Kas buvo idėjos autorius keisti gatvės pavadinimą, dabar ir neprisimenama, tačiau istorijoje užfiksuota, ką derėtų vadinti Laisvės alėjos krikštatėviu, tai - teisininkas Kazimieras Oleka.

Istorija mena, jog Kauno gubernija buvo įsteigta 1843-aisiais, Rusijos caro Nikolajaus įsakymu, o po kelerių metų suprojektuotas taisyklingas gatvių ir kvartalų tinklas su trimis aikštėmis. Dvi iš jų - centrinėje gatvėje.

Pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga, 1919 metų vasario 16-ąją, centrinė Kauno gatvė pavadinta Laisvės alėja. Šį vardą ji buvo praradusi sovietmečiu, tuomet oficialiai pervadinta Stalino prospektu. Tačiau neoficialiai kauniečiai ją tebevadino Laisvės alėja. Pastarąjį vardą alėja atgavo 1961-aisiais.

Šiandien Laisvės alėjoje matant ne tik grindinio atnaujinimą, bet ir atgimstančius pastatus, galima sakyti, kad Laisvė vis dar turi perspektyvą.

Kaip šį šeštadienį per Lietuvos radiją teigė istorijas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius, „Laisvės alėja visą laiką buvo reikšmių centre. Net ir sovietmečiu ji buvo laisvės dvasios centras. Neatsitiktinai didysis sovietmečio pasipriešinimo aktas - Romo Kalantos auka - įvyko Laisvės alėjoje, kuri tapo pasipriešinimo scena.

Kaunas prieš daugiau nei šimtmetį buvo senas lietuvių miestas, įkalintas fortuose. Tačiau kai Kaunas tapo Lietuvos laikinąja sostine, ėmėsi kūrybinių veiksmų, lituanizuodamas miesto gyvenimą. Šiandien Laisvės alėjoje matant ne tik grindinio atnaujinimą, bet ir atgimstančius pastatus, galima sakyti, kad Laisvė vis dar turi perspektyvą“, - kalbėjo profesorius.

ELTA primena, jog neretai Kauno Laisvės alėja pavadinama ilgiausiu pėsčiųjų bulvaru Rytų Europoje. Jos ilgis - 1621 metras. Dalis Laisvės alėjos jau rekonstruota, tačiau didesnėje už ją gatvės atkarpoje dar triūsia kelininkai.