Tenka sukti ratus

45-erių Edita, ne vienus metus praleidusi užsienyje, jau keletą metų gyvena Kaune. Veikli moteris įsikūrė pačiame miesto centre – Laisvės alėjos prieigose. Ji tikino, kad rinkdamasi būstą įvertino visus gyvenimo centre privalumus, todėl į būstą investavo kur kas daugiau, nei tai jai būtų kainavę nuošalesniuose mikrorajonuose. Anot pašnekovės, iš esmės sprendimas pasiteisino, tačiau kuo toliau, tuo didesniu galvos skausmu tampa automobilio parkavimas grįžus iš darbo.

"Iki 18 val. erdvių I.Kanto ir aplinkinėse gatvėse tikrai pakanka. Tačiau vakarais, kai stovėjimas tampa nemokamas, vaizdas pasikeičia į blogąją pusę. Jaučiamės kaip kokiame Niujorke, visi tarsi suplūsta į centrą ir, palikę mašinas prie mūsų, išeina pramogauti į vakarinę Laisvės alėją ar Senamiestį. Mums, vietiniams gyventojams, išsipirkusiems ilgalaikius parkavimo leidimus, labai sunku rasti bent mažiausią laisvą plotelį įsprausti savo automobilį. Ne sykį teko sukti ratus apie visą miesto centrą po pusvalandį ar net ilgiau, kad galėčiau pasistatyti mašiną nepažeisdama Kelių eismo taisyklių, – pasakojo kaunietė. – Man net baisu pagalvoti, kas bus, kai rugsėjį Kaune padidės transporto srautas. Tada turbūt teks bėgti iš darbo keletu valandų anksčiau ir ieškoti vietos automobiliui."

Centras perpildytas

Centrinėje miesto dalyje nemažėjantis transporto srautas tampa iššūkiu ne tik vietiniams gyventojams. Specialistai ragina kovoti su tarša, nuolatiniu triukšmu ir tykančiu pavojumi automobilių užgrūstose gatvėse. Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus, šios problemos žinomos ir savivaldybės atstovams, tad artimiausiu metu jas ketinama spręsti.

Artimiausiame Kauno tarybos posėdyje bus svarstomas eismo srautus turintis suvaldyti parkavimo naujovių paketas. Kauno miesto tarybai parengtame siūlyme numatyta pratęsti parkavimo laiką iki 20 val. trijose automobilių stovėjimo zonose: mėlynojoje, raudonojoje ir geltonojoje. Šios zonos apima Laisvės alėją ir jos prieigas, Senamiestį. Žaliojoje zonoje pokyčių nenumatoma.

"Mes stebėjome ir analizavime situaciją. Akivaizdu, kad 18–20 val. automobilių užstatymas šiose zonose siekia daugiau kaip 80 proc., kai kuriose – per 90 proc. Visiškai suprantame gyventojų, kurie prašo kontroliuoti eismo srautus centrinėje miesto dalyje, pageidavimus. Iš jų nuolat sulaukiame skundų ir peticijų, raginančių imtis veiksmų. Įgyvendinus šiuos sprendimus padidėtų automobilių rotacija stovėjimo vietose, jie būtų paliekami trumpesniam laikui, tad visi vairuotojai rastų vietos", – pasakojo M.Matusevičius.

Lėšos – į infrastruktūrą

Specialistų teigimu, dėl automobiliais užgrūsto miesto centro didėja tarša, iškyla didesnė avarijų tikimybė, kai ieškodami vietos automobiliui pastatyti vairuotojai priversti sukti ratus ir nuolat stabčioti važiuojamojoje gatvės dalyje. Projekte numatyti pokyčiai turėtų paliesti ir dvi automobilių aikšteles šalia Kauno pilies. Naujuoju sprendimu šias aikšteles dėl didelės apkrovos ketinama vietoje žaliosios zonos priskirti mėlynajai. Stovėjimo vietas rezervavusios įmonės turės galimybę mokėti už vietą nuo 7 iki 18 val., o likusį laiką rezervuotoje vietoje automobilius galėtų statyti visi norintys.

"Iki šiol vietas rezervavusios įmonės turėdavo mokėti už visą parą. Dabar siūloma nauja tvarka, pagal kurią įmonės mokės už laiką nuo 7 iki 18 val. Tai reiškia, kad nuo 18 val. bus daugiau parkavimo vietų visiems kauniečiams ir miesto svečiams", – pabrėžė M.Matusevičius.

Visą siūlymų paketą dar turės patvirtinti liepos 23 d. posėdžiausiantys miesto tarybos nariai.

Už automobilių stovėjimą surinktos lėšos keliauja į miesto biudžetą, kuris naudojamas miesto infrastruktūrai gerinti: asfaltuojamos aikštelės, įrengiami dviračių takai, tvarkomos miesto gatvės ir šaligatviai, remontuojami tiltai.

Komentaras

Kauno miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius:

Vakarinio parkavimo Kauno centre ir Senamiestyje problemos iš tiesų egzistuoja. Jos aktualios ne tik vietiniams gyventojams, bet ir atvykstantiems į renginius kauniečiams bei svečiams. Tad akivaizdu, kad sprendimai būtini. Jie gali būti įvairūs – tiek greitesni, tiek ilgalaikiai. Pasaulyje yra įvairių pavyzdžių – tai ir įvažiavimo į miesto centrą apribojimas, parkavimo didesnis ar ilgesnis apmokestinimas nei kitose zonose. Yra ir vadinamieji žalieji sprendimai: miestiečių skatinimas persėsti į viešąjį transportą, autonomiškai valdomi autobusai ar Skandinavijoje bei Nyderlanduose itin populiarūs dviračiai, Lietuvoje populiarėjantys elektriniai paspirtukai ir t.t. Manau, ir Kaune eisime tokiu keliu. Tačiau daug kas priklauso ir nuo žmonių mentaliteto, o jis taip greit nesikeičia. Pavyzdžiui, laisvų parkavimo vietų skaičius priklauso ir nuo to, ar tvarkingai statome automobilius. Yra apskaičiuota, kad kiemuose, kur yra tvarkingai sužymėtos parkavimo vietos, automobilių telpa apie 20 proc. daugiau.