dabar nereikėtų gesinti gaisro?

Pertvarka užtruko

Sutapimas ar ne, bet eilinis sąmyšis dėl mokyklų pertvarkos šįkart kyla keičiantis miesto valdžiai, nes sprendimo projektas parengtas ir viešai paskelbtas prieš paskutinį besibaigiančios kadencijos tarybos posėdį. Tačiau šis klausimas į darbotvarkę neįtrauktas. Nespėję kojų apšilti miesto tarybos naujokai privalės išspręsti nelengvą problemą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kuri Kaune stringa nuo 2000 m., kai tik prasidėjo.

Kai kurios mokyklos, siekusios išvengti permainų, ne kartą į pagalbą šaukėsi ir žiniasklaidą, ir Seimo narius bei ministrus, ir įtakingais tapusius buvusius mokinius. Švietimo ir ugdymo skyrius buvo kaltinamas, kad per mažai bendrauja su mokyklų bendruomenėmis, o kai kurioms mokykloms nuolaidžiauja.

Akivaizdu, kad bandymai kaip nors apeiti mokyklų tinklo pertvarką pasisekė tik kai kurioms apsukresnėms švietimo ir ugdymo įstaigoms, o iki paskutinės minutės neapsisprendusioms mokykloms, vis bandžiusioms kaip nors išsaugoti mokymą nuo I iki XII klasės, dabar tenka kapanotis kaip musėms barščiuose: tikėtis malonės iš miesto valdžios ir ministerijos arba pasiūlyti dešimtokams ir vienuoliktokams ieškoti kitų mokyklų.

Katalikiškų mokyklų bumas

"Tos mokyklos, kurios realiai dirba pagal savitos pedagogikos sistemą, gal ir išsilaiko. O tos, kurios dirbtinai bandė... Man nekorektiška būtų taip sakyti..." – sunkiai rinko žodžius A.Bagdonas, bet pripažino, kad kai kurios mokyklos išties blaškėsi ieškodamos būdų, kaip išsaugoti vidurinės mokyklos modelį. Tačiau pats A.Bagdonas tam neprieštaravo, o neretai ir palaikė bandymus apeiti teisės aktus.

2009-aisiais Kaunas išgarsėjo visoje Lietuvoje, nes mokyklos masiškai panoro tapti katalikiškos. Tuomet įstatymai numatė tokioms mokykloms galimybę mokyti vaikus nuo I iki XII klasės.

Be jau tada veikusių Jėzuitų, "Ąžuolo" ir Šv. Mato katalikiškų mokyklų, paskelbta, kad Juozo Urbšio, "Vyturio" ir tuometė Julijanavos vidurinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, kurių steigėjai – savivaldybė ir Kauno arba Vilkaviškio vyskupijos. Žadėta, kad jos bus akredituotos į katalikiškas gimnazijas. Netrukus katalikiškos panoro tapti ir Aleksandro Stulginskio, Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos. Ypač nustebino Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos užmojis tapti katalikiškai, nes mokyklai vadovavo stačiatikių tikėjimą išpažįstanti direktorė.

Švietimo ir mokslo ministerijai sužinojus, kad savivaldybė nutylėjo tikrąją informaciją apie katalikiškų mokyklų skaičių Kaune ir bando gudrauti, įvedė apribojimus: katalikiškos mokyklos, kuriose ugdymas vyksta nuo I iki XII klasės, gali būti tik nevalstybinės. Tuo pasinaudojo ir nevalstybinėmis viešosiomis įstaigomis tapo "Ąžuolo", pasivadinusi Jono Pauliaus II, ir Šv.Mato gimnazijos. Katalikybę savo pavadinimuose iki šios dienos išsaugojo tik J.Urbšio ir "Vyturio" vidurinės mokyklos, tačiau atrodo, kad tai joms nebepadės išsaugoti vidurinės mokyklos modelio. Kai kurios kitos katalikiškos norėjusios tapti mokyklos rado būdą išgyventi tapdamos daugiafunkciais centrais.

Niekas neklauso?

"Pagal Vyriausybės nutarimą katalikiškos mokyklos gali būti kaip savitos pedagogikos sistemos, bet savivaldybėje tokia mokykla gali būti tik viena. Aš per tarybos posėdį sakiau, kad taip turėtų būti, bet manęs neklauso, jeigu galiu taip nemandagiai pasakyti", – užsiminė A.Bagdonas.

Pasak jo, "Vyturio" ir J.Urbšio mokyklos neapsisprendė, kokios nori būti, tad jas bus siūloma pertvarkyti į pagrindines. To reikalauja Vyriausybės nutarimas. "Kaip taryba nutars, taip ir bus. Aš, pristatydamas klausimą, katalikiškos statusą siūlysiu "Vyturio" mokyklai, nes joje yra muzikinis lavinimas, tai didesnė mokykla ir arčiau tos sistemos", – pridūrė Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Iki paskutinės minutės šioms mokykloms išvengti pertvarkos galėjo padėti ir patikimas užnugaris. "Vyturio" katalikiškai vidurinei mokyklai vadovauja konservatoriaus Vyto Bancevičiaus žmona Aleksandra. Deja, politikas į naujos kadencijos tarybą nepateko. J.Urbšio katalikiškai mokyklai vadovaujantis Paulius Martinaitis laikomas artimu paties A.Bagdono bičiuliu, tačiau Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas tai komentuoti atsisakė.

Prie katalikybės bandžiusi šlietis Julijanavos vidurinė mokykla, pasivadinusi Šv.Pranciškaus vardu, dabar vėl blaškosi – siekia įrodyti, kad dirbs vadovaudamasi savitais ekologijos principais, tačiau ar tokius mokyklos užmojus palaimins Švietimo ir mokslo ministerija, dar neaišku.

Koks šios mokyklos likimas, negalėjo atsakyti ir A.Bagdonas, tikinęs, kad neturi naujausios informacijos iš ministerijos.

Terminų pratęsti nežada

"Situacija yra komplikuota, ir neaišku, kuo čia baigsis, bet žmonės nepatenkinti tuo, kas vyksta. Žmonės įpratę, kad mokyklos yra nuo I iki XII klasės, ir dabar kyla daug problemų, nes žmonės nori vienaip, o mes turime daryti kitaip", – aiškino A.Bagdonas.

Jis užsiminė, kad Seimui siūloma dar trejiems metams pratęsti mokyklų tinklo pertvarką, nes nespėta akredituoti visų vidurinio ugdymo programų, tačiau antradienį posėdžiavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nusprendė terminų nekeisti, pertvarką užbaigti šiemet ir pasirūpinti, kad akreditacijos įvyktų iki rugpjūčio 31 d. Vadinasi, kai kurių mokyklų mokiniai nežinomybėje turės gyventi iki pat naujų mokslo metų pradžios.

A.Bagdonas taip pat užsiminė, kad esą įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarką valstybės ir savivaldybės finansuojamos mokyklos neturi tokių pačių galimybių kaip privačios mokyklos. "Nežinau, ar čia gerai, ar ne, kad privačios mokyklos gali būti vienokios, o valstybinės ar savivaldybės mokyklos – kitokios, bet ne man komentuoti. Bent aš galvoju, kad sąlygos visiems turi būti vienodos. Vienos mokyklos gali būti nuo I iki XII klasės, o kitos – tik pagal tam tikrą struktūrą: pradinės, pagrindinės ir gimnazijos. Tai sukelia tam tikrų problemų, tam tikrų nepatogumų", – svarstė savivaldybės atstovas.

Priminus, kad kai kurios savivaldybės mokyklos taip pat rado būdą išsaugoti vidurinės mokyklos modelį, A.Bagdonas sutriko. "Nenorėčiau šito komentuoti", – pareiškė jis. Vienas tokių pavyzdžių – buvusi "Purienų" vidurinė mokykla, kuriai tęstinį mokymą išsaugoti padėjo tapimas KTU inžineriniu licėjumi.

Kaltina valdininkus

"Dabartinis sprendimo projektas kai kam prieštarauja, tai nežinau, koks jis galiausiai bus pateiktas tarybai. Kol neapsvarstėme, nieko pasakyti negaliu", – neskubėjo daryti išvadų Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininkė Aušra Papirtienė, išrinkta į naujos kadencijos miesto tarybą.

Jos teigimu, naujausiame sprendimo projekte išdėstyti pertvarkos planai nebuvo aptarti su mokyklų bendruomenėmis, kaip tai numato teisės aktai, taip pat pertvarkos planuose nėra numatyta, kad bus akredituojamos mokyklų vykdomo vidurinio ugdymo programos.

"Su Kovo 11-osios mokykla buvo kalbėta vienaip, o dabar matome, kad daromi visai kitokie pakeitimai. Apie tai mokykla bendruomenė sužinojo visiškai atsitiktinai. Buvo svarstymai prie mūsų mokyklos prijungti Specialiąją mokyklą. Iš tų svarstymų liko tai, kad dabar siūloma ją pertvarkyti į pagrindinę, nekomplektuoti XI ir XII klasių, o ugdymo tęstinumas pagal vidurinio ugdymo programą – Kauno specialiojoje mokykloje. Kaip jums tai patinka? Nėra jokios logikos, padaryta mišrainė iš to, kas buvo aptarta", – stebėjosi A.Papirtienė. Šioje mokykloje yra specialiosios klasės vaikams, kurie turi intelekto sutrikimų, kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai yra integruoti į bendrojo ugdymo procesą.

"Už švietimą atsakingi valdininkai neieškojo galimybių rengdami sprendimo projektus. Jeigu visos galimybės būtų išdiskutuotos su bendruomenėmis, gal dabar nebūtume patekę į tokią situaciją, kurioje esame. Įžiūriu kai kurių švietimo valdininkų darbo broką", – pareiškė išrinktoji tarybos narė A.Papirtienė.

Ji žadėjo, kad naujos tarybos ir naujo Švietimo komiteto pirmasis darbas bus pagaliau sutvarkyti Kauno mokyklų tinklą.

Bendrojo lavinimo mokyklų tinklas Kaune

4 darželiai-mokyklos

9 pradinės mokyklos

8 pagrindinės

7 progimnazijos

16 vidurinių mokyklų

12 gimnazijų. Iš jų 2 – Rokų ir Pelmono – turi pakraščio mokyklos statusą, o A.Puškino gimnazija – tautinių mažumų gimnazijos statusą. Šiose trijose gimnazijose vaikai mokosi nuo I iki XII klasės.

5 mokyklos-daugiafunkciai centrai

4 viešosios įstaigos – VDU Rasos, Šv.Pranciškaus, J.Urbšio katalikiška, "Vyturio" katalikiška

4 nevalstybinės gimnazijos – Jėzuitų, Šv.Mato, Jono Pauliaus II, KTU gimnazija.

2 jaunimo mokyklos

1 suaugusiųjų mokymo centras

7 specialiosios mokyklos, kuriose mokosi specialiųjų poreikių turintys vaikai

31 535 – tiek I–XII klasių mokinių atėjo į mokyklas pernai rugsėjo 1-ąją

Apie 4 680 mokytojų šiais mokslo metais dirba Kauno mokyklose

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė, 2014 m. rugsėjo 1 d. duomenys