Naujamečiai pašnekesiai: ilgimės gerumo ir santarvės

Raskite laiko mylėti ir džiaugtis

Evaldas Vitulskis, kunigas, Kauno Šv.Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos vadovas administratorius

Šie metai ne tik man, dvasininkų bendruomenei, bet ir visiems tikintiesiems buvo reikšmingi dėl popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą. Tokio lygio aukštas svečias iš Vatikano – popiežius Jonas Paulius II Kaune lankėsi prieš 25 metus. Savo kelionėje po Baltijos šalis popiežius Pranciškus neatsitiktinai išskyrė Lietuvą ir viešėjo net dvi dienas – mūsų krašte daugiausia katalikų.

Turėjome progą geriau pažinti šį žmogų, pajusti jo paprastumą, artumą, nesavanaudiškumą. Dirbdamas arkivyskupu Buenos Airėse, šis žmogus gyveno paprastai, nesinaudojo privilegijomis, matė, kiek daug aplink neteisybės, skurdo, vargo. Prieš atvažiuodamas, jis domėjosi ne tik Lietuvos istorija, bet ir dabartimi – kaip ir kuo gyvename šiandien. Todėl viešėdamas Lietuvoje jis akcentavo visoje Vakarų Europoje sparčiai plintantį žmonių susvetimėjimą, užsidarymą savame pasaulyje, siekiant susikurti asmeninį dvasinį komfortą.

Kai peržengi savo egoizmo ribas, tampi kur kas geresnis, atidesnis aplinkiniams – vienišiems, sergantiems, pagyvenusiems žmonėms.

Manau, kad popiežiaus Pranciškaus kalba ne vieną privertė susimąstyti: kodėl dauguma mūsų esame liūdni? Ogi pamiršome, kad džiaugsmas ateina per dalijimąsi, pagalbą, užuojautą. Kai peržengi savo egoizmo ribas, tampi kur kas geresnis, atidesnis aplinkiniams – vienišiems, sergantiems, pagyvenusiems žmonėms. Svarbu ne tik mylėti save, bet ir artimą žmogų, nepamiršti gimtojo krašto, puoselėti ir saugoti savo šaknis – vis augantis emigracijos srautas popiežiaus neliko nepastebėtas.

Visi metai prabėgo ruošiantis sutikti garbų svečią. Kiek sparčiau, nei įprasta, vyko Arkikatedros restauravimo darbai, pagal ES projektą galiausiai buvo uždengtas naujas stogas. Dar gerokai prieš popiežiaus vizitą Kaune lankėsi Lietuvos ir Vatikano apsaugos atstovai, vyko apsaugos derinimo ir vizito planavimo darbai. Gyvenimas buvo įtemptas, o kiek džiaugsmo jame – priklauso nuo paties žmogaus. Deja, praradome gebėjimą pastebėti ir stebėtis – džiaugtis tuo, kas mus supa kasdien, kas natūralu. Jaučiamas susvetimėjimas ne tik tarp bičiulių, bet ir šeimose, amžinas skubėjimas, laiko stoka – mūsų dienų opos. Linkiu vėl išmokti nuoširdžiai bendrauti, suprasti vienas kitą, rasti laiko džiaugtis, mylėti, pamiršti pavydą ir pyktį.

Dosjė

Zodiako ženklas: Skorpionas.

Išsilavinimas: studijavo Kauno tarpdiacezinėje kunigų seminarijoje, VDU Katalikų teologijos fakultete įgytas teologijos licenciato laipsnis.

Pomėgiai: lauko ir stalo tenisas, žvejyba.

Vertybės: atsakomybė ir teisingumas.

Posakis: "Viskas Dievo valioje!"

Svajonė: rasti laiko pailsėti.

Kasdien įvyksta nuostabių dalykų

Snieguolė Navickienė, VšĮ "Raudondvario dvaras" direktorė

Didelė staigmena ir išskirtinis mūsų kolektyvo darbo įvertinimas – Kauno rajonui skirtas prestižinis Europos kultūrinio turizmo tinklo ECTN ir jo partnerių apdovanojimas už projektą "Raudondvario dvaro žirgyno sutvarkymas ir pritaikymas menų inkubatoriaus veiklai".

Grafų Tiškevičių XIX a. Raudondvaryje pastatyto dvaro žirgyno, tapusio Menų inkubatoriumi, projektą mes pristatėme kategorijoje "Istoriniai pastatai, kaimai ir miestai". Vertinimo komisija atkreipė dėmesį į tai, kad naujam gyvenimui prikeltas pastatas – ne uždaras objektas, o vykdo įdomias ir labai įvairias veiklas. Ji atidžiai išanalizavo mūsų darbus, projektus, organizuojamus renginius ir jų įvairovę, įvertino, kiek daug pritraukiame lėšų ir koks didelis srautas žmonių, Lietuvoje viešinčių turistų mus lanko.

Siekiame būti atviri – tai mūsų veiklos pagrindas. Jau antrus metus Raudondvario pilyje savaitgaliais veikia čiuožykla, ne tik miestelio gyventojai, bet ir kauniečiai mėgsta ilsėtis, pasivaikščioti po parką, dalyvauja Menų inkubatoriaus edukacinėse programose, koncertų salė visada sausakimša. Ranka rankon dirbame kartu su Kauno rajono savivaldybe, Kauno rajono turizmo ir verslo centru, Kauno rajono muziejumi, mus pamato ir aplanko oranžerijoje įsikūrusio restorano lankytojai, svečiai.

Būkime atlaidesni, įsiklausykime į šalia esantį žmogų, pabandykime jį suprasti, nešykštėti meilės ir šilumos.

Raudondvario dvaras – mano gyvenimas. Kiekviena mano diena parsideda ir baigiasi mintimis apie jį, todėl sumanymų, idėjų netrūksta. Didžiausia – norime baigti visiškai sutvarkyti dvaro parką. Jame svajojame įrengti fontaną ir amfiteatrą. Pastarasis taptų nuolatine erdve pramogoms: vasarą čia vyktų koncertai, o žiemą būtų čiuožykla. Jau spėjome patirti, kad žmonės mėgsta čiuožinėti – tai ir pramoga, aktyvūs sportas, ir bendravimo būdas. Dabar čiuožyklą nuomojamės iš Austrijos. Dar nebaigėme tvarkyti erdvės priešais pačius rūmus. Kreipėmės į Olandijos istorinių parkų architektus. Jie mums jau pateikė kelis variantus vizualizacijų, tačiau ketiname pagalbos prašyti ir Lietuvos specialistų – tikimės, sujungus jėgas, turėsime geriausią rezultatą.

Daug minčių siejame su Menų inkubatoriaus veiklos plėtra. Brandiname naujus projektus, kurie išplės edukacinę veiklą, – patyrėme, kad jie įtraukia tiek mažus, tiek suaugusiuosius. Prieš šventes čia buvo didžiulis šurmulys: buvo gaminamos ekologinės žvakės, Kalėdų atvirukai, žaisliukai iš vilnos, gintarų. Neatsitiktinai pradėjome galvoti, kad būtų smagu dvare įkurdinti ir suvenyrų parduotuvėlę, kurioje lankytojai rastų ne tik širdžiai mielų dovanėlių, bet ir įvairių daiktų su dvaro simbolika.

Jau dabar mūsų scenoje vyksta įvairūs teatrų, muzikos atlikėjų pasirodymai, renginiai. Didelių perspektyvų atveria draugystė su Pažaislio muzikos festivaliu, Kauno valstybiniu muzikiniu teatru ir Nacionaliniu Kauno dramos teatru.

Nors gyvenime kasdien įvyksta daug nuostabių dalykų, kažkodėl dažniausia akcentuojama tai, kas žema, negražu. Labiausiai skaudina akivaizdus žmonių priešiškumas. Todėl Naujųjų proga visiems noriu palinkėti santarvės. Būkime atlaidesni, įsiklausykime į šalia esantį žmogų, pabandykime jį suprasti, nešykštėti meilės ir šilumos. Kiekvienas žmogus vertas dėmesio!

Dosjė

Zodiako ženklas: Šaulys.

Išsilavinimas: Vilniaus edukologijos universitete istorijos bakalauro ir magistro studijos, anglų kalbos bakalauras.

Pomėgiai: kelionės ir knygų skaitymas.

Vertybė: šeima.

Posakis: "Šiandiena – vakar dienos rezultatas, kurį reikia pasverti ir iš jo mokytis."

Svajonė: kad visi daugiau šypsotųsi ir būtų jautresni vienas kitam.

Įkvepia kokybiškai augantis miestas

Gustė Kančaitė, architektė

Absoliuti staigmena, didžiulis netikėtumas – Kauno Metų architektės titulas. Dar 1997 m. jį įkūrė laikraščio "Statybų pilotas" redakcija, siekdama propaguoti pažangią architektūrą visuomenėje ir tarp architektų. Dabar reguliarų apdovanojimą liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, teikia architektūrinis e.žurnalas PILOTAS.LT. Šventės organizatoriai juokavo, kad tai tarsi trimestro įvertinimas už visus pastaruoju metu atliktus darbus.

Prisipažinsiu, jaučiausi nejaukiai – esu linkusi save kritikuoti, nes manau, kad už mane yra kur kas labiau nusipelniusių architektų. Vis dėlto šis įvertinimas labai glosto širdį. Architektūra – vyrų laukas, jame moterų labai mažai. Be manęs, titulą "Metų architektas 2007" pelnė mūsų architektūros lyderė Gražina Janulytė-Bernotienė. Džiugu, kad ant mūsų profesinės scenos šalia vyrų vis dažniau pasirodo moterys.

Gautas įvertinimas įpareigoja ir neleidžia užsimiršti, tačiau architektų darbas, jo perspektyvos priklauso nuo daugelio veiksnių, lemiamas – investituotojai. Vieni žymiausių praėjusiais metais mūsų biuro darbų – du biurų pastatai prie Neries: Jonavos gatvėje, prie žiedo – "Realinija" ir beveik priešais, ant upės kranto baigiamas statyti "Kauno dokas". Visai netikėtai ir neplanuotai šie pastatai tapo simboliniais vartais atvykstantiems į Kauną svečiams.

Nesuprantu žmonių, kurie nuolat ieško priekabių – tai tas blogai, tai kažkas kitas neįtiko. O kiek naujo, gero padaryta, kaip sparčiai miestas auga, gražėja!

Mums buvo patikėta ir intensyviai vyksta "Akropolio" trečio aukšto renovacija. Čia planuojame įkurdinti miestą po stogu: pastato viduje esantys senų namų fasadai mus įkvėpė sukurti dar vieną naują, namais ir pėsčiųjų gatvėmis apsuptą miesto aikštę – joje vyktų įvairaus formato pramoginiai renginiai.

Išskirtinį kultūrinį objektą turime Vilniuje: aktyviai dirbame renovuojant ir iš dalies perstatant Vilniaus nacionalinį dramos teatrą. Architekto V.Nasvyčio sukurtos erdvės bus išsaugotos, tačiau visų kitų patalpų išplanavimas keičiasi, statoma nauja Mažoji salė – taigi, teatro kvadratūra akivaizdžiai didės.

Didžiuojuosi, kad esu kaunietė. Mane įkvepia sparčiai ir kokybiškai augantis miestas. Nesuprantu žmonių, kurie nuolat ieško priekabių – tai tas blogai, tai kažkas kitas neįtiko. O kiek naujo, gero padaryta, kaip sparčiai miestas auga, gražėja! Jei išliks tokie patys tempai, po kelerių metų jo nebus galima atpažinti: tiltas per Nemuno salą į Aleksotą, Aleksotą ir Šilainius jungiantis tiltas, mokslo centras "Mokslo sala", Kongresų rūmai. Nuostabiausia tai, kad turime pakankamai daug erdvės Kauną plėsti iš vidaus, ne taip, kaip Vilnius, – jame ankšta, miestas plečiamas prijungiant periferijas.

Artėjančių Naujųjų metų proga linkiu visiems rasti laiko sustoti ir apsidairyti aplinkui – pasigrožėti, pasisemti ramybės iš gamtos, pasidžiaugti savo šeima, draugais.

Dosjė

Zodiako ženklas: Avinas.

Išsilavinimas: Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete įgytas architektūros bakalauro ir magistro laipsnis, studijos Amsterdamo architektūros akademijoje ir Gerrito Rietveldo akademijoje.

Pomėgiai: kelionės, bėgimas.

Vertybės: sveikata.

Posakis: "Viskas išsispręs!"

Svajonė: turėti daugiau laisvo laiko.

Visi turime kelią į laimę

Ieva Zasimauskaitė, dainininkė

Metai buvo nuostabūs: išsipildė ilgai puoselėtos svajonės, netrūko gerų emocijų ir iššūkių – kai kuriuos dalykus dariau pirmą kartą gyvenime. Didžiuliu savo laimėjimu, kuriuo dar lig šiol negaliu patikėti, laikau Eurovizijos konkursą. Tai buvo ypatingas patyrimas, nereali patirtis kiekvienam atlikėjui, dėl kurio jaučiuosi patobulėjusi ir kaip atlikėja, ir kaip žmogus. Ypač dėkoju komandai, visiems mus palaikiusiems žmonėms – be jų viso šio stebuklo nebūtų įvykę.

Vis dar gyvenu šio konkurso emocijomis: atsirado daug naujų pažinčių, bičiulių, gatvėje sutikti žmonės man šypsosi, kiti – sveikinasi, drąsesni – apkabina, džiaugiasi: "Ieva, buvo nerealu!" Iš Pilies turgelio dažnai grįžtu su lauktuvėmis: atpažinęs kai kas dovanoja arbatos, indelį uogienės, kartą gavau obuolių sūrio. Tarp manęs ir žmonių atsirado nuostabus, šiltas ryšys, kurį stengiuosi puoselėti – pati organizuoju daug koncertų, dalyvauju įvairiuose renginiuose. Dainuodama visada stengiuosi atiduoti visą save ir dar daugiau... Manau, žmonės tai jaučia.

Siūlau išbandyti vieną paprastą rytinės meditacijos pratimą – atsikėlę ryte visiems linkėkite laimės.

Po Eurovizijos konkurso turėjau trumpas atostogas Indijoje ir grįžusi iš karto pradėjau repeticijas režisieriaus Ramūno Cicėno roko operoje "Meilė ir mirtis Veronoje"; jos premjera įvyko gruodžio 28 d. Vaidinu Džuljetą, grupės "Freaks on Flor" lyderis Justinas Jarutis – Romeo. Senai troškau vaidinti miuzikle, o Džuljetos vaidmuo – kiekvienos mergaitės svajonė. Laimei, abu su Justinu esame labai panašūs. Režisierius moko, kad nieko nereikia dirbtinai vaidinti, o išjausti vidumi. Man tikras iššūkis mylėti, tegu ir spektaklyje, kitą vyrą. Bet stengiuosi: į Justiną žiūriu kaip į Marių. Nors praktikuoju jogą, režisierius patarė sportuoti papildomai – veiksmo metu daug aktyvių judesių, todėl pirmą kartą gyvenime pradėjau lankyti sporto klubą.

Šiais metais realizavau save kaip sveiko gyvenimo būdo lektorė. Anksčiau žmonėms patardavau asmeniškai ar socialiniuose tinkluose, bet ilgainiui atsirado poreikis kalbėti garsiai ir atvirai. Dalyvavau nemažai susitikimų mokyklose, jaunimo organizacijose, kalbėjomės ne tik apie sveiką gyvenseną, bet ir apie priklausomybes, laimę, bendravimo svarbą, sėkmę, tikslus, iššūkius. Jau turiu kvietimų kitiems metais. Tokie seminarai – mano gyvenimo variklis: suvokimas, kad galiu realiai padėti kitiems, emociškai įkrauna ir įkvepia.

Planuodama dieną susidėlioju prioritetus. Kai labai ko nori ir sieki, paroje tikrai atsiras laiko nuveikti kažką prasminga. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus. Deja, neretai prioritetai nėra mums svarbūs: "Ai, nėra nuotaikos, laiko, šalta…" – ir atideda juos į šoną.

Nesvarbu, kokia įtempta dienotvarkė, visada antrą valandą dienos medituoju – tai būdas ne tik pasisemti energijos, nurimti, bet ir tapti laimingai. Siūlau išbandyti vieną paprastą rytinės meditacijos pratimą – atsikėlę ryte visiems linkėkite laimės. Ne tik tiems, kurie mums patinka, bet ir tiems, kurių nemėgstate.

Būkite laimingi! Kelią į laimę turime visi. Lietuvoje nėra bloga gyventi. Bėda ta, kad dažniausia atkreipiame dėmesį ir apkalbame, skundžiamės, priekaištaujame kitiems, užuot atidžiai apžiūrėję savo daržą. Neskubėkime teisti, pradėkime nuo savęs – laimė glūdi kiekvieno viduje. Man labai patinka mintis: "Beprotybės požymis – kai žmogus nieko nedaro ir skundžiasi, kad jam blogai gyventi."

Dosjė

Zodiako ženklas: Vėžys.

Išsilavinimas: LSU turizmo ir viešbučių valdymo studijos.

Pomėgiai: gaminti valgyti.

Vertybės: nuoširdumas ir tikrumas.

Posakis: "Neskubėk, nes kelias yra!"

Svajonė: kad kiekvienas žmogus pasaulyje patikėtų, jog yra Dievas.

Skaudžios patirtys negali varžyti svajonių

Kęstutis Skučas, parolimpietis, LSU dėstytojas

Šie metai man buvo ieškojimų metai: nuo sezono pradžios išsikėliau tikslą išsiaiškinti, kur mano galimybės didžiausios – vežimėlių lenktynėse ar metant diską. Pernai seną vežimėlį pavyko pakeisti nauju. Dabar mano galimybės gerokai didesnės – padėjo pasiekti rekordinį greitį.

Visi šie metai man buvo labai sėkmingi: įspūdingai pagerinau asmeninius rekordus "Grand Prix" varžybose Šveicarijoje, Berlyne vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate vyrų 400 m vežimėlių lenktynėse (T52 klasė) iškovojau aukso medalį, 1500 m distancijoje – sidabro, neseniai jau antrą kartą pelniau Kauno sporto apdovanojimą nominacijoje "Metų sportininkas su negalia". Visa tai didelis paskatinimas gerinti rezultatus ir, kiek įmanoma, geriau pasiruošti pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui, kuris 2019 m. lapkritį vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Geri rezultatai mane įkvepia naujiems iššūkiams, tad po kiekvienos pergalės kartelę sau vis pakeliu. Nors varžybose atiduodu maksimumą jėgų, tikiu, kad rezervas vis dar yra – reikia neprarasti noro, turėti užsispyrimo, atkakliai treniruotis.

Svarbiausia gyvenime – niekada nepasiduoti ir savęs nenurašyti anksčiau laiko. Žmogaus amžius, skaudžios gyvenimo patirtys negali suvaržyti jo svajonių ir siekių. Kiekvieną dieną sau kartoju: "Nėra nieko neįmanomo, jei tik pats tuo tiki."

Manau, kad žmogus turi tobulėti kiekvieną dieną, o gyvenimas pats natūraliai viską sudėlios į savo vietas.

Varžyboms ruošiuosi, treniruojuosi dažniausia individualiai, analizuoju kitų sportininkų pasirodymus ir mėginu pritaikyti savo atveju. Vežimėlių lenktynės ir disko metimas – labai skirtingos sporto šakos, reikalaujančios ir skirtingo pasiruošimo. Pastaruoju metu geriau sekasi lenktynėse, tačiau disko metimo nežadu apleisti – šioms treniruotėms skirsiu mažiau laiko, bet žadu jas ištobulinti kokybės atžvilgiu – dėmesį koncentruoti į teisingą judesį.

Manau, kad žmogus turi tobulėti kiekvieną dieną, o gyvenimas pats natūraliai viską sudėlios į savo vietas.

Pagrindinė mano treniruočių vieta – S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. Labai tikiuosi, kad po rekonstrukcijos jis bus ne tik gražesnis, bet ir patogesnis, bus geresnės sąlygos treniruotis. Nepatogu, bet dėl to pakentėti verta. Esu linkęs visada gyvenime ieškoti teigiamų pusių.

Visiems linkiu, kad pildytųsi lūkesčiai ir svajonės, kad puoselėtumėte didelius ir gražius tikslus. Tegu Naujieji metai būna ramesni, geresni, šviesesni!