Nekasdienis vaizdelis kai kuriems praeiviams sukėlė įvairių minčių. Gal moterys suvarytos nuravėti savivaldybės darželį, o gal neatsispyrusios tulpių grožiui puolė mėgautis paskutiniu jau blėstančiu jų grožiu.

Realybė gerokai proziškesnė. Kiekvienais metais pavasarį pražydusių, o vėliau nužydėjusių tulpių svogūnėliai iškasami.

Tulpių juk nepašokdinsi – malonėkite pražysti visos tą pačią dieną ir visos kartu nužydėti. Kada kuri panorėjo, tada ir pražydo.

Tad miesto valdžios prieigų skverelis kai kuriems žiedams jau vystant ėmė atrodyti ne itin tvarkingai. Nužydėjusios gėlės bus keičiamos kitomis.

Tačiau moterų širdys – juk ne geležinės ir jei nors vienas žiedelis dar bent dieną gali džiuginti, tai mikliais rankos judesiais išgelbėtas žiedas tuoj sugulė į puokštę.