Nauji reikalavimai

Nuo rugsėjo 1 d. įsigalios sveikatos ministro Aurelijaus Verygos pataisytas mokinių maitinimą reguliuojantis įstatymas. Jame –  įpareigojimai valgiaraščiuose numatyti daugiau sveiko maisto.

Sveikatos ministerija skelbia, kad taip tikimasi užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.

Pavyzdžiui, darželiuose 80 proc. vaikams tiekiamo maisto turi būti tausojantys patiekalai. Vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto.

Mokyklose rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Patariama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto, patiekiant jį švediško stalo principu .

Papildytas ir moksleiviamas tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais, džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais. Taip pat padažais su spirgučiais, Baltijos jūros strimele ir silke.

Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad garnyras – šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves, sudarytų ne mažiau kaip trečdalį patiekalo svorio. Taip pat kiekvieną dieną vaikams turės būti siūloma rinktis vegetarišką patiekalą, o užkandžiais mokyklose bus leista prekiauti tik tuo atveju, jei tam pritars tėvai.

Dar vienas naujas reikalavimas – maistas turi būti tiekiamas estetiškai.

Patiekalų įvairovė

Naujajame įstatyme nustatyti didžiausi leidžiami cukraus ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų. O tam, kad maisto racionas būtų įvairus ir visavertis, patiekalai galės kartotis tik kas tam tikrą laiką.

Jei maitinamasi vieną ar du kartus per dieną mokyklos valgykloje, patiekalai iš raudonos ar baltos mėsos meniu galės būti du kartus per savaitę, termiškai apdoroti mėsos gaminiai ir žuvis – po kartą. Makaronai ir jų patiekalai, virtos ar keptos bulvės – ne daugiau kaip du kartus. O štai virtų arba tarkuotų bulvių patiekalai tik kartą per dvi savaites.

Jei bulvių patiekalai tiekiami su padažais, jie turi būti neriebūs – nesaldinto jogurto, pomidorų ir pan. Pirmenybė teikiama šviežiai, atvėsintai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Įstatyme nurodyta, kad mėsa turi būti liesa.

Kauno moksleivių tėvų bendruomenėje kilo diskusija – ar tokie reikalavimai netaps neįkandamu finansiniu malonumu. Jau ir taip dažnoje Kauno mokykloje mokiniui nepakanka 3 eurų pietums. Sriuba kainuoja nuo 1–1,50 euro, kepsnys – 2–2,50 euro, arbata – apie 60 euro centų.

Verslininkai turi uždirbti

Lietuvos tėvų forumo atstovai Kauno miesto mokyklų valgyklose susiklosčiusią situacija vadina katastrofiška. Prieš dešimt metų Kauno tarybos sprendimas išnuomoti mokyklų valgyklas verslininkams ir patikėti jiems vaikų mitybą buvo didelė klaida, kurį tiesiogiai darė įtaką patiekalų kainai.

"Kai prieš dešimtmetį buvo išnuomotos mokyklų valgyklų patalpos, maistas iš karto pabrango nuo 30 iki 50 proc., maisto kokybė iš karto suprastėjo. Dabar jau kai kur ir net 300 proc. pakilo kaina. Koks verslininko, kuris sugebėjo pasiūlyti didžiausią kainą už nuomą tam, kad laimėtų konkursą maisto tiekimui mokykloje, tikslas? Atsiimti pinigus ir uždirbti. Paimti, kiek galima daugiau, o įdėti kiek galima mažiau", – verslo modelį mokyklų valgyklose analizuoja LTF tarybos pirmininkas kaunietis Darius Trečiakauskas.

Pasak pastarojo, sutartys su mokyklų valgyklas nuomojančiais verslininkais baigėsi prieš dvejus metus. Tačiau, nesugalvojus naujos tvarkos, jos buvo pratęstos metams, o vėliau – ir dar metams.

LTF atstovas tikina, kad daugiau nei prieš metus kreipėsi į savivaldybę kartu su moksleivių sąjunga dėl darbo grupės sudarymo, kuri spręstų moksleivių maitinimo organizavimo problemas.

"Kartu susėsti ir su mokyklų vadovais, moksleiviais, tėvais ir apspręsti, koks būtų optimalus ir geriausias maitinimo būdas. Praėjo daugiau nei metai, tačiau realaus postūmio – jokio", – apmaudo neslėpė D.Trečiakauskas.

"Vaikai ir jų tėvai, kurie moka už maistą, yra paversti įkaitais ir atpirkimo ožiais. Negali gauti nei kokybiško maisto nei už gerą kainą, nei tinkamu laiku. Iš mokinių ir jų tėvų daromas verslas", – aiškino LTF atstovas.

Maistas iš termosų

Švietimo ekspertas Audrius Murauskas dalyvavo darbo grupėje, kuri svarstė sprendimus balandį pasirašyto ir rugsėjo 1 d. įsigaliosiančio Sveikatos ministro įsakymo dėl maitinimo švietimo ir ugdymo įstaigose. Akcentuojamą palankesnį vaikų sveikatai maistą A.Murauskas vertino teigiamai.

"Tačiau yra kita bėda. Kovo–gegužės mėnesiais Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba tikrino Kauno valgyklas. Užfiksuoti pažeidimai didžiąja dalimi susiję ne su maisto gaminimo procesu, o su aplinka, kurioje gaminamas tas maistas", –  pastebėjo švietimo ekspertas.

Naujojo įstatymo gaires, kad maistas turėtų būti troškinamas garuose, lydi naujos įrangos – puodo, konvencinių krosnelių –  poreikis. O maistas didžiojoje dalyje mokyklų vis dar čirškinama ant riebalų.

Vaikai ir jų tėvai yra paversti įkaitais ir atpirkimo ožiais, todėl negali gauti nei kokybiško maisto, nei už gerą kainą.

"Mokyklos taryba gali priimti sprendimus, tačiau verslininkas nebūtinai turi jų klausyti. Kai verslininkas nuomojasi mokyklos valgyklą ribotam laikotarpiui, investuoti į inventorių nėra suinteresuotas. Sudarydama sutartį trejiems metams mokykla, susipančioja. Ne be reikalo aplink mokyklas matome kebabinių tinklus", – neabejojo A.Murauskas.

Ekspertas priminė ir blogąjį Vaižganto progimnazijos pavyzdį. Po Maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytų pažeidimų buvo nutraukta sutartis su maitinimo paslaugas teikusiais verslininkais. Pastarasis kreipėsi į teismą. Įsisukus teismų procesams, vaikai buvo maitinami termosuose atvežtu maistu.

Pasirūpintų patys

A.Murauskas ir D.Trečiakauskas mato vienintelį teisingą maitinimo organizavimo kelią. "Reikia atiduoti tvarkytis pačioms mokykloms ir tėvams, nes ten mokosi jų vaikai. Tik jie ir galės principingai reaguoti į dalykus, kurie jų netenkina", – įsitikinęs D.Trečiakauskas.

Anot jo, savivaldybė atsikratytų pareigos rūpintis mokyklų valgyklų nuoma ir vietinę tvarką įstatymų ribose prisiėmusi bendruomenė jaustųsi atsakinga, būtų galima greitai reaguoti į kritiką.

"Verslininkai pratęsia sutartis metams. Jie nesuinteresuoti daryti kažką gero, jei savivaldybė niekaip nesugeba nuspręsti", –  kolegą papildė A.Murauskas.

LTF atstovai įsitikinę, kad naujojo įstatymo reikalavimus, tarkime, dėl tausojančio maisto turėsiantys įgyvendinti verslininkai investicijas į įrangą įskaičiuos į patiekalo kainą.

Pasak A.Murausko, Kauno vaikų darželiuose pavyko išsaugoti senąją maitinimo tvarką, kai mažųjų pusryčiais, pietumis ir vakariene rūpinasi pati įstaiga. "Kaune yra du darželiai, kuriuose jau dabar tiekiamas sveikatai palankus maistas. Čia maitinimo kaina nepakilo, jie netgi labiau taupo", – savarankiško maitinimo modelį gyrė A.Murauskas.

Kauno mokyklose tokių gerų pavyzdžių ekspertas nežinojo, tačiau pabrėžė, kad Kauno rajonas vaikų maitinimo srityje visu žingsniu priekyje.

"Kauno rajone – kai kurios mokyklos ne išnuomojo patalpas, o pačios organizuoja vaikų maitinimą. Kokybė geresnė, kaina mažesnė, vaikų ir tėvų pasitenkinimas – didesnis", – tikino ekspertas.

Gali brangti

Keisti maitinimo mechanizmo Kauno mokyklose kol kas nenumatyta. Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika patikino, kad šis sprendimas – politikų valioje. "Šie politiniai apsisprendimai yra Kauno tarybos valioje. Jei būtų pakeista tvarka, administracija tuos sprendimus vykdytų", –  aiškino V.Mažeika.

Švietimo skyriaus vedėjas sutiko, kad savivaldybės finansuojamose valgyklose patiekalų savikaina yra mažesnė, automatiškai mažesnė ir galutinė patiekalo kaina. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose virtuvinė įranga atnaujinta savivaldybės rūpesčiu, todėl patiekalo kainai įstatymo gairės įtakos neturi.

"Mokyklose įrangą turi atnaujinti maisto tiekėjai. Kita vertus ministro įsakyme numatyta, kad sveikatos priežiūros specialistai turi vykdyti maitinimo kontrolę. Informuoja įstaigos vadovą, jei randa neatitikimų. Kontrolės mechanizmas numatytas pačiame įsakyme", – verslininkams kraunamą atsakomybę paaiškino V.Mažeika.

Kokią įtaką maisto kainai padarys naujojo įstatymo reikalavimai, V.Mažeika nedrįso prognozuoti. "Nesiryžčiau prognozuoti infliacijos tendencijų. Ne paslaptis, kad brangsta paslaugos, maisto produktai. Jei taip atsitiktų, maistas mokyklose taip pat gali pabrangti. Valgančių mokinių skaičius ir nuomos tvarka turi įtakos kainai", – dėstė V.Mažeika.

Švietimo skyriaus vedėjas pastebėjo, kad pietų kaina mokykloje vis dar žemesnė nei Laisvės alėjos kavinėse. Tik kai kuriose Kauno mokyklose tėvus pasiekė maisto tiekėjo pateiktų produktų sąrašas, kurį jie turėtų patvirtinti.

Švietimo skyriaus vedėjas ramino, kad iki rugsėjo dar yra laiko ir mokyklų administracija su tiekėjais dar spės pasirengti naujojo įstatymo vykdymui.

Komentaras

Nijolė Putrienė, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos

Lietuvos tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas yra vienas iš narių darbo grupėje, kuri analizavo vaikų maitinimo ikimokyklinėse įstaigose klausimus. Šiuo metu grupės darbas kiek apstojęs, tačiau ji nėra panaikinta ir gali bet kuriuo metu sėkmingai atnaujinti bei toliau tęsti savo funkcijas. Išsprendę problemas, susijusias su vaikų maitinimu ikimokyklinėse grupėse, neabejotinai imsimės šios srities ir mokyklose, kur maitinimo paslaugas teikia išorės tiekėjai. Žinome, kad ten yra daug probleminių klausimų, todėl esame pasirengę juos spręsti.

Petras Tarvydas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas

Iš 109 mokyklų planine tvarka buvo patikrintos 82. Paprastai mokyklų valgyklas tikriname ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad rugsėjį ir vėl tikrinsime.

Bendras vaizdas nėra blogas. Dviejose mokyklose buvo rasta draudžiamų maisto priedų produktuose, trijose mokyklose buvo higienos pažeidimų. Atsakingiems darbuotojams už higienos pažeidimus buvo skirtos baudos. Buvo nustatyta, kad keliose mokyklose moksleiviams nebuvo skiriama šviežių vaisių ir daržovių. Praktiškai visos mokyklos dalyvauja vaisių ir daržovių programose, meniu vis tiek turi būti atskirai ir vaisių bei daržovių.

Mūsų tikslas nėra bausti, bet konsultuoti. Norėtume pasiekti, kad maistas būtų kokybiškas. Džiaugiamės, kad jau keletą metų mokyklose nebuvo žarnyno ligų protrūkių, jokių susirgimų.

Daugeliui mokyklų valgyklų reikalingos renovacijos. Apie tai informavome ir savivaldybę. Kai kuriose mokyklose yra senos virtuvinės įrangos, perdažytos du tris kartus.

Dėl maisto kokybės problemų neturime. Tikriname ir maisto tiekėjus, daugiausia tai yra didmenininkai. Receptūras, valgiaraščius maisto tiekėjai derina su tarnyba.

Negaliu pasakyti, kad Kaune ir Kauno rajono mokyklų valgyklose būtų skirtinga maisto kokybė, kad mieste vaikai būtų blogiau maitinami nei rajone. Rajone ne visose mokyklose pati administracija rūpinasi mokyklos valgykla. Kai kurias valgyklas, kaip ir Kaune, yra išsinuomoję ir verslininkai.

Iš gautų skundų pasitvirtina tik 20 proc. Būna tokie neobjektyvūs skundai – neskanus maistas. Bet čia jau nelabai ir gali įvertinti, nes vienam gali būti skanu, kitam – ne. Mūsų patikrinimuose kviečiame dalyvauti Lietuvos tėvų forumo atstovus, gali dalyvauti ir tėvai.

Įsigaliojus naujam Sveikatos ministro įsakymui, vėl iš naujo derinsime valgiaraščius.