Kauno arkivyskupu paskirtas dabartinis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas. Popiežius Pranciškus L.Virbalą Kauno arkivyskupu paskyrė po to, kai priėmė iki šiol šias pareigas ėjusio Sigito Tamkevičiaus atsistatydinimą. Kol paskirtasis arkivyskupas perims arkivyskupijos valdymą, jai apaštalinio administratoriaus teisėmis toliau vadovaus S.Tamkevičius.

Apie savo atsistatydinimą arkivyskupas S.Tamkevičius Šventąjį Tėvą informavo 2013 m. lapkritį, sulaukęs 75 metų, kaip numato Bažnyčios Kanonų teisė.

Kaip skelbia Kauno arkivyskupijos kurija, birželio 24 d., švenčiant Kauno arkivyskupijos dangiškojo globėjo Šv.Jono Krikštytojo liturginę iškilmę, arkivyskupas S.Tamkevičius Kauno arkikatedroje aukos padėkos šv.Mišias ir atsisveikins su arkivyskupijos kunigais bei visais tikinčiaisiais.

Naujojo Kauno arkivyskupo L.Virbalo ingresas į Kauno katedrą vyks liepos 11 d. Naujajam arkivyskupui perdavęs pareigas S.Tamkevičius bus vyskupas emeritas.
Šiuo metu S.Tamkevičius ir naujasis Kauno arkivyskupas L.Virbalas yra išvykę į užsienį. Jie abu priklauso Jėzuitų vienuolių ordinui. "Kauno diena" telefonu susisiekė su naujuoju Kauno arkivyskupu.

– Žinojote, kad esate vienas iš kandidatų į Kauno arkivyskupo pareigas, ar paskyrimas buvo visiška staigmena?

– Bet kokiu atveju tai yra staigmena. Tik dvejus metus esu Panevėžio vyskupas ir esu jauniausias pagal šventimus vyskupas Lietuvoje – netgi vyskupas Kęstutis Kėvalas yra anksčiau už mane įšventintas vyskupu. Tai tikrai netikėta.

– Kas galėjo nulemti, kad Šventasis Tėvas pasirinko būtent jus ir patikėjo šias pareigas?

– Čia jau reikėtų klausti apaštališkojo nuncijaus ir popiežiaus. Turiu įvairios patirties: ir darbo Romoje, ir kitose šalyse, dirbau Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriate. Galbūt buvo vertinama viskas, nes per dvejus metus vyskupijoje nelabai gali daug nuveikti. Tikiuosi, kad nebuvo blogų atsiliepimų apie mane.

– Ar nebus gaila atsisveikinti su Panevėžio vyskupija, juk esate kilęs iš to krašto?

– Taip, esu biržietis. O Kaune prabėgo penkeri metai Kunigų seminarijoje, dirbau Šv.Pranciškaus Ksavero bažnyčioje – po studijų pirmoji darbo vieta buvo Kaune, ir ryšių su Kaunu tikrai yra, nors esu aukštaitis.

– Kokių darbų pirmiausia imsitės po ingreso į Kauno arkivyskupo pareigas?

– Galiu pasidžiaugti, kad Kaune yra gražus būrys kunigų, vienuolių, pasauliečių, ir vyskupijos bei pastoracinis darbas yra gražiai sustyguotas. Pirmiausia reikės susipažinti su visais, išklausyti, matyti, o tada jau imtis darbų. Kažkokių greitų permainų tikrai nesu numatęs.

– Pasauliečiai kritikuoja Bažnyčią, kad ji pasenusi, atsilikusi nuo šių dienų aktualijų. Ar tapęs arkivyskupu galite ką nors padaryti, kad Bažnyčia būtų arčiau žmonių?

– Visada yra didelis siekis ir troškimas, kad ne tik Bažnyčia būtų arčiau žmonių, bet kad patys žmonės pasauliečiai pasijustų esantys Bažnyčia. Reikia išklausyti, nesmerkti, būti kartu su žmonėmis – puikų pavyzdį mums rodo pats popiežius. Visada esu linkęs tartis, konsultuotis ir džiaugiuosi, kai iniciatyvos imasi patys žmonės. Tai priklauso nuo kiekvienos parapijos ir nuo kunigų, ten dirbančių, ir nuo pačių parapijiečių. Kita vertus, yra kertiniai ir išliekantys dalykai, yra Evangelija, kurios negali pakeisti. Naujomis sąlygomis galime apie tai kalbėti naujais būdais.

– Arkivyskupijos kurijos pašonėje bus ir Kauno kunigų seminarija. Pašaukimų į kunigus pastaraisiais metais labai mažai. Ką galite nuveikti šioje srityje, kad tų pašaukimų gausėtų?

– Stengtis visada reikia. Pašaukimai nėra kažkoks ūmus dalykas, kad pakvietus ir atsilieptų visi. Kaip jaunimas jaučiasi parapijoje? Ar jie ten yra savi ir aktyviai dalyvauja veikloje? Kiek renginių, susitikimų, pasiūlymų vyksta vyskupijos lygmeniu? Tai ir yra terpė, kurioje užauga pašaukimai. Ne paslaptis, kad apskritai mažėja jaunų žmonių, mažėja gyventojų Lietuvoje. Kai kurios šeimos augina tik po vieną vaiką. Tuomet tėveliai nelabai nori, kad jų vaikas taptų kunigu ar vienuoliu. Visi nori, kad parapija turėtų savo kunigą, bet kai kalbiesi apie kunigystę, tai išgirsti – ne, ne, tik ne mano vaikas. Kunigystė yra ne vieno vyskupo, bet visų bendras reikalas.

– Kaune neseniai darbą pradėjo miesto valdžia, ir jūs būsite naujas arkivyskupas. Ar bendradarbiausite su miesto valdžia?

– Bus labai džiugu susipažinti. Visų mūsų bendras troškimas, kad būtų geriau visiems. Kiek galėsiu, prisidėsiu pagal savo pareigas ir galimybes, kad būtų geriau kauniečiams. O žmonės visur yra žmonės: jie gyvena, dirba, ilsisi, moka mokesčius Kaune, meldžiasi ir yra parapijiečiai. Tai bendras mūsų visų rūpestis.

Paskirtasis Kauno arkivyskupas L. Virbalas šiandien išplatino kreipimąsi:

Mielieji Kauno arkivyskupijos tikintieji, kunigai, vienuolės ir vienuoliai,

visi esame piligrimai, keliaujantys pas mus mylintį Dievą, ir šioje kelionėje gausu netikėtumų. Praėjus vos dvejiems metams po paskyrimo Panevėžio vyskupu, popiežius Pranciškus siunčia mane pas jus – tarnauti Kauno arkivyskupijoje. Jau yra tekę darbuotis pačioje Kauno širdyje, didžiajam Dievo piligrimui šv. Pranciškui Ksaverui dedikuotoje bažnyčioje. Meldžiu, kad šis šventasis misionierius, Gerąją Kristaus Naujieną nešęs į tolimiausius žemės pakraščius, įkvėptų ir mus.

Kauno seminarijoje brendo mano kunigiškas pašaukimas. Dabar grįžtu kaip kunigas, kuris tarnauja ir vadovauja, šventina ir skelbia Dievo žodį. Prisipažinsiu, kad nedrąsu vykti į Bažnyčią, turėjusią tokius didžius Ganytojus, kaip kardinolas Vincentas Sladkevičius ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Suprantu, kad tikintieji lauks tokio pat atsidavimo, maldingumo ir uolumo, kokius matė iki šiol. Paklusdamas Šventajam Tėvui ir pasitikėdamas Dievo malone, priimu šį paskyrimą. Drąsina tai, kad arkivyskupijoje matau didelį būrį atsidavusių kunigų, vienuolių ir aktyvių pasauliečių. Tik kartu su jumis ir jums padedant galėsiu atlikti savo pareigas.

Į rytdieną mums tenka žengti šiandienos pasaulyje, kuriame Kristaus išgelbėjimas ir Dievo gailestingumo dovana tebėra aktualūs ir reikalingi. Tad būkime Bažnyčia – tikinčiųjų bendruomene, kuriai svarbu patarnauti ne vien saviesiems, bet kuri trokšta pasiekti kiekvieną ir dalytis Evangelijos džiaugsmu; kuri drąsiai neša žinią apie tai, kad žmogus yra orus ir laisvas, kad esame ne aplinkybių vergai, o brangūs mylinčio Tėvo vaikai; kuri ypač jautri vargingiausiems – juk įsikūnijęs Dievo Sūnus gydė, drąsino, teikė ramybę ir siuntė savo mokinius daryti tą patį. Turiu viltį ir tvirtai tikiu, kad Dievas mūsų troškimus, lydimus visapusiškų pastangų, pavers tikrove. Jau dabar Jis tai daro.

Apaštalas Paulius ragino visada gyventi susivienijus su Kristumi. Jo žodžius pasirinkau savo vyskupišku šūkiu, kuris drauge skatina ir drąsina. Linkėdamas šios vienybės su prisikėlusiu Viešpačiu, laiminu jus visus ir prašau melstis už arkivyskupą Sigitą, vyskupą Kęstutį ir mane, o drauge prašyti Gerąjį Ganytoją įkvėpti drąsos jauniems žmonėms atsiliepti į Jo kvietimą.

Kauno arkivyskupo pareigas pradėsiu eiti liepos 11 d. – per Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventę. Tą dieną 12 val. visus nuoširdžiai kviečiu į šv. Mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje, o tuos, kurie negalės dalyvauti, ypač ligonius, prašau lydėti savo malda.

Nuo amžių iš Šiluvos mus globojanti Dievo Motina Marija, melski už mus ir mūsų Tėvynę Lietuvą!