Neretai ir gydytojo psichiatro diagnozuotus psichikos bei elgesio sutrikimus. Dažniausiai šias šeimas kamuoja nepriteklius, nedarbas, nepasitikėjimas, beviltiškumas. Su šeimomis dirbantys specialistai pastebi, kad pokyčių galima tikėtis tik tuomet, jei pavyksta įrodyti, kad stengtis verta, nes priklausomybę įveikti ir savo vaikus pačiam auginti tikrai įmanoma.

„Prieš suteikiant pagalbą, žmonėms būtina parodyti pagarbą. Dėmesys ir empatija padeda užmegzti bei palaikyti pozityvius tolesnius santykius, o kartu sustiprina šansus, kad žmogus ras jėgų keisti gyvenimo būdą, vaikai grįš į šeimą“, - įsitikinusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Jūratė Marcinkevičienė.

Nuo alkoholio priklausomi visi artimieji

Kėdainių rajone gyvenantis Robertas pilnametystės sulaukė globos namuose. Iki tol jo atsiminimuose – tik gatvėje praleistas laikas, patirtos nuoskaudos, baudžiamosios bylos ir iki šiol persekiojančios skolos. Į gyvenimo užribį vaikiną nustūmė priklausomybė alkoholiui, kurį Robertas vartoja nuo paauglystės. Girtavo ir abu jo tėvai, o išgertuves lydintys konfliktai jau buvo tapę jaunuolio kasdienybe.

Nuo paauglystės Robertą pažinojusi mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė, anksčiau mokykloje dirbusi Gitana Stasytienė atvira: „Visos pedagogų ir specialistų pastangos tuomet nueidavusios perniek – vaikinas problemos nepripažino“.

Jaunuolis dar giliau klimpo, pradėjęs bendrą gyvenimą su panašaus likimo mergina. Ji taip pat patyrė skausmo kupiną vaikystę. Nors jauni žmonės ir laikėsi vienas kito, tęsė savo tėvų gyvenimo būdą. Kai susilaukė vaikelio, jiedu jį mylėjo, tačiau rūpinosi  vaiku pagal suformuotą pavyzdį, kokį gavo iš savo tėvų. Šalia visada buvo alkoholis, kuris galiausiai atvedė į gilią krizę – mažyliui augti šeimoje tapo nebesaugu, nes tėvai nuolat būdavo apsvaigę. Prieš kurį laiką vaikas laikinai buvo perkeltas į saugius, juo pasirūpinti pasirengusios šeimos, namus.

Sveikimo kelias prasidėjo netekus vaiko

Tik namuose nutilus vaikučio krykštavimui, jauna mama visgi priėmė sprendimą gydytis ilgalaikės reabilitacijos bendruomenėje. G. Stasytienė sako, kad moteris buvo ryžtingesnė nei partneris: „Meilė vaikui jai neleido pasiduoti. Dėl dukters ryžosi žengti nelengvu keliu į blaivų gyvenimą, įveikti nuo paauglystės lydintį potraukį svaigalams. Reabilitacijos bendruomenėje mama praleis metus, per tą laiką jos ryšys su vaiku nenutrūks, atsakingi žmonės padės jai nuolat su juo susitikti“.

Robertui ilgą laiką sekėsi sunkiau: jis keikė institucijas, jų tvarkas ir reikalavimus, kaltino kišantis į jo gyvenimą, atsisakė pripažinti akivaizdžias problemas.

Mobilioji komanda su šia šeima dirba holistiškai – apjungia trijų specialistų patirtį: priklausomybės ligų, psichologijos ir socialinės srities žinovo. Šiuo būdu vykęs intensyvus darbas ir profesionalų atkaklumas galiausiai davė rezultatą.

„Pirmasis laimėjimas buvo tai, kad įveikėme vyro įsitikinimą, jog niekas jam jau nebepadės ir prasmės stengtis nėra. Vykdėme psichoedukacijas, padėjome išspręsti kai kurias socialines problemas, užsiregistruoti sveikatos priežiūros įstaigoje, suradome jam gydytis tinkamiausią reabilitacijos bendruomenę ir palydėjome“, - pasakoja už socialinę sritį atsakinga Dalia Dimavičienė.

Psichologė J. Marcinkevičienė neslepia, kad buvo nerimo – ar skausmingas išsiskyrimas su drauge ir vaiku bei vidinio nerimo laikas vyro nepalauš, ar jis ištvers adaptacinį laikotarpį reabilitacijoje.

Svarbu – laiku atpažinti problemas ir jas nedelsiant spręsti

Dabar, praėjus beveik trims mėnesiams, iš abiejų reabilitacijos centrų mobiliosios komandos specialistes pasiekė džiuginančios žinios: mama sparčiau, Robertas šiek tiek lėčiau, bet sveiksta, abu dirba ir vis dažniau šypsosi.

„Dabar jau atrodo, kad šypsotis galime ir mes – mums pavyko. Noriu tikėti, kad pasibaigus reabilitacijos laikui, vaiko tėvai toliau kurs blaivų gyvenimą, patys augins savo vaiką ir rodys jam kitokį pavyzdį“, - sako priklausomybės ligų specialistė G. Stasytienė. 

Visose apskrityse veikiančių mobiliųjų komandų specialistų misija yra ta pati – padėti atpažinti ir įvardinti šeimos problemą, keisti nuostatas ir požiūrį į gyvenimą, ieškoti sprendimų ir padėti juos priimti. Komandai iš klientų tenka išgirsti daug kaltinimų, grasinimų, pykčio ar sielvarto kupinų riksmų, tačiau labiausiai Kėdainių Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos kolektyvas didžiuojasi atgaliniu ryšiu iš žmonių, kuriems jie padėjo. Viena iš tokių yra Roberto šeima.

Per devynis šių metų mėnesius komanda intensyviai dirbo su 50 šeimų. Joms suteikta beveik 500 konsultacijų. Bevažiuodamos nuo vienos šeimos pas kitą, specialistės nuvažiavo kelią, kurio užtektų visą Lietuvą apjuosti dešimt kartų.