Kol Kauno valdžia beveik dešimtmetį VI forte žada įkurti karinės technikos muziejų, šią savaitę dar keli eksponatai iškeliavo į Vilniuje veikiančią ekspoziciją. Kyla vis daugiau abejonių, ar kauniečiai, apskritai, sulauks tokio muziejaus.

Ir toliau žada

"Šiuo metu Karinės technikos skyrius yra atidarytas Vilniuje, Olandų g. Tačiau šią teritoriją Vilniaus savivaldybė nori privatizuoti. Muziejų planuojama iš ten iškelti. Mūsų variantas – perkelti jį į Kauną", – optimizmo vis dar nepraranda miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, vadovaujanti darbo grupei, kuri rūpinasi VI forto atgaivinimu.

Šią savaitę iš Kauno į Vytauto Didžiojo karo muziejaus karinės technikos filialą Vilniuje išvežti du nebenaudojami tolimo siekio oro taikinių aptikimo radiolokatoriai ir kita technika
Beveik prieš dešimtmetį pradėta kalbėti, kad VI fortas – puiki vieta nebenaudojamai karinei technikai eksponuoti. 2007 m. tam pritarė miesto politikai. Savivaldybė iš Valstybės turto perėmė VI fortą, tačiau Kaune žadėta eksponuoti karinė technika iškeliavo į Vilnių.

Kirsti krūmus – brangu

"Dabar rengiamas techninis projektas. Kai bus naujas ES finansinės perspektyvos projektų šaukimas, svarbu turėti techninį projektą ir pateikti paraišką", – aiškino G.Skaistė.

Pasak jos, netrukus ketinama pasirašyti sutartį su Krašto apsaugos ministerija (KAM), kur būtų numatytos konkrečios atsakomybės sritys. "Projektiniuose pasiūlymuose buvo siūlyta steigti viešąją įstaigą fortui valdyti. Savivaldybė kartu su Karo muziejumi būtų viešosios įstaigos valdytojai", – sakė darbo grupės vadovė.

Kol visos idėjos sklando savivaldybės kabinetuose, VI forte gamta jam daro žalą. .Specialistai ne kartą įspėjo, kad krūmai ir medžiai daro nepataisomą žalą istoriniam statiniui. Miesto valdžia kone kasmet žadėjo iškirsti VI fortą niokojančią augmeniją, tačiau kol kas pokyčių nematyti.

"Apskaičiavome, kad pateikus paraišką, projektas bus įgyvendinamas po kelerių metų. Dabar tą augmeniją iškirtus, ją ir toliau reikėtų nuolat kirsti ir prižiūrėti. Reikėtų labai daug lėšų, todėl buvo nutarta pirmiausia rengti paraišką ES", – aiškino G.Skaistė.

Išminuoti neskuba

Prieš penkerius metus  VI forte apsilankiusi tuometė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė žadėjo pasirūpinti, kad Kauno fortuose būtų atlikti išminavimo darbai. Dabar paaiškėjo, kad jie neatlikti iki šiol.

"Su kariškiais šnekėjome darbo grupės posėdyje. Jų manymu, yra pernelyg mažas pavojus, kad brangūs išminavimo darbai būtų vykdomi visoje teritorijoje. Jie siūlo, pradėjus tvarkyti fortą, nuolat budėti", – dėstė VI forto gaivinimu besirūpinančios darbo grupės vadovė.

Pasiteiravus, kada galima tikėtis VI forte jau veikiančios ekspozicijos, G.Skaistė įvardijo 2017 m.

Reikia pradėti dabar

"Normalu, kad nebereikalingas karinės ginkluotės eksponatas buvo išvežtas į Vilnių, kur veikia juridiškai įformintas Karinės technikos padalinys. Kaune eksponuoti jokių sąlygų nėra", – nenustebo Karo paveldo centro direktorius Vladimiras Orlovas.

Ne pirmus metus Kauno tvirtove besidominčiam bei VII fortą tvarkančiam V.Orlovui VI forto būklė kelia nerimą. Anot specialisto, ji nuolat blogėja, ir norint fortą atgaivinti už ES lėšas, jau dabar reikia imtis konkrečių darbų.

"Visos europinės lėšos turi būti išnaudotos per gana trumpą laikotarpį – po 3 metų objektas privalo veikti, tačiau yra natūralių dalykų, kurių per tokį laiką padaryti neįmanoma. Tai pastatų išdžiūvimas, drenažo sistemos paleidimas. Gali nurodyti statybininkui, kad jis per 3 metus kažką pastatytų, bet neįsakysi medžiui per tiek laiko užaugti. Jau šiandien reikia daryti tai, kas užtrunka: paleisti drenažo sistemą, kad vėliau būtų galimą ką nors daryti", – dėstė Karo paveldo centro direktorius.

Jis sakė jau ne kartą apie tai įspėjęs VI fortu besirūpinančius specialistus, tačiau viskas taip ir lieka kalbomis.

"Pas mus VII forte sienos džiūvo 4–5 metus. Jeigu ką nors padarysi ant nepakankamai išdžiūvusių sienų, viskas nubyrės", – pastebėjo V.Orlovas.

Fortą jau pamiršo?

Paklaustas apie užsitęsusius valdžios pažadus VI forte atidaryti karinės technikos ekspoziciją, V.Orlovas nebuvo optimistas.

"Šiandien nei Vytauto Didžiojo karo muziejaus, nei jo steigėjos KAM planuose nėra net užuominų apie VI fortą. Profesionalų  parengtoje muziejaus plėtros vizijoje iki 2020 m. VI fortas neegzistuoja", – sakė Karo paveldo centro vadovas. Anot jo, Vilniuje aptariant galimas investicijas iš naujos ES finansinės perspektyvos paramos, Karo muziejus pristatė planus investuoti į Karo ligoninės pastatus ir jų pritaikymą kultūrinei bei muziejinei veiklai.

"Kauno dienos" žiniomis, Karo muziejus imtųsi VI forto reikalų tik tuo atveju, jeigu gautų nurodymą iš savo steigėjo – KAM.

Planas, dėl kurio gėda

Savivaldybės kalbas, kad jau po trejų metų  VI forte veiks karo technikos ekspozicija, V.Orlovas vertina skeptiškai.

"Prieš porą mėnesių dalyvavau darbo grupės posėdyje Karo technikos muziejui VI forte įrengti. Buvo pristatomas rinkodaros planas, kurį savivaldybė už nemenką ES skirtą pinigų sumą užsakė privačioje įmonėje. Atvirai sakant, buvo gėda dalyvauti tame posėdyje, nes tas rinkodaros planas nesiekia prasto bakalauro darbo lygio. Kai kurie plano skyriai – tiesiog nukopijuota medžiaga iš Karo muziejaus interneto svetainės", – stebėjosi specialistas.

Anot jo, plane numatyta investuoti 200 tūkst. litų  muziejui viešinti, renginiams organizuoti. "Visa tai turėtų formuoti teigiamą nuomonę apie muziejų, kurio nėra", – ironiškai šyptelėjo V.Orlovas.

G.Skaistės teigimu, kaip tik 200 tūkst. litų VI forto reikalams šiemet buvo numatyta miesto biudžete.

Pasak Karo paveldo centro direktoriaus, VI fortas galėjo pretenduoti į Norvegijos finansinių mechanizmų paramą, tačiau terminai jau pražiopsoti, o savivaldybė net nerengė paraiškos.

Biurokratinis projektas

Anot V.Orlovo, savivaldybė pasirūpino, kad būtų atlikti VI forto istoriniai tyrimai, parengti projektiniai pasiūlymai. "Istoriniai tyrimai buvo atlikti neišvažiuojant iš Kauno, nors tai neįmanoma. Žiūrint į projektinius pasiūlymus susidaro įspūdis, kad architektai net neapsilankė VI forte", – kritikos negailėjo Karo paveldo centro direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad projektiniuose pasiūlymuose siūloma pagrindinėse kareivinėse, užimančiose 2500 kv. m, įrengti muziejų su ekspozicijų salėmis, administracijos patalpas, viešbutį, konferencijų centrą. Specialistas įsitikinęs, kad tiek visko po vienu stogu sutalpinti neįmanoma.

"Kiek žinau, dabar vyksta techninio projekto ar jo dalies rengimas. Tie žmonės, kurie jį rengia, su niekuo nesikonsultuoja, jiems viskas aišku, nors antikorupciniais sumetimais siūlyta konsultuoti nemokamai, nepretenduojant į jokius pinigus. Susidaro nuomonė, kad rengiami dokumentai, kurių vykdytojai jau iš anksto žino, kad realizacijos nebus. Tada ne taip svarbu, kas juose yra, svarbu, kad būtų gražiai susegtas ir sunumeruotas segtuvas", – apgailestavo V.Orlovas.

Komentaras

Kęstutis Kuršelis, Vytauto didžiojo karo muziejaus direktorius

Pažadų buvo daug, bet būkime optimistai. Negaliu pasakyti, kad dabar kažkas kažką piktybiškai daro. Kai aš atėjau dirbti į Vytauto Didžiojo karo muziejų 2011 m., beveik nieko nebuvo padaryta  karinei technikai eksponuoti VI forte. Vyko tik diskusijos. Palaipsniui atsirado savivaldybės komisija, ir mus į ją įtraukė, ir Krašto apsaugos ministerijos atstovus. Pasirašytas KAM ir savivaldybės ketinimų protokolas steigti muziejų VI forte.

Savivaldybė tvarko dokumentaciją, parengta paraiška investiciniam projektui. Per tuos metus, kiek aš mačiau, buvo daug padaryta. Eksponatai kol kas keliauja į Vilnių, nes Kaune jų nėra kur saugoti, o Vilniuje yra specialiai tam skirta teritorija. Ji priklauso valstybei. Ilgą laiką ta teritorija naudojosi KAM. 2012 m. buvo politinis sprendimas atsisakyti pastatų, perduodant juos Švietimo ir mokslo ministerijai. Taip ir yra padaryta. Dabar esame sudarę su ŠMM panaudos sutartį iki beveik 2015–ųjų. Mes ten ir vykdome veiklą, kol nebus kokių nors kitokių sprendimų.

Negaliu sakyti, kad kas nors sąmoningai skriaudžia Kauną. Kol aš čia dirbu, iš Karo muziejaus Kaune nė vienas eksponatas nebuvo išvežtas į Vilnių. Karo technikos Vilniaus skyriuje vasarą kas savaitę apsilanko 150–250 žmonių. Žiemą – šiek tiek mažiau. Ir technine, ir karine prasme labai įdomu apžiūrėti tuos eksponatus, kokių ne visose šalyse rasi. Tiek technikos, kiek dabar turime Vilniuje, VI forte netilps. KAM ministras tokį muziejaus skyrių norėtų turėti ir Vilniuje.

Pažadų netrūko

Kariniam paveldui priklausantis VI fortas okupacinės carinės valdžios buvo pastatytas 1889 m. Tarpukariu šis fortas buvo Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialas ir priklausė Teisingumo ministerijai. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais čia buvo įrengta karo belaisvių stovykla.

1997 m. VI forto teritorijoje buvo ketinama įkurti krematoriumą, tačiau tam prieštaravo gyventojai.

Apie galimybę IV forte eksponuoti karinę techniką prabilta 2004-aisiais.

2007 m. Kauno miesto tarybos kolegija pritarė siūlymui Kaune įsteigti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos skyrių.

2008 m. lapkritį Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto skyrius atidarytas Vilniuje. Eksponatai iš Kauno išvežti į sostinę. Sunkiasvorė karinė technika iš Lenkijos buvo atvežta į Kauną, nes čia planuota steigti karo technikos skyrių. Tačiau miesto valdžia taip ir nesugebėjo jam rasti vietos.

2009 m. lapkritį Vyriausybė pritarė Kauno miesto savivaldybės prašymui perduoti VI fortą miestui. 2010 m. VI forto statinius savivaldybė perėmė iš Turto fondo. Įkurta viešoji įstaiga "Kauno tvirtovės projektai". Savivaldybė skelbėsi nuo to laiko kasmet prižiūrinti forto prieigas.

2011 m. Kauno miesto savivaldybės atstovai, kariškiai, muziejininkai ir istorikai aptarė VI forto teritorijos sutvarkymo ir karo technikos muziejaus įkūrimo planus. Skelbta, kad tai prioritetinis projektas.

2012 m. pasirašytas KAM ir miesto savivaldybės ketinimų protokolas dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio įkūrimo Kauno tvirtovės VI forte.

2013 m "Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto" architektų komanda atliko tyrimus ir parengė projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos VI fortas pavirs atviru daugiafunkciu kultūros, edukaciniu ir poilsio kompleksu.

2014 m. birželį savivaldybės atstovai Vilniuje pristatė Kauno tvirtovės VI forto restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektą. Tikimasi, jog šiam projektui įgyvendinti bus skirta ES struktūrinių fondų parama.