Arčiausiai mitologinės Naujųjų metų atsinaujinimo idėjos yra kauniečio Kęstučio Pricevičiaus pasirinktas Naujųjų metų šventimas. Griaudint vidurnakčio fejerverkams jis panyra į ledinį Nemuno vandenį.

„Ankstus žiemos rytas ir vidurnaktis lygiai toks pat tamsus, tačiau maudynės Naujųjų metų vidurnaktį kitokios. Pakelį galvą – danguje fejeverkai, pažvelgi į vandens paviršių – jame atsispindi tie patys fejerverkai“, – ankstesnių metų įspūdžiais dalijosi K. Pricevičius.

Kaunietis jau 33-ią žiemą mėgaujasi maudynėmis žiemą. Naujuosius metus lediniame Nemuno vandenyje vyras sutinka nuo 2000-ųjų. „Norėjosi XXI a. pasitikti kažkaip kitaip. Maudynės žiemą man nebuvo naujiena, tačiau naktį ir dar Naujųjų, nebuvau niekada lindęs į vandenį“, – prisipažino idėjos, kuria užsikrėtė ne vienas kaunietis, autorius.

K. Pricevičius subūrė žiemos maudynių mėgėjus ir prieš 12 metų senuosius metus nuplovė Nemuno vandeniu. Vėliau mėgėjai išsiskirstė, tačiau, K. Pricevičiaus žiniomis, Naujamečių maudynių virusu užsikrėtusieji tęsia šią tradiciją pavieniui.

Ištikimas savo idėjai K. Pricevičius išimtį padaro tik tuomet, kai arti tos vietos, kur yra per Naujųjų sutikimą, nėra vandens telkinio. „Naujųjų vidurnaktis vandenyje, o po to jau galima ir prie šventinio stalo sėsti“, – juokiasi kaunietis.