Drastiškų pokyčių nebuvo

Nuo šių mokslo metų pradžios maitinimas mokyklose organizuojamas vadovaujantis nauju Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Sveikatos apsaugos ministerijos. Visus mokslo metus vaikų maitinimas kėlė ypač didelį visuomenės susidomėjimą, ši tema vis dar labai aktuali specialistams, mokiniams ir jų tėvams. Naujas tvarkos aprašas numatė daug esminių pakeitimų ir naujų reikalavimų sudarant valgiaraščių ir patiekalų technologines korteles.

"Kauno rajono ugdymo įstaigos neskubėjo vykdyti drastiškų pokyčių – su Kauno valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (KVMVT) buvo suderintas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ugdymo įstaigų virtuvėse buvo kuriami ir išbandomi sveikatai palankesnių patiekalų receptai", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, maisto technologė Žydra Narbutienė.

Atsirado salotų barai

Šiuo metu visos Kauno rajono ugdymo įstaigos jau turi visiškai parengtus ir su KVMVT suderintus naujus valgiaraščius, atitinkančius naujo tvarkos aprašo reikalavimus. Ant vaikų stalo atsirado daugiau ankštinių ir šviežių daržovių, žuvų patiekalų, viso grūdo gaminių.

Išliko ir tradiciniai vaikų mėgstami patiekalai – maltinukai, cepelinai, blyneliai, tik šie jiems patiekiami rečiau. Didžioji dalis patiekalų yra gaminama pagal sveikatą tausojančias technologijas – verdama vandenyje ar garuose, kepama konvekcinėse krosnyse, troškinama. Atsisakyta riebių padažų, džiūvėsėliuose voliotų keptų patiekalų, labai saldžių ar sūrių gaminių.

Savivaldybės atstovų teigimu, Kauno rajono ugdymo įstaigose atidžiai stebima, ką vaikai noriau valgo ir kiek lieka nesuvalgyto maisto. Šešių bandomajame projekte dalyvavusių mokyklų (Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Garliavos Adomo Mitkaus ir Lapių pagrindinės mokyklos, Ringaudų pradinė mokykla) valgyklose įdiegtas modernus mokinių aptarnavimo būdas – švediškas stalas.

Šiais mokslo metais pradėta vykdyti projekto plėtra kitose pakaunės mokyklose. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje, Ežerėlio, Zapyškio, Kulautuvos pagrindinėse mokyklose ir kitose veikia dalinė mokinių savitarna – salotų baras.

Išliko ir tradiciniai vaikų mėgstami patiekalai – maltinukai, cepelinai, blyneliai, tik šie jiems patiekiami rečiau.

Virėjos tobulina įgūdžius

Šias mokinių žiemos atostogas pakaunės mokyklų virėjos išnaudojo praktiniams įgūdžiams tobulinti. Keturiolika rajono mokyklų valgyklų virėjų dalyvavo specializuotuose mokymuose "Sveikatai palankių patiekalų gamybos technologija". Jie tradiciškai vyko Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslų ir kompetencijų centro mokomojoje virtuvėje. Mokymai surengti pagal Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus ir KTU pasirašytą bendradarbiavimo sutartį.

Mokomajai gamybai šį kartą pasirinkti nauji patiekalai iš įvairių rūšių žuvų (menkių, lašišų, plekšnių, jūrų lydekų, karpių) ir įvairių šakninių daržovių (morkų, burokėlių, pastarnokų, salierų). Mokyklų virėjos, susibūrusios į atskiras komandas, gamino ir ragavo įvairius patiekalus: natūralią žuvį su bulvių-moliūgų tyre, žuvies apkepą su daržovėmis, žuvies maltinukus, blynelius ir kita. "Vadovaujantis naujo tvarkos aprašo reikalavimais, vaikams kiekvieną savaitę privaloma patiekti skirtingus žuvų patiekalus", – sakė Ž.Narbutienė.

Parsivežė naujų idėjų

Kauno rajono ugdymo įstaigų atstovai sausio pradžioje dalyvavo ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) organizuotuose profesinio meistriškumo kursuose "Gastro studijoje" Vilniuje. Juose pristatyti ir išbandyti nauji receptai, sukurti LRVVKA šefų. Šie receptai skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje ir siūlomi visoms šalies mokykloms laisvai naudoti.

Kursų metu gaminti grikių ir žirnių miltų blynai, kiaulienos maltinukai su cukinijomis, tortilija su daržovėmis, jautienos žandenų troškinys ir kiti nauji patiekalai. Kauno rajono ugdymo įstaigų atstovės parsivežė naujų maisto gamybos ir pateikimo idėjų.

"Deja, vis dar nesulaukiame profesionaliai parengtų pavyzdinių penkiolikos dienų valgiaraščių, kuriuose būtų pagal reikalavimus subalansuotas žaliavų dažnumas, patiekalų išeigos pagal amžiaus grupes, maistinė ir energinė vertė bei kita", – apgailestavo maisto technologė. Sulaukus tokių valgiaraščių, mokyklose sumažėtų biurokratinio darbo našta – nebereikėtų jų ruošti ir derinti su KVMVT.