Pažvelgti į Kauną iš daugiau nei 70 m aukščio, naktimis įžengti į apleistą fortą, požeminę slėptuvę ar į seną, negyvenamą pastatą, kuriame vaidenasi. "Mėgaujuosi gyvenimu ir noriu ji sukurti įsimintiną", – tikina grupės "Nematytos Kauno vietos" lyderis Liutauras.

Susidomėjo paauglystėje

"Visada kitomis akimis matau miestą. Ir dabar Kaune, jo apylinkėse ar kitose vietose mačiau daugiau nei daugelis žmonių per savo gyvenimą, – neslėpė ugdomojo vadovavimo mokęsis Liutauras. – Mėgaujuosi gyvenimu. Ir nebūtina užlipti aukštai. Galima lipti žemyn. Arba prieš žengiant į pastatą pasidomėti jo istorija."

Per metus (tiek gyvuoja Liutauro grupė "Nematytos Kauno vietos") jis matė apie 100 išskirtinių objektų Kaune ir kelis šimtus Lietuvoje.

Jaunas vyras neskaičiuoja, kiek jų regėjo paauglystėje, kai pamėgo netradicines vietas ir sulaukęs penkiolikos apsilankė po pėsčiųjų tiltu į Panemunę, kur yra išlikęs daugeliui nežinomas statybininkų tiltelis.

Tikslių koordinačių neskelbia

"Griežtai vadovaujuosi tam tikromis taisyklėmis. Kvailai nerizikuojame. Nesielgsiu kaip garsus ukrainietis Mustang Wanted, kuris be apsaugų gali viena ranka užsikabinęs kyboti ant statybinio krano. Kur reikia, naudojamės saugos priemonėmis, neskelbiame pavojingesnių ir įdomesnių objektų koordinačių", – pasakojo Liutauras.

Kodėl jie neskelbia objektų koordinačių? Ne, grupė "Nematytos Kauno vietos" nekelia sau tikslo, kad tokie objektai priklausytų tik jiems. Norint įgyti patirties, reikia pradėti nuo paprastesnių objektų, be to, dėl nežinojimo, patirties trūkumo galima pridaryti klaidų: kur nors įlūžti ar, pavyzdžiui, prisikvėpuoti asbesto, kuris buvo naudojamas kai  kuriose senose dujokaukėse. Įtrauksi oro – apsinuodysi, kai kuriuose filtruose yra nuodingų medžiagų, kurios degina it napalmas.

Į savo ekskursijas grupė neima neblaivių ar apsvaigusių.

"Nematytos Kauno vietos" vadovaujasi dar keliomis digerių (taip vadinami žmonės, landžiojantys po požemius, tunelius) taisyklėmis: iš objektų galima išsinešti tik prisiminimus arba nufotografuoti juos, nepaimti nė vieno daikto, nieko nelaužyti ir neįsibrauti į objektą kažką laužant.

Mistika ir stingdanti energija

Pirmoji išvyka – apleista reabilitacijos ligoninė Viršužiglyje.

"Ieškojome vaiduoklių, – šyptelėjo Liutauras. – Kalbama, kad ten naktimis vaidenasi. Tiesa, netikiu vaiduokliais, nemaniau, kad kažką pamatysiu plevenantį. Nors net netikėdamas Dievo, ištikus nelaimei šauksi Jo pagalbos. Tikiu energija. Ir kartais išties būna pastatų, kur jauti šaltį, kažkokią stingdančią energiją, kitą dieną jautiesi prastai ar nesiseka."

Į šį objektą, norintiesiems adrenalino, Liutauras rekomenduoja vykti naktį, turėti vieną labai gerą, o kitus – paprastus prožektorius.

"Kai viskas bus apšviesta kaip dieną – neįdomu. O stipriausias fantazijos ginklas, kai su kukliu prožektoriumi tamsoje eisite už kampo, – šyptelėjo "Nematytos Kauno vietos" lyderis. – Beje, šiai vietai mistikos suteikia ir pakabinta kėdė."

Kai kurie grupės nariai ypač mėgsta apleistus pastatus, kuriuose vaidenasi. Viena taisyklių: žengiant į juos reikia visada atsiprašyti už sutrukdymą, pasisveikinti ir mintyse paprašyti leidimo.

Įdomus objektas ir Kauno žydų ligoninė, turinti įdomią istoriją: čia buvo ir ligoninė, ir lavoninė, ir gimdymo skyrius, o karo metu net viešnamis. Tiesa, į šį objektą įžengti draudžiama.

"Jus gali sulaikyti policija, – perspėjo Liutauras ir prakalbo apie dar vieną apleistą vietą – Lietuvos sporto universiteto bazę Arlaviškėse. – Įdomi architektūra, daug aukštų. Jei didelė komanda, rekomenduoju eiti po du tris žmones. Niekada jokiame objekte negalima bastytis vienam."

Paėmė du daiktus

Liutauras mini ir daugiau įdomių požeminių slėptuvių, tiesa, didžioji dalis jų likusios tik apleistose gamykloje arba įmonėse. Išlikusių daiktų yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo slėptuvėse.

Liutauras nenurodo įdomiausių objektų tikslių vietų Raudondvario pl., kur buvo bent dešimt požeminių slėptuvių, taip pat – Savanorių pr.

"Gaila, kad visiškai apsemtas VIII fortas, kur reikia profesionalaus naro įrangos ir kur labai pavojinga nerti, – atsiduso nuotykių ieškotojas. – Tačiau labai džiugu dėl VII forto ir jo savininko, kuris atgaivino šį objektą."

Po akimirkos jaunas vyras vis dėlto prisipažino, kad per visus metus iš šimtų aplankytų objektų jis paėmė du daiktus: seną knygelę apie civilinę saugą ir ginklo valymo priemonę.

Apleistose vietose paliko daug dujokaukių, net kostiumą, saugantį nuo radiacijos, žaislų ir knygų.

"Britanika", "Respublika" – labai pavojingi objektai ir Liutauras primygtinai rekomendavo ten nevaikščioti nepatyrusiems žmonėms, juolab kad ten patekti draudžiama.

Taip pat labai pavojinga karstytis ir apleistame "Telekomo" pastate Varnių g.

Su benamiu – į Švediją

Įdomus objektas – senas, apleistas, kadaise klestėjęs restoranas "Kaukas" .

"Ten buvo keista vėlyvą vakarą pamatyti pro mus it vaiduoklį praėjusį rūkantį jauną vyrą. Jis prasilenkė su mumis netaręs nė žodžio", – šiurpoką akimirką pamena Liutauras.

Žmonių jie sutinka daugiau, daugiausia –  apleistuose pastatuose gyvenančių benamių. Dauguma – neblaivūs, kai kurie – agresyvūs, vos apverčiantys liežuvį. Tiesa, 194 cm ūgio sportiškam vyrui muštis su jais neprireikė.

"Tačiau buvo ir tokių, su kuriais įdomu pakalbėti. Jie puikiai žino apleistas vietas, jų istorijas", – Liutauras priminė vieną vilniečių grupę į Švediją paėmusią benamį, kuris tapo vedliu ir mokytoju apleistose Skandinavijos šalies pastatuose.

Jautėsi kaip Betmenas

Grupės "Nematytos Kauno vietos" lyderis turi daug idėjų: ne tik organizuoti netradicines ekskursijas, pavyzdžiui, į it Pripetė apleistą miestelį Latvijoje Skrundą ar neatrastas Kauno vietas, bet ir atlikti socialinius eksperimentus, pavyzdžiui, rengti naktinę siaubo filmų peržiūrą apleistame name.

"Kodėl dauguma idėjų realizuojama kitur? Kodėl nesurengus, kaip yra Švedijoje, ekskursijos Kauno stogais?" – retoriškai klausė jaunas vyras.

Jis pats – aukščio mėgėjas. Neslepia, kad buvo keliuose įspūdinguose objektuose, kurių aukštis siekia apie 200 m.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aukštis – 70 m. Žmonės gali apsilankyti tik apie 45 m aukštyje esančioje stogo trasoje.

"Esu Kauną matęs nuo daugiau nei 70 m aukščio objekto. Tiesa, jis itin pavojingas gyvybei, daugiau nelipsiu, – pripažino Liutauras. – Bet jausmas, kai matai apačioje visą apšviestą miestą – Centrą, Senamiestį, Šilainius, Eigulius, Aleksotą – fantastiškas. Pasakysiu juokingai, bet tuomet jaučiausi it Betmenas, saugantis miestą."

"Nematytos Kauno vietos" lyderis neslėpė, kad jie yra padarę ir vieną avantiūrą: naktį buvo užlipę ant Kauno technologijos universiteto (KTU) inovacijų centro pastato stogo. "Išvengėme vaizdo kamerų ir apsaugos", – prisipažino Liutauras.

Idėja pirmam pasimatymui

Jis girdėjo apie slaptus tunelius iš Kauno pilies, Šv.Jurgio bažnyčios. Kalbama, kad yra ir tunelis netoli Neries.

"Pasakojama ir apie daugiau nei 2 km ilgio tunelius 50 m gylyje. Bet jų kol kas neradome, tad jie – kaip vaiduokliai. Nematomi, – šyptelėjo Liutauras. – Tačiau juos, jei egzistuoja, pirmieji ras tokie žmonės kaip mes arba archeologai."

Beje, "Nematytos Kauno vietos" komandoje yra ir ne viena mergina: kelios jų net parodė išskirtinius objektus Kauno rajone.

Liutauras vėl pakartojo, kad labai svarbu patirtis, neskubėjimas, saugumo priemonės ir kategoriškai vengti pavojingų objektų.

Be to, yra labai daug saugių ir legalių objektų. Vienas jų – Neregių muziejus po Įgulos bažnyčia, kur aklinoje tamsoje yra aštuonios skirtingos dalys, pavadintos brasta, landa, sodu, pirmuoju slenksčiu, riba, antruoju slenksčiu, fragmentais, atmintimi.

"Neskubėdami atstumą įveiksite per 10–20 minučių, tačiau įspūdžių ir adrenalino pakaks, – šyptelėjo Liutauras. – Įdomiausia eiti su merginomis, kai girdi klyksmus priekyje ar už nugaros. Beje, rekomenduoju į šį objektą pasikviesti patinkančią merginą. Puiki pirmo pasimatymo vieta. Iš baimės ji tikrai įsikibs jums į ranką arba net apsikabins."