Pasklinda toksiškos asbesto dulkės
„Kaip taip gali vykti miesto centre?“ – klausė į portalo kauno.diena.lt redakciją kaunietė atsiuntusi nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Juos užfiksuota, kaip vyksta pastato, esančio Laisvės al. 88/Vasario 16-osios g. 1, renovacija. „Keičiamas senas asbestinis šiferinis stogas, kurio lakštai metami ant betono vidiniame pastato kieme. Darbininkai be respiratorių. Asbesto dalelės sklinda po aplinką. Nesilaikoma nei aplinkosaugos nei darbo reglamento reikalavimų“, – piktinosi moteris.
Skaitytojos vaizdo įrašas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Zigmantas Nagys portalui kauno.diena.lt nurodė, kad Lietuvoje naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius yra uždrausta nuo 2005 metų, tačiau jo vis dar galima rasti senesnės statybos namų stogų dangose.
Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus sveikatai atsiranda tuomet, kai statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos asbesto skaidulos.
Reakcija – vienareikšmė
Į situaciją sureagavo ir patyrę renovacijos specialistai. Devyniolikos metų patirtį su įvairios apimties projektais visoje šalyje turinčios MB „Termoizoliacijos sprendimai“ gamybos vadovas Gediminas Griškus teigė, kad reakcija į paviešintą situaciją yra vienareikšmiška – pastatą Kauno centre atsainiai renovuojančių rangovų vadovai rizikuoja darbuotojų, praeivių ir aplinkinių gyventojų sveikata. Taip pat ir darbuotojų šeimos narių sveikata.
„Reikia ne tik respiratorių (FFP3 ir aukštesnio lygio), bet ir apsauginių kostiumų, atitinkamos avalynės“, – atkreipė dėmesį G. Griškus. Tai nurodyta teisės aktuose, tačiau tai ne tik biurokratiniai reikalavimai – apsaugos priemonės dirbant su asbesto turinčiomis medžiagomis būtinos dėl galimo didelio, ilgalaikio ir negrįžtamo poveikio sveikatai.
Gediminas Griškus/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Teisės aktuose pateikti nurodymai, kaip demontuoti gaminius, turinčius asbesto, kaip juos transportuoti, saugoti. Juos būtina žymėti. Darbams būtinas projektas. Jis derinamas su Aplinkos apsaugos ministerijos teritoriniu skyrium.
Darbų pradžioje būsimų darbų vietoje atliekami oro kokybės matavimai. Po to jie atliekami kelis kartus darbų eigoje. Darbuotojai turi būti tinkamai instruktuoti, kaip elgtis. „Visiškai pritariu tam, kad reikia imtis tokių atidžių priemonių. Asbestas yra tikrai labai pavojingas“, – sakė G. Griškus, pridūręs, kad vienkartiniai apsauginiai kostiumai būtini ne tik ardantiems dangą darbuotojams, bet ir ir šią nešantiems iki transportavimo ar saugojimo vietos. Avalynė – be raištelių, su kitokiais užsegimais, nes baigus darbą ir valant batus nuo jų būtina pašalinti asbesto dulkes.
Asbestas – ir šilumos punktuose
Asbesto yra ne tik senose stogo dangose. Anksčiau jo būdavo įmaišoma ir į tinką, nes jis – gerai suriša medžiagas. Asbesto galima rasti ligoninių tuneliuose, kuriuose driekiasi vamzdynai, nerenovuotuose daugiabučių šilumos punktuose, katilinėse, požeminėse šilumos trasose, elektrinėse, nes termoizoliacijai būdavo tinkuojami vamzdynai.
„Galima lengvai atskirti. Šiais laikais – gerus 30 metų – niekas nebetinkuoja vamzdynų. Naudojamos kitos termoizoliacines medžiagos, kurios nėra kenksmingos“, – pasakojo G. Griškus.
Asbesto turinčios atliekos turi būti tvarkomos specialia tvarka. Apie jas reikia informuoti pasirinktą pavojingų atliekų įmonę. Jos atstovai patys pasiima pavojingas atliekas, išrašo sąskaitą už paslaugas, o taip pat ir dokumentą, kad pavojingomis atliekomis rangovas pasirūpino tinkamai.
Asbesto atliekų negalima sumaišyti su kitomis atliekomis.
G. Griškus pasakojo, kad dirbdami naudoja specialų skystį, surišantį asbesto daleles ir šių mažiau pasklinda aplinkoje. Sudaromos sąlygos darbuotojams po darbo nusiprausti.
Vidaus darbams objektas pastate apgaubiamas plėvele, įrengiamos palapinės, tuneliai darbuotojams įeiti ir išeiti.
„Kaštai – dideli, bet darbuotojų ir kitų žmonių sveikata ir gyvybė yra brangesnė“, – komentavo G. Griškus.
Susminga į kvėpavimo takų audinius
„Asbestas yra toksiška pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, todėl keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogų dangą, būtina laikytis saugaus darbo su šia nuodinga medžiaga reikalavimų“, – įvardijo Z. Nagys. Reikalavimai išvardinti https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.238332/asr.
Dalis asbesto skaidulų plaučiuose pasilieka ir dažniausiai – visam gyvenimui.
Anot Z. Nagio, žmogui įkvepiant asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės (plaučių audinio randėjimo), priežastis.
„Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie 5 kartus. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio. Darbuotojų, dirbančių su asbestu, šeimos nariams taip pat gali kilti pavojus, nes asbesto likučiai gali prilipti prie darbuotojo drabužių. Tai vadinama „naudotu asbesto poveikiu“, – dėstė specialistas.
Asbesto poveikis sveikatai gali pasireikšti po daugelio metų. Trumpalaikis asbesto poveikis yra juntamas tik kelias dienas. „Pavyzdžiui, vienkartinis remontas arba asbesto perkėlimas nesukels pavojaus sveikatai. Tačiau nors lengvas trumpalaikis poveikis gali nesukelti ligų, turėtumėte žinoti, kad asbesto poveikis gali kauptis daugelį metų. Be to, ekstremalus trumpalaikis asbesto poveikis gali sukelti pavojų. Pavyzdžiui, jei jus veikia toksiški dūmai iš apgadinto pastato, kurį sukėlė gaisras ar potvyniai, gali padidėti su asbestu susijusių ligų rizika“, – komentavo Z. Nagys.
Skaitytojos vaizdo įrašas
Ilgalaikis asbesto poveikis laikomas sunkiu ir užsitęsusiu asbesto poveikiu ir yra tikėtina su asbestu susijusių sveikatos problemų priežastis, teigė NVSC atstovas.
Tyrimai rodo, kad iki 10 proc. žmonių, kurie ilgą laiką susiduria su asbestu, tiek darbe, tiek namuose, susirgs mezotelioma (piktybiniu pleuros naviku).
„Taigi asmenys, kurių darbas susijęs su remontu, renovacija ir priežiūra, turi didesnę poveikio riziką, todėl simptomai gali pasireikšti tik po 20–30 metų. Organizmas asbesto negali suskaidyti arba ištirpinti. Dalį įkvepiamų asbesto skaidulų sulaiko kvėpavimo takų gleivinė. Negiliai patekusias asbesto skaidulas galima iškosėti arba išpūsti pro nosį. Smulkiausios asbesto skaidulos prasmunka pro valomąsias kvėpavimo takų sistemas ir su oru patenka į atokiausias plaučių dalis. Kai kurie iš jų iškvepiami su oru. Tačiau dalis asbesto skaidulų plaučiuose pasilieka ir dažniausiai – visam gyvenimui“, – sakė Z. Nagys.
(be temos)