1990-aisiais ant Jiesios krantų pradėtas kurti Nepriklausomybės parkas atrodo niūriai: informacinė lenta sulaužyta, parko steigimą menantis akmuo apaugęs žolėmis, tad žmonės čia užsuka retai. Su Nepriklausomybės atkūrimu siejamai vietai atgimimas nežadamas.

Nusprendė netylėti

"Parko teritorija metų metais netvarkoma, neprižiūrima, pievos nešienaujamos. Ar savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius žino esant Kaune Nepriklausomybės parką? Skyrius dabar turi gražią viziją – sutvarkyti miesto žaliuosius plotus, tačiau nei šių, nei kitų metų planuose Nepriklausomybės parkas neminimas", – "Kauno dienai" savo nuogąstavimus išsakė vienas iš Nepriklausomybės parko kūrėjų, buvęs ilgametis Kauno botanikos sodo direktorius, gamtos mokslų daktaras Ramunis Budriūnas. Apie šio parko bėdas patyręs gamtininkas nusprendė prabilti sužinojęs, kad savivaldybė šios teritorijos neįtraukė į jokius tvarkymo planus.

"Parke sodintų medelių yra išlikusių, tačiau teritorija metų metais netvarkoma. Prie Jiesios kraštovaizdžio draustinio apžvalgos-pažintinio tako tarp žolių yra Nepriklausomybės parko memorialinis akmuo. Pietinėje įeigoje į parką nuo Rokų pusės informacinis stendas nuniokotas, ant jo karkaso likęs vienas nenuplėštas sunkiai įskaitomas užrašas", – liūdną parko vaizdą nupasakojo jį kūręs R.Budriūnas.

Anot jo, 2013 m. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tvarkė Jiesios kraštovaizdžio draustinį ir įrengė žvyruotą pažintinį taką ties Jiesios slėnio atodangomis prie Nepriklausomybės parko ribų, du informacinius stendus ir atitvarus ties atodangomis. "Draustinio apžvalgos takas naudojamas, tačiau informaciniai stendai nuniokoti, atitvarų apkalimo lentelės daug kur nuplėštos", – pastebėjo gamtininkas.

Susiejo su nepriklausomybe

R.Budriūnas gerai žino parko atsiradimo aplinkybes ir puikiai mena pirmuosius čia pasodintus medelius – šios akimirkos įamžintos ir nuotraukose, kurias vienas iš parko kūrėjų tebesaugo.

"Tuo metu, kai prie Rokų dar tik buvo planuojama įrengti geležinkelio europinės vėžės terminalą ir gyvenamąjį rajoną, Lietuvos gamtos apsaugos draugijos kraštovaizdžio sekcijos pirmininkas architektas Giedrius Daniulaitis siūlė tarp planuojamo gyvenamojo rajono ir Jiesios kraštovaizdžio draustinio įrengti parką ir taip sukurti buferinę apsaugos zoną ypač jautrioms draustinio atodangoms. Apie tai jau 1989 m. rašė "Kauno tiesa" (dabar "Kauno diena" – aut. past.)", – parko idėją priminė R.Budriūnas.

Pasak jo, vėliau buvo parengti projektiniai pasiūlymai parkui prie Jiesios šlaitų tarp Kauno miesto ir Rokų sodinti. "Prasidėjus pertvarkai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rokų stambiaplokščių daugiabučių namų gyvenamasis rajonas buvo perplanuotas kotedžo tipo namų statybai. Ir šiame projekte buvo palikta teritorija palei Jiesios šlaitus parkui kurti", – pasakojo R.Budriūnas.

Jis gerai pamena, kaip 1990 m. kovo 11-ąją paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Kauno gamtos apsaugos draugija nutarė tą įvykį pažymėti – pradėti sodinti medelius projektuose numatytame parke. "1990 m. balandžio 11 d., praėjus lygiai mėnesiui po nepriklausomybės paskelbimo, buvo suorganizuota talka, kurioje dalyvavo beveik visų Kauno mokyklų mokiniai, įvairių įstaigų gamtosaugos būrelių nariai, Kauno miesto želdinimo tresto darbuotojai. Talkos dieną buvo pasodinta daugiau nei 600 medelių. Talkininkai pasiūlė parką vadinti Nepriklausomybės parku", – prisiminimais dalijosi R.Budriūnas.

Peripetijos dėl žemės

R.Budriūno duomenimis, 1995 m. Kauno miesto valdyba skyrė lėšų parko raudonųjų linijų projektui parengti, tačiau, dar nespėjus jų patvirtinti, ąžuoliukais ir kitų rūšių medeliais apsodintoje parko dalyje atriekti šeši sklypai – buvusių savininkų giminaičiams žemė grąžinta natūra. R.Budriūnas įsitikinęs, kad pagal tuo metu galiojusią žemės sklypų skyrimo tvarką to daryti nebuvo galima.

"1996 m. gegužės 2 d. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius sudarė sutartį su Kauno gamtos apsaugos draugija paruošti Nepriklausomybės parko detalaus zonavimo projektą. 1996 m. spalio 1 d. projektas buvo užbaigtas. Autoriai – architektas dr. G.Daniulaitis, botanikas dr. R.Budriūnas. 1996 m. lapkričio 15 d. Kauno meras Vladas Katkevičius nusprendė suteikti parkui pavadinimą – vadinti Nepriklausomybės parku", – oficialų parko gimimą prisimena vienas jo kūrėjų.

Anot R.Budriūno, tada taip pat nuspręsta pastatyti memorialinį akmenį su įrašu: "Nepriklausomybės parkas, pradėtas sodinti 1990 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui įamžinti". Memorialinis akmuo buvo pastatytas prie šiaurinės įeigos į parką, o pietinėje įeigoje prie Rokų įrengtas gėlynas ir pastatytas informacinis stendas. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius išleido leidinį lietuvių ir anglų kalbomis "Kauno parkai ir gamtos paminklai", kuriame pristatytas ir 12 ha ploto Nepriklausomybės parkas su nuotrauka.

R.Budriūnas pasakoja, kad 2006-ųjų lapkritį Lietuvos žemės savininkų sąjunga kreipėsi į LR Seimo Kaimo reikalų komitetą ir prašė panaikinti Nepriklausomybės parką ir jo teritorijoje skirti beveik 8 ha žemės buvusio jos savininko paveldėtojams.

"Rašte pabrėžiama, kad parko ir gretimos teritorijos yra labai apleistos, netvarkomos. Gruodį Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Rinkevičius šį Lietuvos žemės savininkų sąjungos prašymą peradresavo Vyriausybei, patikslindamas: "dėl išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškams priskirto ploto 11 984 kv. m. žemės sklypą", tai yra Nepriklausomybės parko teritoriją. 2007 m. sausio 10 d. ministras pirmininkas G.Kirkilas pavedė šį klausimą spręsti Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai kartu su Kauno miesto savivaldybe. Tolesnė eiga man nėra žinoma", – apgailestavo parko būkle susirūpinęs gamtininkas.

Koks parko likimas?

"Kauno dienos" žiniomis, 2009 m. pavasarį savivaldybė paskelbė apie planuojamą parengti Nepriklausomybės parko detalųjį planą. Jau tada savivaldybės specialistai konstatavo, kad teritorija yra apleista ir visiškai nepanaši į rekreacinę miesto erdvę. Be to, žemės savininkai siekia susigrąžinti parko teritorijoje esančius sklypus. Prabilta apie tai, kad parko teritoriją reikėtų sumažinti, suformuojant tam tikrą apsauginę zoną Jiesios kraštovaizdžio draustiniui, o likusią žemę grąžinti jos savininkams. Buvo nuspręsta miesto tarybai parengti sprendimo projektą ir pakeisti parko ribas bei parengti Nepriklausomybės parko detalųjį planą.

"Teritorijų planavimo dokumentai jau yra. Pernai buvo priimti sprendimai", – patvirtino savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Tiesa, jis pripažino, kad teritorija dabar gerokai sumažėjusi, palyginti su pirminiais parko planais.

"Vieni žmonės, kurie šalia parko gyvena arba turi sklypus, nori, kad ten būtų parkas ir jis būtų prižiūrimas, bet yra žmonių, kurie tam prieštarauja. Patys gyventojai dėl parko yra susipriešinę", – užsiminė N.Valatkevičius. Pasak jo, ir teisminiai ginčai dėl žemės grąžinimo gali būti dar nesibaigę, tačiau tai sprendžia ne savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba.

Ar gali būti taip, kad šio parko neliks visai? "Nelabai gali taip nutikti, nes parkas yra skirtas visuomenės poreikiams, bet jeigu tarpininkautų politikai, kurie nuspręstų, kad parko čia nereikia, gali nutikti visaip. Tiesa, aš kalbų apie tai pastaruoju metu negirdėjau. Vaišvydavoje nuosavybės teisės buvo grąžintos, nepaisant teritorijų planavimo dokumentų, ir parko beveik neliko", – priminė N.Valatkevičius.

Tvarkyti neskuba

"Artimiausiuose dvejų metų planuose Nepriklausomybės parko nėra", – pripažino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Ji priminė, kad šiemet ruošiamasi tvarkyti Kalniečių, Dainavos, Draugystės, Šančių Ąžuolyno parkus ir Senųjų kapinių želdinius, kitąmet ketinama atnaujinti Antakalnio, Neries krantinės ir Santarvės parkus. "Kokių žaliųjų plotų imsimės paskui, dar negaliu įvardyti", – pridūrė R.Savickienė.

Pasak jos, kebli situacija dėl Nepriklausomybės parko susiklostė ir dėl užsitęsusių ginčų su žmonėmis, pretendavusiais toje teritorijoje susigrąžinti žemę.

Ar parkas bent jau šienaujamas vasarą, R.Savickienė negalėjo pasakyti – tuo rūpinasi Miesto tvarkymo skyrius, tačiau šio skyriaus vedėjui prisiskambinti nepavyko.

Nepriklausomybės parkas yra Panemunės seniūnijos teritorijoje, tačiau apie parką seniūnė Rasina Žolynienė vakar kalbėti nesutiko. Paprašiusi klausimus atsiųsti raštu, į juos R.Žolyniėnė iki darbo dienos pabaigos neatsakė, tad ką Panemunės seniūnija daro, kad Nepriklausomybės parkas būtų bent kiek panašus į parką, sužinoti taip nepavyko.

Skaičius

3,2 ha – toks dabar skelbiamas Nepriklausomybės parko plotas.