Po kilusio plagiavimo skandalo buvęs rektorius Petras Baršauskas buvo priverstas pasitraukti iš posto. Vienas didžiausių šalies universitetų gana ilgą laiką neturėjo nuolatinio rektoriaus, tačiau jau mėnuo, kai KTU vadovauja chemijos inžinerijos mokslų daktaras, sulaukęs itin didelio palaikymo nuo studentų iki profesorių.

"Taip, jaučiau, kad mane sutiko lyg mesiją. Dėmesys buvo malonus, žinau, kad studentai mane mėgsta, bet tokio masto tikrai nesitikėjau. Esu atviras, gerbiu žmones, noriu kurti Kaunui ir Lietuvai. Aplink tokie talentingi studentai, fantastiški žmonės! Tai labai motyvuoja dirbti ir likti universitete, bet visuomet daug tikiuosi ir iš aplinkinių", – "Kauno dienai" sakė E.Valatka.

Jis teigė matąs daugybę Kauno aukštųjų mokyklų neišnaudotų galimybių, pavyzdžiui, galima kurti bendrus dalykus, kurie dar labiau stiprintų tiek regioną, tiek valstybę.

"Turime stiprinti tai, ką turime. Būti dar labiau matomi tarptautinėje erdvėje. Skambės populistiškai, bet turime tarnauti visuomenei ir atlikti mums pavestus darbus", – teigė naujasis rektorius ir pridūrė, kad labai džiaugiasi, jog pagaliau baigėsi retorika, kad Kaunas tėra degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.

Tačiau, anot jo, negalima sulėtinti tempo ir tiesiog mėgautis rezultatais.

Chemikas E.Valatka įsitikinęs, kad geriems inžinieriams būtinos bendražmogiškosios vertybės ir pažintis su filosofija, menais. (Justinos Šuminaitės nuotr.)

– Jau mėnuo, kaip vadovaujate vienam didžiausių šalies universitetų. Kas sunkesnio, nei tikėjotės, o kas lengviau, nei buvote nusiteikęs?

– Sunkiausia – pozuoti nuotraukoms (juokiasi – aut.past.). O kalbant rimtai, esu šio universiteto žmogus, darbo specifika, procesai žinomi, bet dar reikia laiko su jais susipažinti išsamiau. Aišku, padidėjo atsakomybės mastas, padaugėjo darbų.

– Į rektoriaus kabinetą perėjote nuo KTU Cheminės technologijos fakulteto dekano kėdės, iki tol buvo studijos Prancūzijoje ir KTU. Kas universitete labiausiai pasikeitė nuo tada, kai pats buvote šios aukštosios mokyklos studentu?

– Pokyčiai – didžiuliai. Atnaujinta infrastruktūra, atsirado tarptautinė dimensija. Bet svarbiausias dalykas – kitoks studento ir dėstytojo santykis. Kai pirmą kartą išvažiavau studijuoti į Prancūziją, didžiausią įspūdį paliko ne modernesnės, nei mes turėjome, laboratorijos, ne kultūra, architektūra, o santykiai tarp dėstytojų ir studentų: šilti, betarpiški. Pavyzdžiui, vykdavo reguliarūs neformalūs susitikimai, išvykos kartu su dėstytojais. Neįprastai atrodė ir tujinimas, bet reikalavimai studentams buvo aukšti.

– Kokius pokyčius universitete jau spėjote inicijuoti, kai tapote rektoriumi? Gal pradėjote nuo darbuotojų atleidimo?

– Kol kas atleisti nieko neketinu. Kai giliau susipažinsiu su visų departamentų veikla, kai išanalizuosime visą sistemą, jeigu matysiu, kad reikia kokių pokyčių, jungsime, keisime. Jeigu matysiu, kad kažkuri darbo vieta yra perteklinė, kad kažkuris darbuotojas nepateisina lūkesčių, tuomet su juo teks atsisveikinti.

– Kalbant apie pokyčius, kokia yra socialinių, humanitarinių ir menų mokslų, kurie šiuo metu yra sujungti į vieną fakultetą, ateitis KTU, kurio pakraipa yra techniškoji? Vis pasigirsta kalbų, kam reikalingas toks balastas?

Kaune matau didžiulį potencialą. Reikia stengtis bendromis jėgomis prisidėti prie Kauno regiono plėtros ir visos Lietuvos klestėjimo.

– Oi, ne, ne balastas. Tai yra kokybės ir identiteto klausimas bet kokiai studijų programai. Nuolat kartoju: koks inžinierius be filosofijos, plačiąja prasme menų, bendražmogiškų vertybių? Inžinieriams būtina vaizduotė, tad galvojame, kaip į technologinius mokslus integruoti socialinius. Daugelyje pasaulinių technologinių universitetų ekonomikos, socialinių mokslų, edukacijų ir menų dimensija yra nepaprastai svarbi. Socialinių mokslų reikšmė apskritai ugdyme vienareikšmiškai yra labai svarbi. Iš savo patirties galiu pasakyti: esu chemikas inžinierius, bet gyvenu ne vien kolbutėmis, reagentais, formulėmis. Jaučiu jėgą ir užsienio kalbų mokėjimo svarbą, kai išmanoma nors kiek literatūros, bendravimo psichologijos ir pan.

– Ką manote apie Lietuvos aukštojo mokslo reformą?

– Pirmiausia, aukštojo mokslo ir apskritai švietimo reformos vyksta visame pasaulyje. Niekas nestovi vietoje – evoliucionuoja. Pokyčiai turi būti, nes keičiasi ir visuomenė. Man svarbiausia, kad niekada nepamestume kokybės. Kalbant apie vieno universiteto Kaune idėją, tiek man, tiek kitų Kauno aukštųjų mokyklų vadovams, su kuriais esu kalbėjęs, ji nėra svetima. Bet iki to turi vesti ilgas nuoseklus evoliucinis kelias, kai judama pamažu, kad ir visuomenė, ir mokyklų bendruomenės pajustų konsolidacijos jėgą. Formalus sujungimas tikrai nieko gero neduotų.

– Kaip vertinate buvusio rektoriaus P.Baršausko plagijavimo skandalą ir jo baigtį?

– Labai nuoširdžiai pasakysiu – man būtų labai neetiška komentuoti šį atvejį.

– Ūkio ministerija giria KTU indėlį pritraukiant investicijas į regioną, tačiau akcentuoja, kad mokslininkai galėtų koncentruotis ne vien tik į mokslines publikacijas, bet ir į realių produktų kūrimą, kuriuos būtų galima panaudoti šalies ekonomikai. Ką jūs manote apie tokį ministerijos požiūrį ir iniciatyvą?

– Bandysime išlaikyti šias pozicijas ir toliau atlikti šį Kauno regiono plėtrai svarbų vaidmenį. Praėjusią savaitę dalyvavau Briuselyje vykusiame Europos inovatyvių universitetų konsorciume, buvo nepaprastai smagu išgirsti iš naujojo Europos mokslo ir inovacijų komisaro, kad Kauno regionas yra puikus pavyzdys visiems.

KTU, tiksliau, tuometis Kauno politechnikos institutas, buvo sukurtas orientuotas į Lietuvos ūkio poreikius. Universitetas tik dar labiau stiprins ryšius su verslu, pramone. Mokslinių publikacijų reikia, jos rodo intelektualinę brandą ir idėjų gilumą, institucijos lygį. Valstybės lūkesčiai dėl aktyvesnio verslo ir mokslininkų bendradarbiavimo yra tikrai pagrįsti ir universitetas tuo keliu taip pat eina.

– Ar Kaunas pajėgus aprėpti vis gausėjančių investuotojų gretų poreikį naujiems specialistams?

– Mums tai yra iššūkis. Bet didžiosioms kompanijoms ir mažesnėms įmonėms reikia labai įvairių specialistų. Tad tai yra iššūkis ir kitiems Kauno universitetams, kolegijoms, profesinėms mokykloms. Kaune matau didžiulį potencialą. Reikia stengtis bendromis jėgomis prisidėti prie Kauno regiono plėtros ir visos Lietuvos klestėjimo. Mums reikia ieškoti ne takoskyros, ne dalykų, kas skiria, o bendrų sąlyčio taškų, ir visiems būtina eiti kuo geresnės kokybės link. Turime visi sutelkti pajėgas, kad regionas toliau vystytųsi.

– Kaunas, pareiškęs, kad visoje šalyje stebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimas, o mokyklose – kvalifikuotų specialistų stygius, universitetų dėstytojams siūlo įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais arba siekti mokyklų vadovų pareigų. Kaip manote, ar toks pasiūlymas duos naudos miestui, mokiniams ir patiems dėstytojams?

– Tai yra sveikintina iniciatyva. Švietimo sistema yra sudaryta iš kelių grandžių. Dažnai mes susikoncentruojame tik prie vienos iš jų, pavyzdžiui, aukštojo mokslo problematikos ir lyg nematome vidurinio mokslo ar profesinio mokymo bėdų. Universitetai labai gerai jaučia vidurinio mokymo srities problemas. Visuomet norėtųsi, kad nebūtų retorikos, jog kažkas kažko neparuošė. Iš savo patirties žinau, kaip svarbu bendrystė tarp universiteto ir mokyklos. Mokytojai jaučiasi palikti nuošalyje: reikalavimai didžiuliai, priemonės – ribotos. Nemažai universiteto darbuotojų yra įsilieję į mokyklų gyvenimo. Toks judėjimas tik stiprina švietimo sistemą.

E.Valatkos teigimu, formalus universitetų sujungimas nebūtų naudingas, todėl bendras universitetas Kaune turi kurtis natūraliai. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

– Kokių pastabų kaip techniškojo universiteto vadovas turėtumėte viduriniojo mokslo programų sudarytojams ir mokytojams? Ar pakankamus matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų pagrindus gauna mokiniai? Ar išmanyti minėtus mokslus, jūsų nuomone, būtina kiekvienam mokiniui, net ir su išankstiniu aiškiu pokrypiu, pavyzdžiui, į meną?

– Tai vienas iš tų klausimų, dėl kurių mėgstame labai verkšlenti. Be reikalo. Mano nuomone, mokiniui turėtų būti sudarytos sąlygos įgyti maksimaliai įvairesnį, įvairiapusiškesnį išsilavinimą. Nežinau, ar profiliavimas vidurinėse mokyklose pasiteisino. Iš savo patirties žinau, kad metams bėgant atrandi naujų dalykų, kurie pradeda rimtai dominti. Aš pats vienu metu galvojau, svajojau apie rašytojo ateitį – sekėsi literatūra, humanitariniai mokslai, istorija. Tačiau vėliau tikslingai stojau studijuoti chemijos ir dabar tebedėstau fizikinę chemiją.

– Ką atšautumėte skeptikams, kurie mano, kad universitetui būtina investuoti į studijų, mokslo infrastruktūrą, bet savo sveikatinimu, aktyviu, prasmingu laisvalaikiu studentai, darbuotojai turėtų pasirūpinti patys?

– Universitetas yra tarsi mikrokosmosas. Tam, kad ir studentas, ir darbuotojas jaustųsi įkvepiančioje, motyvuojančioje aplinkoje, reikalingos ne vien tik naujausios laboratorijos, puikios darbo sąlygos. Neturime pamiršti ir kultūrinės dalies, sporto, poilsio.

– O koks jūsų laisvalaikis?

– Išskirtinių pomėgių neturiu. Klausausi labai įvairios muzikos, mėgstu skaityti knygas. Sportinei formai palaikyti – plaukioju.