Už litrą šviežios klevų sulos prašoma 2 eurų. Ją parduodantis vyras sakė, kad šviežia klevų sula tokiu laikotarpiu – nelabai įprastas reiškinys.

Jo pastebėjimu, ankstyvą sulos tekėjimą lemia tam tikras gamtos sąlygų ciklas: reikia, kad pašaltų, tada gana staigiai atleistų. Staiga  keliais laipsniais atšilus, galima tikėtis, kad klevai pritvinks sulos.

Autoritetingo gamtos žinovo Selemono Paltanavičiaus paprašėme atsakyti į kelis klausimus: ar normalu, kad per Kalėdas galima prisileisti sulos, ar tokių laikotarpiu ištekinta sula turi įprastų naudingų biologinių savybių?

Pasak P. Paltanavičiaus, tai neįprastas reiškinys. Tačiau žinovas atkreipė dėmesį, kad būtų keisčiau, jei sula bėgtų iš beržų. Iš klevų sula pradeda varvėti gerokai anksčiau, tiesa, kalėdiniu laikotarpiu toks reiškinys neatrodo kasdieniškai.

Jei bėga sula, medis neturi žiemos poilsio, kai laikinai nevyksta jokių gyvybinių procesų.

„Klevų sula bėga per atodrėkius. Kalbant apie sąlygas, kurios būtinos, kad pradėtų varvėti sula, pats medis ir jo mediena turi įšalti. Tačiau to šiemet visiškai nebuvo. –10 °C temperatūra šiemet buvo tik kai kur. Taigi tikro įšalimo nebuvo“, – atkreipė dėmesį S. Paltanavičius.

Anot jo, tai, kad teka sula, nėra geras signalas medžiams, nes jie pažadinami iš ramybės būsenos.

„Jei bėga sula, medis neturi žiemos poilsio, kai laikinai nevyksta jokių gyvybinių procesų. Sula tik mums yra sula, o medžiui tai iš dirvos paimama drėgmė, vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, kurios keliauja aukštyn kamienu iki pumpurų. Sulos pasirodymas signalizuoja, kad medžiai ar bent jau kai kurie jų yra pusiau aktyvios būsenos. Tai nelabai gerai, nes jeigu staiga atšaltų iki –15 °C, o tai žiemos metu nieko nuostabaus, medienos ląstelės sproginėtų, plyšinėtų, nuo drėgmės pertekliaus sušaltų į ledą. Kalbant apie leidžiamo tirpalo kokybę, ji turėtų būti tokia pati, kaip ir leidžiant kovo mėnesį“, – „Kauno dienai“ sakė S. Paltanavičius.