Susitiks akis į akį

Nuotoliniu būdu pasibaigę praėjusieji mokslo metai daugeliui moksleivių įsimins dėl pandemijos lemtų prastesnių pasiekimų, riboto bendravimo su klasės draugais.

Dar vasaros viduryje imta kalbėti, kad 2021–2022 mokslo metai būtinai vyks kontaktiniu būdu. Kol kas jokių kitų sprendimų nei Vyriausybė, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neskelbia. Aišku tik viena – mokyklos turi pasirengti kontaktiniam mokymui pandemijos vis dar krečiamoje šalyje, bet nepamiršti ir nuotolinių pamokų įgūdžių.

„Planuojama, kad nuo rugsėjo 1-osios visi mokiniai grįš mokytis į ugdymo įstaigas. Kauno miesto švietimo įstaigos pasiruošusios užtikrinti valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas. Esminis principas, kuriuo bus vadovaujamasi organizuojant ugdymą, – suvaldyti mokinių srautus, siekiant sumažinti skirtingose klasėse besimokančiųjų mokinių kontaktą, reguliariai vėdinti patalpas, jose dėvėti kaukes, laikytis atstumo“, – pasirengimo darbus nurodė Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė.

Kadangi panašiai prasidėjo ir praėjusieji mokslo metai, mokyklų administracijai telieka įvertinti, ar jų įstaigose buvo pakankamai užtikrinti operacijų vadovo nustatyti reikalavimai, o moksleiviams – ruošti kuprines naujiesiems mokslo metams.

Kauno švietimo ir ugdymo įstaigos nusiteikusios optimistiškai – moksleiviai mokysis klasėse. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pagal situaciją

Daug kalbama apie tai, kad vaikus būtina grąžinti į mokyklas, šiuo atveju ne tik dėl anksčiau buvusio įprasto mokymosi būdo, bet ir dėl jų psichinės sveikatos, tačiau atsarginis variantas lieka – mokyklos turi būti pasirengusios mišriam – kontaktiniam ir nuotoliniam – mokymosi procesui.

„Suprantama, kad kontaktinis ugdymas – geriausias variantas. ŠMSM siūlo, kad ateinančiais 2021–2020 mokslo metais nuotolinis mokymas galėtų vykti tik tais atvejais, jei epidemiologinė situacija taptų ypač sudėtinga ar dėl COVID-19 ligos protrūkių klasėje mokiniams tektų izoliuotis. Izoliacijos metu klasė, kelios klasės ar, jei susirgimų židinys būtų apėmęs visą mokyklą, visi mokiniai kurį laiką mokytųsi nuotoliniu būdu“, – pasakojo O.Gucevičienė.

Pasak vedėjo pavaduotojos, ypač akcentuojama, kad, netgi esant labai sudėtingai pandeminei situacijai, ikimokyklinis, pradinis ar abiturientų ugdymas turėtų vykti kontaktiniu būdu.

Neslopstant kalboms, kad trečiojo karantino greičiausiai neišvengsime, Kauno miesto savivaldybė neabejotinai atsižvelgs į Sveikatos ministerijos nustatytus epideminės situacijos kriterijus ir ŠMSM teikiamas rekomendacijas.

„Visos Kauno miesto švietimo įstaigos pasirengusios ugdymą organizuoti nuotoliniu, kontaktiniu ar mišriu būdu“, – teigė O.Gucevičienė.

Pasirengti tokiam mokymosi būdui mokyklos galėjo jau praėjusiais mokslo metais, kai pernai lapkritį, t.y. paskelbus karantiną, vaikai sėdo prie kompiuterių ir mokėsi iš namų. Taip nuotoliniu būdu ir baigėsi mokslo metai, abiturientams neatšventus šimtadienio, paskutinio skambučio, o naujai susitikusiems klasės draugams taip ir nespėjus deramai susipažinti.

Aiški tvarka

Kauno švietimo skyrius pateikė duomenis apie pasiskiepijusius arba persirgusius švietimo įstaigų darbuotojus. Persirgusių COVID-19 liga ir vakcinuotų, pagal darbuotojų deklaruotą gyvenamąją vietą Kauno mieste: ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose – 84,1 proc., aukštojo mokslo – 88,9 proc., kitose švietimo įstaigose – 80,7 proc.

„Naujais mokslo metais nepasiskiepijusių ar nepersirgusių darbuotojų testavimas turės būti vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadinasi, mokymosi įstaigose bus leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir periodiškai besitikrinantiems, ar neserga koronavirusu“, – teigė O.Gucevičienė.

Anot pavaduotojos, pastebima, kad vaikų ir paauglių skiepijimo rodikliai pamažu vis didėja. „Lietuvos statistikos departamento duomenimis, turime skaičius pagal šias amžiaus grupes: 12–15 metų – 27,3 proc.; 16–24 metų – 65,6 proc.“, – statistikos duomenimis dalijosi O.Gucevičienė.

Ji viliasi, kad iki rugsėjo šie skaičiai dar kis ir visi mokiniai galės mokytis klasėse, o nuotolinis mokymas vyks tik tuo atveju, jeigu epidemiologinė situacija bus ypač prasta ir dėl COVID-19 atskiros klasės ar mokiniai izoliuosis.

„Reguliarus sveikatos patikrinimas turėtų tapti norma, todėl mokiniams rekomenduojama testuotis savanoriškai. Tai padėtų užtikrinti saugumą mokyklose, valdyti epidemiologinę situaciją, neleistų virusui plisti. Taip pat raginame skiepytis sveikatos rizikos grupėje esančius vaikus nuo dvylikos metų jiems tinkamomis vakcinomis“, – kalbėjo O.Gucevičienė.

Atsižvelgdama į tai, kad testavimas yra svarbus pandemijos valdymo veiksnys, Kauno savivaldybės administracija, pasitarusi su švietimo įstaigų vadovais, bus pasiruošusi testavimo procesams pasirinktais būdais – kaupinių, greitaisiais antigenų, savikontrolės, paviršių testavimo.

Mokymosi įstaigose bus leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir periodiškai besitikrinantiems, ar neserga koronavirusu.

Mokytojų trūkumas

Viešai buvo skelbiama, kad Kaune trūksta mokytojų. Tačiau Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja nemano, kad pedagogų trūkumas tapo didesne problema vien dėl to, kai kai kurie iš jų atsisakė vakcinuotis.

„Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, yra jaučiamas bendrojo ugdymo mokytojų trūkumas. Pedagogų, kurie atsisako vakcinuotis, skaičius nėra didelis, tad tai nelemia didesnės mokytojų trūkumo problemos“, – pastebėjo O.Gucevičienė.

Remiantis liepos mėnesį darytos apklausos rezultatais, mokyklose trūksta apie 30 skirtingų dalykų mokytojų. Daugiausia (net devynių) trūksta pradinių klasių mokytojų; vėliau matematikos – šešių; lietuvių, užsienio kalbų, fizikos, informacinių technologijų – po tris.

„Siekdama užtikrinti profesionalų skaičių ugdymo procesui organizuoti, Kauno savivaldybė yra sudariusi aukštųjų mokyklų dėstytojų, norinčių dirbti bendrojo ugdymo mokyklose, duomenų bazę“, – mokytojų trūkumo sprendimą aiškino pavaduotoja.

Kaune nuo 2018 m. vykdoma unikali programa, kurios metu universitetų dėstytojus kviečiame įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais ar siekti mokyklų vadovų pareigų.

„Be to, bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, kurių studentai kviečiami atlikti praktiką miesto švietimo įstaigose, – pasakojo O.Gucevičienė. – Pernai rugsėjo 1-ąją į bendrojo ugdymo mokyklas įsiliejo 35 nauji pedagogai. Turime duomenų, kad šių metų rudenį mokytojų gretas papildys penkiolika naujų mokytojų, tačiau tikime, kad iki rudens pradžios šis skaičius tik išaugs.“

Rugsėjo 1-ąją Kaune į mokyklas turėtų sugrįžti apie 39,2 tūkst. moksleivių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Niuansas išlieka

Nors rugsėjį vaikai susirinks į klases, tačiau, esant itin sudėtingai pandeminei situacijai, Vyriausybė gali svarstyti dėl sprendimo pagrindinį, vidurinį ugdymą ir pirminį profesinį mokymą leisti vykdyti kontaktiniu būdu tik tuo atveju, jei klasė būtų imunizuota arba reguliariai besitestuojanti.

Siekdama geriau pasiruošti naujiems mokslo metams, ŠMSM stengiasi įgyvendinti pasirengimo naujiems mokslo metams planą, susidedantį iš kelių dalių: emocinės sveikatos gerinimo ir mokymo praradimų kompensavimo, švietimo pagalbos stiprinimo, technologinio pasirengimo, saugaus ugdymo organizavimo.

Ministerija skelbia, kad mokykloms pateikta svarbiausia informacija apie pasirengimą mokslo metams. Skirtos papildomos lėšos mokinių emocinei sveikatai ir socialiniams įgūdžiams atstatyti bei palaikyti. ŠMSM patvirtino Geros savijautos programą, kuri mokyklose startuos jau rugsėjį. Geros savijautos programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienus metus mokyklose pasitelkiamas „Kultūros pasas“, kai mokyklos renkasi sau aktualias veiklas iš plataus paslaugų sąrašo. Tik šiuo atveju pasirenkamųjų paslaugų fondas bus skirtas mokinių savijautai gerinti.

Jau stiprinama ir švietimo pagalba. Nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose papildomai bus įsteigta 150 naujų švietimo pagalbos specialistų etatų. Nuo rugsėjo daugiau kaip penktadaliu didės švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis.

Numatyta stiprinti Pedagogines psichologines tarnybas, organizuoti mokytojų ir klasės vadovų savitarpio pagalbos grupes. Toliau stiprinama skaitmeninių mokymosi priemonių bazė ir mokyklų aprūpinimas įranga, kad, esant poreikiui, mokyklos galėtų lanksčiai naudotis skaitmeniniais ištekliais. Susistemintos įvairios skaitmeninės mokymo priemonės Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje, kad mokyklos turėtų patogią prieigą ir galėtų jas naudoti kasdieniniame mokymo procese.