Suvaržyta sprendimo teisė

Daugiau kaip ketvirtį amžiaus gyvuojanti turgavietė tarp Autobusų ir Geležinkelio stočių jau tapusi savotišku Kauno simboliu. Vis dėlto nei čia dirbantiems prekeiviams, nei lankytojams ji nekelia didesnių simpatijų. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neslepia, kad tai yra vienas iš miesto gėdos objektų, kurį ateities kartoms paliko anksčiau miestui vadovavę politikai.

Anuometinių Kauno vadovų susitarimus jis atvirai vadina nelogiškais: „Pradėti veiklą išvien su privatininkais ir nepasilikti miestui jokių valdymo svertų – čia jau panašu į piktybinius veiksmus. Tokių sutarčių valstybinės institucijos su verslu nesudaro. Nenuostabu, kad ir finansinės naudos miestas iš to beveik nėra turėjęs.“

Kauniečiai iki šiol laukia, kada turgaus teritorija pasikeis, taps šiuolaikiška, modernia erdve. Kol kas daugelis jos užkampių ir pačių prekeivių rankomis sukaltos pašiūrės vis dar mena gūdaus sovietmečio pėdsakus.

Uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ įkurta dar 1994 m. 51 proc. jos akcijų valdo Kauno miesto savivaldybė, o likusias – privataus kapitalo atstovai. Šiuo metu bendrovės valdyboje yra trys savivaldybės deleguoti nariai ir du – verslo atstovai.

Vis dėlto tokios proporcijos didesniam dalininkui – savivaldybei – nesuteikia jokios galios sprendžiant įmonei strategiškai svarbius klausimus. Bendrovės įstatai numato, kad kiekvienam sprendimui priimti reikalingi bent du trečdaliai balsų – pritarti turi keturi iš penkių valdybos narių.

Savivaldybės paskirtus valdybos narius vis dažniau pasiekia kalbos apie galimai neskaidrias rinkliavas ir iš to kylančias šešėlinės veiklos rizikas: ar visi gaunami mokesčiai įtraukiami į apskaitą preciziškai tiksliai ir sąžiningai? Tokie neaiškumai smarkiai kerta per pasitikėjimą ilgamete įmonės veikla.

Maža to, žmonės skundžiasi dėl prastų darbo sąlygų, akį rėžiančios netvarkos ir seniai neatnaujintos infrastruktūros. Galiausiai švieži pirmojo ketvirčio finansiniai rodikliai byloja apie patiriamus nuostolius, o šie atitinkamai reiškia didesnę materialinę naštą miestui.

Turime išskirtinį atvejį, kai įmonė tolygiai priklauso savivaldybei ir privačiam verslui, o valdymo struktūra tokia iškreipta, kad analogų tikriausiai nerastume visoje Lietuvoje.

Bando diktuoti savo sąlygas

„Turime išskirtinį atvejį, kai įmonė tolygiai priklauso savivaldybei ir privačiam verslui, o valdymo struktūra tokia iškreipta, kad analogų tikriausiai nerastume visoje Lietuvoje. Atrodo, lyg ši schema sukurta specialiai, kad miestui ir jo žmonėms atstovaujanti savivaldybė priimdama sprendimus, būtų priklausoma nuo privačių verslo interesų.

Nežinia, kokiais būdais mažesniojo akcininko „pastatytas“ bendrovės vadovas yra tiesiog nepajudinamas. Jis, kaip ir visa šita organizacijos tvarka, veikia jau ištisus dešimtmečius. Tai yra labai senas ankstesnių Kauno vadovų palikimas ir šiuo metu – tikras miesto skaudulys. Norisi ir čia greičiau susitvarkyti, tačiau rankos lieka surištos.

Kitose savivaldybės įmonėse ir įstaigose per kelerius metus buvo suvaldyti procesai įdiegiant naujoves, efektyvinant veiklas ir gerinant paslaugų kokybę, o „Stoties turguje“ situacija sunkiai juda iš mirties taško. Tiesiog neturime pakankamai svertų greitai ir konstruktyviai spręsti akivaizdžias problemas“, – beprecedentę padėtį komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pasak jo, skurdi teritorija pačiame miesto centre stokoja deramų investicijų ir ambicingo požiūrio. Kauno savivaldybė būtų linkusi skirti lėšų turgavietei sutvarkyti ir modernizuoti, tačiau tokius siekius paralyžiuoja abejonės dėl privataus kapitalo atstovų interesų. Skaidrumo trūkumas neleidžia rizikuoti visų miestiečių pinigais.

Tokiomis aplinkybėmis įmonės veiklos perspektyvos faktiškai priklauso nuo mažesniojo akcininko diktuojamų sąlygų, o didysis lieka įspraustas į kampą. Toks verslininkų nusiteikimas įkaitais paverčia ir turgaus prekiautojus, kuriems toliau tenka likti nežinomybėje.

Neleis užvaldyti miesto turto

„Kol kas nematome galimybių investuoti ir tobulinti šią Kauno vietovę miesto biudžeto lėšomis, kai pasigendame elementaraus skaidrumo. Turime būti užtikrinti, kad visų kauniečių pinigai būtų panaudoti racionaliai ir atsakingai.

Bet kokiu atveju turgus iš čia niekur nedings – jis buvo ir liks. Apie nieką kitą negali būti nė kalbos. Norisi tik tiek, kad, tvarkantis visam Kaunui, būtų sutvarkyta ir ši teritorija, esanti bene geriausioje miesto vietoje. Rasime būdų tai padaryti, prireikus ieškosime kitų partnerių, bet pelnytis kauniečių sąskaita tikrai neleisime. Gėda, kad per tiek metų pačiame centre dar užsilikusi tokia netvarka“, – pabrėžė Kauno miesto meras V.Matijošaitis.

„Stoties turguje“ prekiaujantys ir iš arčiau situaciją matantys kauniečiai neslepia, esą kartais verslininkų požiūris primena tyčinį kenkėjišką veikimą, kai miesto valdose šeimininkaujama lyg savo privačioje žemėje. Puse lūpų kalbama, kad tokiu būdu galimai siekiama užvaldyti vertingoje miesto vietoje plytintį didžiulį turgaus sklypą.

Miestas pasirengęs ir toliau ieškoti galimų sprendimo būdų, tačiau pirmiausia reikalingas kitoks verslininkų požiūris ir supratimas.