Kilo diskusijų audra

Diskusija apie tai, kad ant tarpukario architektūros simboliu vadinamų Centrinio pašto rūmų pastato Laisvės al. neliko iškabos užvirė pirmadienį, kai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalyta nuotrauka, kurioje matyti patalpoje, ant grindų, viena ant kitos sukrautos masyvios raidės, iš kurių anksčiau buvo sudėliotas šio pastato paskirtį žymėjęs užrašas „Paštas“.

„Atėjo pašto raidžių paskutinioji valanda. Jau greitai pašte įsikurs skiepijimo punktas, todėl pašto atributai, gali būti, kad bus metami lauk“, – dalydamasis minėta fotografija rašė Aistis K.

Nuimtos raidės suverstos viename kabinetų./Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.

Po nuotrauka netrukus pasipylė internautų nuomonės, klausimai, spėlionės ir siūlymai. „Eksponatai – įdomus, gal bent dalį galima pasiūlyti miesto muziejui?“ – domėjosi Aistė.

„O Kazio Šimonio paveikslus nuo palubės irgi nugraibys?! Tai kam gi jie ten, jei beveik arklidėmis pavirs pastatas“, – teiravosi kiti.

„Visada ir visiems sakau ir sakysiu tą patį, tegul mane batais apmėto. 50 metų senosios priespaudos nesuniokojo Kauno paveldo tiek, kiek 30 metų laisvės... Kas prie Antano Smetonos buvo paštas – liko paštu, restoranai, vaistines, kino teatrai“, – piktinosi Renata.

„Galėčiau lentelę vieną paimti, pašte dirbo mano senelis ir tėvai! Gaila, neturiu, kur laikyti, – paimčiau viską“, – nostalgiškai rašė Laima. „Tokios raidės turi antikvarinę vertę. Jas galima parduoti aukcione. Nuodėmė išmesti“, – akcentavo Ramutė.

O Kazio Šimonio paveikslus nuo palubės irgi nugraibys?! Tai kam gi jie ten, jei beveik arklidėmis pavirs pastatas.

Prie paskelbto įrašo komentavusi Aušra sakė, kad buvusio Kauno centrinio pašto iškabos raides darė jos tėtis. Išgirdę pastarąjį faktą internautai kaipmat patarė: „Reikalauk pasiimti, turi teisę, čia gi – monumentalus darbas.“

Diskusijoje pasisakęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus atstovas Andrius Liakas pabrėžė, kad nors Centrinis paštas ir yra paskelbtas kultūros paminklu, jo fasadą puošusi iškaba „Paštas" nėra šio kultūros paveldo objekto vertingoji savybė.

„Nepaisant to ji yra šio pastato istorijos dalis, kurią reikia išsaugoti. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius susisieks su rūmų valdytoju ir aptarsime, kaip šią iškabą išsaugoti“, – pirmadienį socialiniame tinkle žadėjo jis.

Sukėlė šoką

Portalui susisiekus su nuotrauka virtualioje grupėje pasidalijusiu Aisčiu K., jis sakė, kad sausio 4-ją Centriniame pašte apsilankė jo draugas, kuris ir užfiksavo patalpoje sudėtas anksčiau ant fasado kybojusias raides.

Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.

„Draugas pasakojo, kad pirmadienį ėjo Laisvės alėja ir pamatė, kad nuo fasado dingo pašto iškaba ir marmurinės lentos. Praėjusią savaitę tiek iškaba, tiek marmurinės lentos dar buvo. Jis sakė pastebėjęs, kad pagrindinės pašto durys buvo šiek tiek atidarytos, todėl tyliai užėjo į vidų, nes norėjo pamatyti, kaip Kauno centrinio pašto patalpose ruošiamasi vakcinavimui nuo COVID-19“, – sakė Aistis.

Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.

Pasak pašnekovo, draugui užėjus į Centrinio pašto rūmus, viduje tebuvo viena pagrindinėje salėje vaikštinėjusi moteris. „Jis nusprendė nueiti į buvusius telegrafo ir tarptautinių siuntų kambarius, esančius kairėje ir dešinėje žvelgiant nuo holo pusės. Užlipęs laiptais į antrą aukštą, draugas teigė pamatęs kabinetus, paveiktus drėgmės. Juose – tarpukario parketas, langai, pro kuriuos atsiveria vaizdas į Laisvės alėją, originalūs tarpukario paveikslai. Jis nuėjo iki vieno kambario, kuriame iki šiol dar ūžia viena pašto serverinių, o ten pamatyti radiniai sukėlė nemenką šoką – originalios iškabos „Paštas“ raidės ir marmurinės lentos, skelbiančios apie paštą ir jo administraciją“, – pasakojo Aistis K.

Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.

„Kaip kaunietis, manau, kad šis reikalas, susijęs su Kauno centriniu paštu, yra pasityčiojimas iš visuomenės. Visiškai nekreipiama dėmesio į istorinius faktorius, kad šie pašto rūmai buvo brangiausi Lietuvoje, kad atstumai tarp miestų taip pat matuojami pagal atstumą iki šio centrinio pašto. Man rūpi šio pastato ateitis“, – savo nuomone apie pastaruosius įvykius su žurnalistais dalijosi kaunietis.

Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.

Siūlys sprendimus

Antradienį portalo kauno.diena.lt kalbintas KPD Kauno skyriaus atstovas A.Liakas sakė kreipęsis į bendrovę Lietuvos paštas.

„Paprašiau, kad būtų sudarytos sąlygos nuimtą užrašą apžiūrėti. Užfiksuosime jo būklę ir tai, kur jis yra saugomas, tada raštu kreipsimės į objekto valdytoją prašydami, kad jie išsaugotų užrašą“, – kalbėjo jis.

A.Liako teigimu, jei Lietuvos paštas sutiktų, pirmiausiai būtų norima iškabą išsaugoti pirminėje vietoje – pakabinant ant fasado. „Užrašas yra šio pastato istorijos dalis, nurodanti pirminę šio pastato funkciją. O, jeigu objekto valdytojui toks sprendimas nebus priimtinas, užrašas vis tiek turėtų būti išsaugotas, ir geriausia, kad jis būtų saugomas Kauno centrinio pašto rūmų pastate. Tačiau teisinio sverto to reikalauti mes neturime, nes iškaba nėra šio objekto vertingoji savybė“, – pridūrė KPD Kauno skyriaus atstovas.

Paklaustas, ką darytų tokiu atveju, jei nė vienas iš pasiūlytų sprendimų nebūtų tenkintas, A.Liakas teigė jau kalbėjęsis su Kauno miesto muziejaus atstovais, ir sužinojęs, kad šie sutiktų užrašą išsaugoti.

„Čia – kaip alternatyva, bet ji yra daug blogesnė. Pačiu blogiausiu atveju galima tokią taikyti“, – akcentavo pašnekovas.

Antradienį, kiek vėliau, A. Liakas portalo žurnalistus informavo, kad buvo susitikęs su bendrovės Lietuvos paštas atstove ir apžiūrėjo iškabą. „Iškaba buvo prikabinta plonomis vario vielomis. Bet tokiu atveju ji bus išsaugota ir atsiradus pastato naujam savininkui galės būti grąžinta atgal. Saugos paštas“, – detalizavo KPD Kauno skyriaus atstovas.

Skiepys nuo COVID-19

Kaip praėjusių metų gruodį skelbta portale, Kauno miesto savivaldybė planuoja pasirašyti nuomos sutartį su Lietuvos paštu, kad buvusias Kauno centrinio pašto patalpas būtų galima naudoti visuotinio vakcinavimo nuo COVID-19 tikslais.

„Planuodami visuotinį skiepijimą, ieškojome tokios vietos, kuri būtų ne tik patogi, bet ir gerai žinoma visiems gyventojams. Šiandien tuščias stovintis buvęs Kauno centrinio pašto pastatas pasirodė būtent toks. Didelė erdvė pastato viduje padės užtikrinti saugias ir pakankamai greitas procedūras, kad per visuotinę vakcinaciją pavyktų aptarnauti kuo daugiau žmonių“, – tada Eltai teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Primename, kad Kauno centrinio pašto rūmai duris užvėrė 2019 metų lapkričio 18 d. Šis skyrius buvo perkeltas į prekybos centrą „Akropolis“.

1932-aisiais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

Be to, Kauno centrinio pašto rūmai yra Kultūros vertybių registre įregistruotas kultūros paveldo objektas, 2019 metais LR Vyriausybės paskelbtas kultūros paminklu, saugomu valstybės.

Komentaras

Ugnė Bartašiūtė,

Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė

Lietuvos paštas kaip šio pastato savininkas užtikrina būtinąsias pastato priežiūros priemones. Pirmiausia, galvojame apie žmonių saugumą. Iškaba yra gana sena, įvertinus jos būklę, nusprendėme raides nukabinti ir taip apsaugoti gyventojus nuo galimų nelaimingų atsitikimų. Be to, iškaboje, o kartu ir informacinėje lentoje pateikta klaidinanti informacija – klientai šiame pastate neaptarnaujami jau kurį laiką, administracija taip pat dirba kitur, todėl jos abi nukabintos.

Atkreipiame dėmesį, kad iškaba nėra istorinis paveldas. Iškabos raidės, kaip ir kiti pastate esantys daiktai, bus saugojamos ir tinkamai prižiūrimos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Artimiausiu metu neplanuojame jokių pastato išorės ar vidaus pokyčių.

Esame suinteresuoti, kad buvęs Kauno centrinio pašto pastatas kuo greičiau turėtų naujus savininkus ir galėtų būti užtikrintos reikiamos investicijos jo atnaujinimui, o pastatas būtų įveiklintas. Kol laukiame atsakingų valstybės institucijų sprendimo – ar naujasis pastato savininkas turėtų būti valstybė, ar privatus verslas – esame atviri bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis, taip sudarant galimybes šiuo metu nenaudojamas pastato patalpas panaudoti prasmingai. Šiuo metu buvusio klientų aptarnavimo skyriaus erdvėje planuojama įkurti laikiną skiepijimo nuo COVID-19 punktą.